Skip to content

Plastiko atliekų problemos sprendimas – prikelti jas naujam gyvenimui: virsta net namais ir elektromobiliais

Kodėl ne kiekvienas verslas pasiryžta perdirbti plastiką? Ar tvarios pakuotės padės spręsti plastiko atliekų problemą?

Kauno technologijos universiteto (KTU) Cheminės technologijos fakulteto Polimerų chemijos ir technologijos katedros prof. Ramunė Rutkaitė teigia, kad pats plastiko perdirbimo procesas nėra sudėtingas, didesnių keblumų kyla siekiant atliekas tinkamai išrūšiuoti, atskirti skirtingų medžiagų sluoksnius ir įvairias priemaišas.

Nepaisant sunkumų, kylančių norint perdirbti plastiką, yra išties nemažai puikių antrinio plastiko panaudojimo pavyzdžių Lietuvoje ir visame pasaulyje – nuo kojinių ir baldų iki automobilių ir namų.

Ieškoti plastiko atliekų mažinimo būdų verslą skatina ne tik sąmoningumas, bet ir šiais metais Aplinkos ministerijos priimtas Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimas. Tikimasi, kad jis padės paskatinti gamintojus perdirbti kuo daugiau pakuočių atliekų, kuo mažiau atliekų šalinti sąvartynuose ir įgyvendinti žiedinės ekonomikos tikslus.

Apie plastiko perdirbimą ir panaudojimo būdus kviečiame skaityti daugiau straipsnyje.

Tvaresnės pakuotės: kodėl popierius ne visada geriau už plastiką ir kas padeda sumažinti jo kiekį?

Ar tikrai popierius visada geriau už plastiką? „Ne“ – sako pakuočių gamintojos „AZ-Pack“ rinkodaros ir pardavimų vadybininkė Evelina Kupčiūnaitė.

„Paprasčiausiai pakeitus visas maisto produktų plastiko pakuotes į popierines, būtų daugiau žalos nei naudos. Tinkamai nuo aplinkos poveikio neapsaugoti gaminiai greičiau sugestų, jų būtų išmetama gerokai daugiau. Taip išaugtų nesuvartotų išmetamų produktų atliekų kiekis. Maisto pramonė išskiria vieną didžiausių CO 2 emisijų – poveikis aplinkai būtų išties žalingas“, – akcentuoja ji.

Todėl, pasak „Lukšių pieninės“ komercijos direktoriaus Žygimanto Čiūtos, verslui šiandien būtini tiek revoliuciniai sprendimai, tiek ir naujas požiūris.

„Mes daliai savo produktų pradėjome naudoti kitokias pakuotes. Joms prireikia 35 proc. mažiau plastiko. Kartu ieškome ir galimybių didinti savo pakuočių bei visos veiklos tvarumą. Iki 2025-ųjų gamyboje sunaudojamo plastiko kiekį planuojame sumažinti apie 40 proc.“, – sako Ž. Čiūta.

Ar tokių verslo iniciatyvų užteks tvarumui didinti ir kaip rasti pakuočių alternatyvų, skaitykite publikacijoje VZ.LT.

 

 

„Gamtos ateitis“ Nidoje sakė „NE plastiko bangai“ ir šiemet

Jau antrus metus iš eilės VšĮ „Gamtos ateitis“ prisijungė prie „Kuršių marių regatos“, kuri šiemet jau skaičiavo 54 metus. Liepos 27 dieną, drauge su keliomis dešimtimis „Kuršių marių regatos“ dalyvių, jų šeimos narių ir draugų, „Gamtos ateitis“ darbuotojų komanda leidosi į „NE plastiko bangai“ paplūdimių tvarkymo akciją. Tai jau tapo graži, įkvepianti ir neatsiejama viso renginio tradicija, parodanti, kad kartu visada galima nuveikti daugiau – net ir tokiose mažose iniciatyvose, saugant gamtą. Į akciją buriuotojai, jų draugai ar miesto poilsiautojai rinkosi su visomis šeimomis, taip ne tik tvarkydami paplūdimį, bet ir diegdami tvarumo vertybes bei rodydami pavyzdį ateinančiai kartai.

Paplūdimys šiais metais buvo tvarkytas kaip ir praėjusiais metais – pasienio ruože, todėl akcijos dalyviams talkino ir dalyvius lydėjo pasienio darbuotojai. Tarp surinktų šiukšlių iniciatyvos dalyviai rado ne tik plastikinių puodelių, lėkštučių, butelių, bet ir dvi į krantą išmestas padangas.
„Praėjusiais metais tame pačiame ruože buvo surinkti trys kubiniai metrai šiukšlių, šiemet – vienas, – po akcijos įspūdžiais dalijosi Lietuvos buriuotojų sąjungos prezidentas Naglis Nasvytis. – Tačiau iki praėjusių metų tas ruožas nebuvo tvarkytas, tad tokie skaičiai ir šis skirtumas dar neleidžia atsipalaiduoti, o kaip tik rodo, kad panašios akcijos yra būtinos bei turėtų būti tęsiamos ir ateityje“.

„NE plastiko bangai“ iniciatyva pradėta įgyvendinti 2019 metais, pasirašius specialų memorandumą tarp Lietuvos buriuotojų sąjungos, Neringos savivaldybės ir Neringos Nacionalinio parko direkcijos. Šio memorandumo tikslas – sumažinti vienkartinių plastikinių gaminių vartojimą Neringoje bei jų įtaką Kuršių Nerijos aplinkai. Taip pat – siekiant parodyti postūmį žmonėms, kaip pamažu keisti savo veiksmus ir atsakingiau galvoti apie tvarią ateitį. Ši akcija jau nuo pirmųjų jos įgyvendinimo metų susilaukė didelio atgarsio ne tik Nidoje, bet ir visoje Lietuvoje ir tuo pačiu tapo neatsiejama renginio „Kuršių marių regatos“ dalimi.

„Čia, po viena – 54-osios „Kuršių marių regatos“ – vėliava telpa ir sportas, ir tvarumo idėjos, ir noras skleisti geros nuotaikos bei puikios energijos bangą renginio metu, kuri vėliau nuvilnija per visą Lietuvą. Tai, kad giliausias tradicijas Lietuvoje turintis buriuotojiškas renginys, remdamasis gerosiomis pasaulinėmis praktikomis, kasmet tampa vis labiau socialiai atsakingas, grįstas vis platesnėmis tvarumo programomis ir aktyviais veiksmais, atitinka ir mūsų tikslus“, – po akcijos teigė „Gamtos ateitis“ vadovas Karolis Šiaudikulis. – Sveikintina ir tai, kad buriuotojų bendruomenės skelbiamas ir deklaruojamas sąrašas veiklų, ką reikėtų mažinti, ko atsisakyti tokiuose renginiuose, viešuose susibūrimuose ar kiekvieno mūsų gyvenime kasdien, tik ilgėja“.

Šiemet regatos tvarumo programa buvo papildyta ir veiksmais, siekiančiais mažinti į aplinką išmetamo CO2 kiekius. Tiek regatos dalyviai, tiek partneriai buvo skatinami elgtis tvariai, o organizatoriai įsipareigojo apskaičiuoti, kiek į aplinką dėl transporto, nakvynių ir renginiams sunaudotos elektros į aplinką bus išmesta CO2 ir šį kiekį kompensuoti sodinant medžius bei diegiant saulės elektrines.

„NE plastiko bangai“ iniciatyva ir ją lydintys bendruomeniški paplūdimių tvarkymo darbai, gausiai sutraukiantys ir vietinius miestelėnus, ir iš visos Lietuvos sugužėjusius Nidos svečius, šiemet, matome, jau išaugo į „Gero vėjo be CO2“ ir su ja žengiančiomis aktyvacijomis bei kitais įkvepiančiais ir kasmet pasipildančiais žingsniais, einant tvarumo keliu. Visi šie dalykai, iniciatyvos ir aktyvacijos, kad ir kokie maži jie būtų, vertinant globaliais taršumo mažinimo mastais, savo pozityvia nešančia žinute visgi nuvilnija per visą Lietuvą ir skatina gyventi tvariau, prisidėti prie globalių klimato pokyčių mažinimo ir tuo pačiu ją išgirdusius bent vienu žingsniu priartina tvaresnės ir žalesnės ateities link“, – apie renginį kalbėjo VšĮ „Gamtos ateitis“ Viešinimo ir marketingo vadovė Diana Ramanauskaitė.

Liepos 30 d. Nidoje Lietuvos buriuotojų sąjunga / Lithuanian Yachting Union ir Neringos savivaldybe pasirašė reikšmingą įsipareigojimą – bendromis pastangomis sieks, kad iki 2030 metų Neringa taptų žaliąja savivaldybe, kurioje būtų pasiektas nulinis anglies dioksido (CO2) išmetimas į aplinką. Šis įsipareigojimas papildys šiemet tarp buriuotojų ir Neringos savivaldybės pasirašytą ilgalaikę bendradarbiavimo sutartį bei jau 2019 metais pasirašytą tvarumo memorandumą, kuris su iniciatyva „NE plastiko bangai“ ėmėsi mažinti vienkartinio plastiko vartojimą Neringoje, o vėliau ir visoje Lietuvoje.

 

Racionalus plastiko panaudojimas – pirminė strategija, apribojant jo taršą

Chemijos pramonė ir tvarumas gali pasirodyti kaip visiškai nesuderinamos kryptys. Tačiau tik ne eksploatacinius skysčius transporto priemonėms gaminančiai ir į virš 20 šalių skirtinguose žemynuose juos eksportuojančiai bendrovei „Lesta“. Įmonė taip sustygavo savo gamybos procesus, kad cheminių atliekų nebelieka, o jei ir atsiranda, jos yra perdirbamos ir panaudojamos antrąkart. „Lesta“ nuolatos investuoja į naudojamų technologijų, laboratorinės įrangos atnaujinimą, produktų pakuočių tvarumo didinimą. Bendrovė naudoja tik lengvai perdirbamus, ne sudėtinius plastikus. Be to, artimiausiu metu skysčius pilstys į pakuotes, kurių gamybai prireikia 65 proc. mažiau plastiko.

Plačiau apie dar vieną „Gamtos ateitis“ #AteitiesPakuotėsKlubas narę ir jos iniciatyvas tvarių pakuočių srityje skaitykite čia.