Month: 2021 gegužės

Vienu pavykusiu nuotraukos kadru galite laimėti 100, 150 ar 300 eurų. Tereikia atsiųsti jūsų darytą nuotrauką, įtaigiai atskleidžiančią aplinkosaugos problemas, konkursui „Turime tik vieną žemę. Neterškime. Rūšiuokime“. Konkursu siekiama atkreipti mūsų visų dėmesį į kasdienę taršą pakuotėmis.

Kas būtų, jei plastiko atliekas paliktume irti šimtmečiams?

Konkursą organizuojanti VšĮ „Gamtos ateitis“ kviečia atkreipti dėmesį į tai, kiek kasdien naudojame pakuočių, kaip jas tvarkome, kaip rūšiuojame ir kiek išmetame. Šia iniciatyva siekiama mus įtraukti į aplinkosaugos problemas, kurias iš akiračio išstumia kasdieniai rūpesčiai. Ieškodami temai tinkamo nuotraukos kadro, greičiau susimąstysime, kas būtų, jei pakuočių neperdirbtume, o paliktume šimtmečiams irti sąvartynuose.

„Tikriausiai tarp savo draugų ar pažįstamų visi turime bent vieną, kuris nenumoja ranka į gamtos apsaugą, ir bendrame žygyje rūšiuoja viso draugų būrio paliekamas atliekas. Galbūt metas ir jums tapti rūšiavimo „aistruoliu“ tarp savo draugų? Galbūt tokio pasiryžimo pradžia gali būti šis konkursas, kuriam ir nuotrauką galima iniciuoti kartu su draugais. Vieno žmogaus inciatyva gali labai daug, jei jis tai daro su užsidegimu“, – sako konkursą organizuojančios VšĮ „Gamtos ateitis“ viešinimo ir marketingo vadovė Diana Ramanauskaitė.

Pasak jos, kalbant apie aplinkos taršą, vizualus menas yra ypač paveikus. Plastiko atliekomis užteršto vandenyno nuotraukos dažniausiai sujaudina kiekvieną žiūrovą, tačiau trumpam, nes tai – tolimos ir mums nebūtinai pažįstamos teritorijos.

Plastiku užteršti vandenynai – mūsų namuose

Pasaulio menininkai įvairiais būdais mėgina mus sugrąžinti į realybę ir parodyti, kiek plastiko sunaudojame namų ruošoje ir buityje. Naudojant namų ūkio plastiko atliekas, kuriamos skulptūros ar rengiami performansai. Šiame kontekste išsiskiria prancūzų fotografas Antoine Repessé, sukūręs „365 Unpacked“ nuotraukų seriją.

Joje specialiai surežisuotais kadrais fotografas iliustruoja mintį, jog plastiku užteršti vandenynai nėra taip toli, kaip mums atrodo. Tokį „vandenyną“ kiekvienas mūsų susikuriame savo namuose: apsipirkdami prekybos centre, gamindami maistą, vakarieniaudami ir rūpindamiesi kitomis kasdienėmis reikmėmis.

„Tyrimai rodo, jog daugiau nei 4% pasaulinės plastiko taršos kaupiasi kasdienėje veikloje – atliekant namų ūkio darbus, užsiimant laisvalaikio ar sporto veiklomis. Palyginus su pakavimo industrija, kuri sugeneruoja iki 40% plastiko atliekų, tai nėra daug. Tačiau įpročiai, kuriuos diegiame namuose, vėliau persikelia ir į verslą ar visuomeninę veiklą. Rimtą postūmį „sunkiausioms“ plastiko atliekų industrijoms – statybų, automobilių, elektros – gali duoti tik žmonės, kurie turi kitokius įpročius“, – dalijasi D. Ramanauskaitė.

Asmeninis požiūrius ir įtaiga – svarbiausi nuotraukų konkurso kriterijai

Svarbiausias nuotraukų konkurso kriterijus – pagauto ar surežisuoto kadro įtaiga, jūsų požiūrio originalumas. Nuotrauka gali būti labai konkreti ir tiesiogiai atskleisti žmonių rūpestį gamta ar negebėjimą ja rūpintis, pavyzdžiui, dūlantis plastiko puodelis ant miško samanų. Nuotrauka gali būti ir asociatyvi, netiesiogiai atskleisti subjektyvų autoriaus požiūrį į plastiko taršą, rūšiavimą ir aplinkosaugą. Laukiamos visos idėjos: nuo tamsos, kuri yra persmelkta pilko taršos atspalvio, iki plastiko butelių kompozicijos.

Nuotraukas kviečiame siųsti iki gegužės 30 dienos el. paštu info@gamtosateitis.lt (temoje nurodant „nuotraukų konkursas“). Laiške turi būti nurodyti kontaktiniai dalyvio duomenys bei nuotraukos(-ų) pavadinimas(-ai). Išrinkti geriausi darbai bus paskelbti konkurso organizatoriaus interneto svetainėje www.gamtosateitis.lt. Dalyviai, kurių darbus atrinks kaip laimėjusius, birželio 4 dieną bus informuoti asmeniškai.

Pirmosios vietos nugalėtojas gaus dovanų 300 eurų. Du antrosios vietos laimėtojai gaus po 150 eurų, o du trečiosios vietos laimėtojai – po 100 eurų. Bendras konkurso prizų fondas – 800 eurų.

Išsamias konkurso taisykles rasite: https://bit.ly/33WoIsF.

Erasmus+ projektas „Papildytoji realybė aplinkosaugos švietime“ panaudoja šiuolaikines technologijas įtraukiančiai bei įdomiai jaunimo edukacijai apie šiandien itin svarbią ekologijos temą. Projekto partneriai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos siekdami interaktyvios edukacijos, sukūrė pagrindinius produktus ir patrauklų mokymosi būdą – naudodami interaktyvius plakatus ir papildytosios realybės programėlę skatinti jaunimą domėtis aplinkosaugos ir ekologijos temomis.

Erasmus+ projekto „Papildytoji realybė aplinkosaugos švietime“ partneris Lietuvoje – Inovacijų biuras.

Projekto metu sukurta 15 interaktyvių plakatų, kuriuos nuskanavus galima žiūrėti specialiai parengtus vaizdo įrašus plakato tematika. Lietuvišką plakatų versiją bus galima pamatyti įvairiose Lietuvos mokyklose ar jaunimo organizacijose.

Tam, kad būtų paskatintas šio projekto plakatų įtraukimas į kasdieninį jaunimo švietimo procesą, buvo organizuoti du renginiai skirti jaunimo edukatoriams ir jaunimui, o renginiuose dalyvavo pranešėjai: Giedrius Bučas („Kūrybos kampas 360”), Austė Juozapaitytė („Gyvo žalio“), Justina Vyšniauskaitė (mobiliosios programėlės „Ailuna“ atstovė), Milda Koženiauskaitė („Žinių kodas“), kurie pristatė įvairias tvarumo, ekologijos, aplinkosaugos temas, skatindami dalyvius keisti savo įpročius norint turėti švarią aplinką ir suprasti, kaip kiekvienas iš mūsų galime prisidėti prie žalesnės aplinkos kūrimo.

Abiejų renginių metu dalyviams buvo pristatytas projektas ir jo rezultatai. Po visų pranešėjų pasisakymų, vyko kūrybinės dirbtuvės, kurių metu, dalyviai patys įsitraukė į papildytosios realybės programų kūrimą bei pritaikymą edukacijai. Taip pat jaunimas bei jaunimo edukatoriai patys galėjo išbandyti mobiliąją programėlę iSeeApp ir interaktyvius edukacinius plakatus.

Erasmus+ projektu „Papildytoji realybė aplinkosaugos švietime“ norima įtraukti naująsias technologijas tvarumo ir ekologijos į jaunimo edukaciją bei skatinti norą domėtis šiomis temomis per patrauklią ir šiuolaikišką technologijų prizmę.

Susidomėję dalyviai galės laisvai naudoti plakatus edukacijai praplėsti savo akiratį, o su jaunimu dirbantys darbuotojai galės išmaniau mokyti jaunimą naudodami papildytosios realybės plakatus, kurie leis kurti teigiamą pokytį ne tik jaunimui, bet ir aplinkai.

Interaktyvius elektroninius plakatus galima rasti čia:
http://www.inovacijubiuras.lt/lt/aree-plakatai/

 

 

 

Daugiau nei trečdalis (36 proc.) Lietuvos gyventojų, rinkdamiesi ir pirkdami prekes, atkreipia dėmesį į žaliavą, iš kurios pagamintos pakuotės, jos rūšiavimu ir perdirbimu. Didžiausią dėmesį įsigyjamų prekių pakuotėms skiria tie žmonės, kurie visuomet ar dažnai rūšiuoja atliekas. Tokių yra dauguma: net 95 proc. gyventojų teigia rūšiuojantys atliekas. Šiuos Lietuvos gyventojų įpročius atskleidė tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ apklausa.

Įsigyjamų prekių pakuočių žaliava rūpinasi tie, kurie jau rūšiuoja atliekas

Pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos VšĮ „Gamtos ateitis“ inicijuotas tyrimas atskleidžia ryškią sąsają tarp žmonių rūšiavimo ir apsipirkimo įpročių.  29 proc. atliekas rūšiuojančių žmonių teigia dažnai atkreipiantys dėmesį į pakuotės žaliavą, 7 proc. – visada. Rūšiuojantys atliekas pripažino didžioji dalis Lietuvos gyventojų: 80 proc. apklaustųjų tai teigia darantys dažnai ar visada, 15 proc. – kartais.

Tik 5 proc. gyventojų teigia niekada nerūšiuojantys atliekų. Tarp jų naujos prekės pakuote rūpinasi tik vienas iš dešimties (10 proc.).

„Tyrimo rezultatai rodo, kad Lietuvoje žmonių įpročiai keičiasi, formuojasi vartotojų segmentas, kurio poreikių verslas nebegalės ignoruoti. Akivaizdu, kad turime kritinę masę žmonių, besirūpinančių rūšiavimo ir perdirbimo galimybėmis. Tai kuria pagrindą žiedinei ekonomikai, kurios pagrindas – sąmoningai vartojantys ir rūšiuojantys gyventojai. Organizacijos gali diegti pažangiausias rūšiavimo ir perdirbimo inovacijas, tačiau jos kuria vertę tik tuomet, jei inovacijas palaiko ir jomis naudojasi žmonės.“, – VšĮ „Gamtos ateitis“ viešinimo ir marketingo vadovė Diana Ramanauskaitė.

Prekės pakuote besirūpinančio pirkėjo portretas: moterys, jauni, didmiesčių ir aukštų pajamų gyventojai

Tyrimo duomenimis, ryškėja kelios Lietuvos gyventojų grupės, kurių pirkimo įpročiams įtakos turi pakuotės žaliava. Pirkdamos prekes į pakuočių žaliavos perdirbimą dažniau atsižvelgia moterys (41 proc.) nei vyrai (31 proc.), jauni 18 – 29 m. žmonės (40 proc.), gyvenantys didmiesčiuose (41 proc.), aukščiausias pajamas (virš 1400 eurų) gaunantys gyventojai (45 proc.).

„Rūšiavimu besirūpinančių Lietuvos gyventojų portretas atitinka tarptautines tendencijas: jaunajai kartai, kuriai tenka susidurti su plastiko taršos pasekmėmis, rūšiavimo ir perdirbimo problemos yra aktualesnės nei kitoms amžiaus grupėms. Jaunos kartos žmonės yra arba ilgainiui taps pagrindiniais prekių ir paslaugų pirkėjais, ir tai verčia gamintojus bei prekybininkus imtis realių pokyčių, tausojančių aplinką. Dabartinio vartotojo nebetenkina formalios socialinės atsakomybės deklaracijos“, – sako D. Ramanauskaitė.

Besikeičiančius ir reiklius jaunosios kartos poreikius pastebi ir Lietuvos įmonės. Tarp jų – ir duonos kepinių įmonė „Biržų duona“, kuriai šįmet atiteko trečioji vieta tarp tvariausių Lietuvos įmonių pagal „Sustainable Brands Index™“ tyrimą.

„Pastebime, kad jaunoji vartotojų karta yra ypatingai įsitraukusi į tvarumo idėjas. Aplinkos tausojimo poreikį ypač pastebėjome tuomet, kai pirmieji iš didžiųjų kepyklų atsisakėme kepinių gamyboje naudoti narvuose auginamų vištų kiaušinius. Mums šis žingsnis įrodė, kad nesvarbu, kokios apimties ir masto pokyčių imamės – visi, net menkiausi postūmiai link tvarumo vartotojams yra svarbūs. Žinoma, mums didžiausią tvarumo iššūkį kelia duonos gaminių pakuotės – tik naudodami pakuotes, galime užtikrinti kepinių šviežumą“, – dalijasi bendrovės „Biržų duona“ vykdomasis direktorius Andrius Kurganovas.

Dėmesys pakuotėms kyla dėl nori prisidėti prie aplinkos tausojimo

Tyrimas atskleidė, kad trys iš keturių atliekas rūšiuojančių Lietuvos gyventojų to imasi, nes nori prisidėti prie aplinkos tausojimo. Siekį prisidėti prie gamtos išteklių taupymo ir sąvartynų mažinimo nurodė net 74% apklaustųjų.

Tik penktadalis gyventojų visiškai nesirūpina įsigyjamos prekės pakuotės perdirbimu. Toks požiūris daugiau būdingas kaimo gyventojams (24 proc.), mažas ir vidutines pajamas gaunantiems žmonėms (23 proc.). Keturi iš dešimties apklaustųjų teigė pirkdami prekes į jų pakuočių patogumą retai atkreipiantys dėmesį.

Viena tvariausių Lietuvos įmonių pripažintos bendrovės „Biržų duona“ vadovas sako, jog šiuo metu įmonė kaip įmanoma stengiasi plastiką keisti popieriumi, kurio perdirbimas yra paprastesnis.

„Orientuodamiesi į ilgalaikį tvarumą, peržiūrėjome visus gamybos ir prekybos procesus. Nedideliais žingsniais judame link didelių pokyčių: parduotuvėse atsisakėme plastiko maišeliu, pirkėjus raginame atsinešti savo tarą gėrimams. Gamyboje irgi ėmėmės rimtų iššūkių: ploniname pakuotei naudojamą plastiką ir naudojame tik vienos rūšies plastiką, kurį perdirbti yra daug lengviau nei mišrų plastiką“, – sako A. Kurganovas.

Jis priduria, kad vienu metu pradėtos nedidelės iniciatyvos ilgainiui padės įmonei pasiekti visiškai tvarių gamybos principų. Įmonėms, norinčioms pradėti į tvarumą orientuotus pokyčius, bendrovės „Biržų duona“ vadovas pataria bendradarbiauti su pakuočių gamintojais, kurie yra savo srities ekspertai ir gali rasti konkrečiai įmonei būdingos problemos sprendimą.

Vartotojų rūšiavimo įpročių tyrimą VšĮ „Gamtos ateitis“ užsakymu atliko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“. Reprezentatyvios gyventojų apklausos metu 2021 m. vasario 9 – 12 d.  buvo apklausti 530 gyventojų visoje Lietuvoje.