Month: 2020 kovo

Įkvėpimas visiems – išnaudoti buvimo namuose laiką karantino metu naudingai – skiriant jį, rodos, paprastiems, bet labai naudingiems dalykams! Apie visą tai – Jurgio Didžiulio (kurio pristatinėti nereikia) įkvėpime Jums:

“Tiek daug laiko sau namuose….Gal pagaliau galime truputį daugiau jo skirti rūšiavimui?

Nes, jei spėjote susitvarkyti spintas, galbūt rasite įkvėpimo padaryti tvarką ir už savo namų sienų? Aš pasidalinsiu savo patarimais ir tipsais, bet dabar atsakykite į klausimą: ar Jūs tikrai rūšiuojate? Ar Jūs iš tų ligonių, kaip aš, kurie gadina santykius namuose dėl perdėto kategoriškumo? Gal Jūs iš tų, kurie rūšiuoja kosmetiškai ir tik tada, kai apsilanko svečiai ir norite pasirodyti prieš juos? O gal iš tų, kurie jaučia motyvaciją tą daryti tik taromatuose? Visų pirma reikia pradėti nuo savęs.

Prisipažinkit: ar Jūs laikote save sąžiningu rūšiuotoju?

Trumpas testas:

1. Į kurį konteinerį mesti panaudotas vienkartines kaukes, respiratorius, panaudotas vienkartines servetėles, vienkartines pirštines?
2. a) plastiko pakuočių atliekų konteineris b) popieriaus pakuočių atliekų konteineris c) šias neperdirbamas atliekas kaupti į atskirą maišą, ir sandariai užrišus, mesti į mišrių komunalinių atliekų konteinerį

2. Į kurį konteinerį mesti plastikinę pakuotę nuo dezinfekcinio skysčio?
3. a) popieriaus pakuočių atliekų konteineris b) plastiko pakuočių atliekų konteineris c) mišrių komunalinių atliekų konteineris

3. Kai užsisakote picą į namus, į kurį konteinerį išmetate jos dėžutę?
4. a) mišrių komunalinių atliekų konteineris b) popieriaus pakuočių atliekų konteineris c) abu variantai tinka, priklausomai ar dėžutė ištepta maistu ar ne. Jei ištepta – į mišrių komunalinių atliekų konteinerį, jei neištepta maistu, švari – į popieriaus.

4. Į kurį konteinerį mesti panaudotas sulčių ar pieno TetraPak pakuotes?
5. a) popieriaus pakuočių atliekų konteineris b) buitinių atliekų konteineris c) plastiko pakuočių atliekų konteineris

5. Metalinių stiklainių dangteliai?
6. a) plastiko pakuočių atliekų konteineris b) popieriaus pakuočių atliekų konteineris c) mišrių komunalinių atliekų konteineris”

Jūsų dėmesiui – VšĮ „Gamtos ateitis“ I-ojo ketvirčio naujienlaiškis, kuriame rasite mūsų naujienas, aktualijas, patarimus ir rekomendacijas Jums – apie pakuočių atliekų tvarkymą.

Koronavirusas COVID-19 šiandien taip smarkiai pakeitė kasdienį žmonių gyvenimą, kad poveikis jau matomas net iš kosmoso. Palydovinės nuotraukos Kinijoje, kur šimtai milijonų žmonių buvo laikomi karantine, siekiant sustabdyti ligos plitimą, jau dabar rodo stiprų pokytį – užterštumas dėl stojančios fabrikų gamybos, oro transporto skrydžių atšaukimo ir kitų įvestų griežtų priemonių sustabdyti ligos plitimą tarp skirtingų šalių ar šalies viduje, pastebimai mažėja. Visame pasaulyje greitai išaugus koronaviruso susirgimų ir užsikrėtimų skaičiui, įmonės keičia taktiką ir kviečia darbuotojus dirbti iš namų, atšaukia konferencijas, masinius renginius, įvairius susibūrimus. Mokyklos visame pasaulyje stabdo užsiėmimus vaikams klasėse, ikimokyklinio ugdymo įstaigose.

Atsižvelgiant į susidariusią situaciją dėl koronaviruso –  viso pasaulio šalyse vyriausybės ir piliečiai akimirksniu pakeitė kasdienius savo gyvenimo įpročius. Pokyčiai įvyko staigiai, juos lėmė plačiai paplitęs pripažinimas, kad tai visuomenės sveikatos ekstremali situacija, kuriai būtina užkirsti kelią čia ir dabar.

Kas nutiktų, jei pasaulis reaguotų į klimato pokyčius taip, kaip reaguoja į šiuo metu įsismarkavusią koronaviruso krizę? Kaip atrodytų greitas, suderintas, kolektyvinis atsakas į klimato pokyčius?

Tarp šių situacijų yra ir panašumų – abiem atvejais mokslo bendruomenė siūlo aiškius įspėjimus ir taktinius veiksmus, ką daryti, kad ši pandemija liautųsi? Abi šios situacijos susijusios su visuomenės sveikata. Klimato pokyčiai kasmet žudo žmones ekstremalių karščio bangų, gaisrų, potvynių ir kitų stichinių nelaimių metu. Tai taip pat didina maisto ir vandens trūkumą. Tie patys teršalai, kurie smarkiai prisideda prie klimato pokyčių, sukelia milžinišką oro taršą, kasmet nužudančią milijonus žmonių ar sukeliančią begales įvairių ligų. Ligos, tokios kaip maliarija ir karštligė, kasmet nusineša tūkstančius gyvybių. Jei pasaulis reaguotų į klimato pokyčius taip, kaip reaguoja šiandien į koronavirusą – turėtume žymiai didesnius pokyčius šioje srityje, tačiau klimato pokyčiai vis dar atrodo kaip šiek tiek tolima problema, kurią galima vis atidėti į priekį.

Pagrindinis skirtumas tas, kad klimato krizės metu galingos kompanijos turi daug ką prarasti, jei pasaulis imsis ryžtingų veiksmų, o virusas, nors daug žmonių, verslų ir praranda pinigus, nepalieka antros galimybės rinktis – dėl gresiančios grėsmės žmogaus gyvybei čia ir dabar.

„Mes matome, kiek vyriausybės gali įtakoti žmones pakeisti savo elgesį per labai trumpą laiką“, – sako May Boeve, klimato gynimo grupės 350.org vykdomasis direktorius. „Būtent to klimato pokyčiai prašo vyriausybių ir žmonių metų metus susidurti su kitokio pobūdžio grėsme – klimato krize – bet, deja, proporcingų ir greitų veiksmų nematome. Viena vertus, tai rodo, kad pokyčiai visgi įmanomi, ir įmanomi per tokį trumpą laiką“.

Parengta pagal straipsnį „What would happen if the world reacted to climate change like it’s reacting to the coronavirus?“ fastcompany.com

http://bit.ly/2vycNUa

Šiemet Vilniuje vykusioje Kaziuko mugėje visi dalyviai buvo kviečiami atsisakyti plastiko – vienkartinių maišelių, indų ar kitų gaminių, o lankytojai raginti vartoti ir pirkti atsakingai. Prie šių naujų miesto tradicijų kūrimo būti atsakingesniems ir draugiškesniems gamtai viešų renginių metu prisijungė ir pakuočių atliekų tvarkymo organizacija VšĮ „Gamtos ateitis“ – mugės dalyvius aprūpinusi per 30 000 popierinių ir greitai suyrančių pirkinių maišelių su šūkiu „Aš ne iš plastiko“. Maišeliais buvo aprūpinti mugės dalyviai, prekiavę maisto gaminiais ar įvairiais suvenyrais, kurie – kaip būdavo įprasta anksčiau – pirkėjams būdavo sudedami į vienkartinius plastikinius maišelius.

„Visuomenę ugdyti sąmoningumo ir ekologiškumo pirmiausiai turime edukacija ir gyvais pavyzdžiais – ne tik moralais ar gresiančiomis baudomis, – apie siekį naudoti kuo mažiau vienkartinio plastiko kalbėjo Pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos „Gamtos ateitis“ Viešinimo ir marketingo vadovė Diana Ramanauskaitė. – Jei kiekvienas per dieną pakeltume bent po vieną šiukšlę savo mieste, suskaičiuokime ir įsivaizduokime – kiek miestas taptų švaresnis, ir kiek šis gyvas pavyzdys paskatintų ir aplinkinius pasielgti taip pat? Tas pats ir su vienkartinioplastiko naudojimu – jei savo rankinėje kasdien nešiotumėmės daugkartinį maišelį pirkiniams arba parduotuvėje vietoj plastikinio maišeliorastume daugiau skirtingų alternatyvų – daugkartinių ar popierinių maišelių ir, įsigiję jų, savo pavyzdį rodytume kitiems – kokio pokyčio po mėnesio ar metų jau sulauktume, kalbėdami apie sunaudojamus vienkartinio plastiko kiekius mūsų šalyje?“

Pasibaigus visą savaitgalį mieste šurmuliavusiai mugei pasirodė straipsnių apie tai, kad plastiko šventėje visgi būta, o sprendimas atsisakyti plastiko renginiuose iš esmės nebuvo įgyvendintas iki galo.

„Aptariant šį visame mieste kelias dienas vykusį renginį, turbūt būtų privalu akcentuoti, kad dalį renginio organizatorių ir dalyvių planų, deja, bet pakoregavo ir šiuo metu pasaulyje siaučiančio koronaviruso grėsmė. Vadovaudamiesi medikų rekomendacijomis, prekybininkai maisto produktus dengė plastiko plėvelėmis ar į tam tikras rekomendacijas reagavo savaip, siekdami saugumo pirmiausiai dėl grėsmės žmonių sveikatai, bet ne aplinkosaugai, ir tai visgi suprantama, – apie dėl nūdienos aktualijų kiek nublankusią renginio ekologinę iniciatyvą ir „kitokios Kaziuko mugės“ idėją komentavo D. Ramanauskaitė. – Tačiau turime suprasti ir tai, kad aplinką tausojantys pokyčiai neįvyksta per vieną naktį – būtina kryptingai ir pamažu eititų pokyčių link.

Galbūt visuomenė dar nėra pilnai, 100 proc.subrendusi atsisakyti vienkartinių plastiko indų, plastikinių maišelių ar kitų gaminių, bet pokyčiai vyksta – vartotojų supratimas pamažu auga, įpročiai keičiasi, o gamintojai ir prekybininkai ieško ir toliau ieškos alternatyvų, kurias galėtų pasiūlyti visuomenei, reaguojant į aplinkosaugos problemas.Tikimės, kad kituose Vilniaus ir kitų miestų organizuojamuose renginiuose – mugėse, sporto šventėse ar susibūrimuose – gamtą ypač teršiančio vienkartinio plastiko iš tikrųjų neliks, o visuomenė ilgainiui tik stiprins suvokimą apie tai, kad asmeninės pastangos, kad ir kokios mažos jos būtų – vienaip ar kitaip prisideda prie bendros padėties keitimo ir supratimo, kad „Gamtos ateitis – mūsų rankose!”

Sprendimas – nuo 2020 m. kovo mėn. Vilniaus mieste nenaudoti jokių vienkartinių plastikinių indų, siekiant mažinti plastiko atliekų kiekį mieste bei mokys miestiečius sąmoningumo atliekų tvarkymo srityje, Vilniaus sostinės tarybos buvo priimtas dar sausio mėn.