Ačiū už bendrus darbus ir pasitikėjimą šiais metais – dar daugiau iššūkių kartu 2023!
https://issuu.com/info-gamtosateitis/docs/naujienlaiskis4
Kaip ir kasmet, artėjantys švenčių džiaugsmai ne vienam mūsų kelia galvos skausmą ir aibes klausimų – ką padovanoti, kaip šiais metais išleisti mažiau, kaip šventes atšvęsti tvariau, nepaliekant po jų krūvos nesuvalgyto maisto ar kalno šiukšlių. Deja, iki švenčių miesto gatvėse, parduotuvėse įsivyrauja tikra dovanų pirkimo pasiutpolkė, tikėtai ir nėtikėtai ateina šventės ir dažniausiai scenarijus lieka toks pat kaip ir praėjusiais metais, su tylia, viltinga mintimi – gal kitais metais bus kitaip… Bet visgi verta tą „kitaip” į savo švenčių tradicijas įvesti jau dabar, būtent dabar, pamažu rodant kitokį pavyzdį ir savo artimiesiems, draugams, pamažu keičiant ir savo paties švenčių įpročius vartoti mažiau.
Pradėkite nuo plano
Jau žinome, kad planas tinka viskam – tiek reguliariam vykimui į parduotuvę apsipirkti maisto, tiek planuojant didesnes išvykas. Tai padeda išvengti spontaniškų, neplanuotų pirkinių ir patirti nenumatytų išlaidų. Tad tikrai nepamaišys ir planas ruošiantis didžiosioms metų šventėms. Sudarykite sąrašą žmonių, kam planuojate daryti staigmenas dovanomis, suplanuokite, kokia tiksli išlaidų suma, kurią ketinate išleisti šiais metais – šventiniam stalui, papuošimams, dovanoms.
O gal verta paieškoti naujų tradicijų – dovanoti dovanas ne visiems, o išsitraukti vieną iš tame šventės rate dalyvausiančių žmonių. Tokiu būdu jums tereikės galvoti apie vieną dovaną, ir iš šventės grįšite lygiai taip pat – nešini viena staigmena, o ne krūva – tikėtina – nelabai jums reikalingų daiktų, pvz. „šampūnu ir dušo želė“ (Iš Vido Bareikio naujos dainos žodžių neišmesi). Tokie daiktai nuguls į lentyną kaupti dulkių arba laukti tos sėkmės valandos, kai bus perdovanoti kažkam kitam. Ir netgi dar smagiau, kai tai vienai dovanai nustatomas konkretus kainos limitas ar įvedama kokia nors tema, pvz. „valgoma“, „melionas“ (suprask, kad gali dovanoti kažką meliono skonio, meliono spalvos, kvapo ir t.t.), „žalia“, „nepamirštama“ ar kt. Žinoma, norint sugalvoti padovanoti kažką originalaus, reikės pasukti galvą – bet visiems išpakuojant dovanas bus ir juoko, ir nuostabos, ir smagių prisiminimų, kai ta tradicija toje švenčiančiųjų kompanijoje kartosis kelis metus iš eilės.
Mokykime tvarumo ir savo vaikus
Šiandien neretai yra taip, kad vaikai moko suaugusiuosius rūšiuoti atliekas, nes daug žinių ir praktikos šia tema gauna darželiuose, mokyklose, dalyvaudami įvairiose iniciatyvose šia tema. Bet švenčių tema – tai puiki proga mažiesiems perduoti mūsų vertybes, mūsų požiūrį į galimybę vartoti mažiau ir tvariau. Teko girdėti vieną dešimtmetį sakant: „Mama, aš parašysiu Kalėdų seneliui, kad dar atneštų ir futbolo pirštines, nes juk tada nereikės jų pirkti tau“. Išgirdus tokį vaiko pamąstymą turbūt reikėtų prisėsti ir nuoširdžiai su juo pakalbėti apie tai, kad šventės pirmiausiai – ne dovanojami daiktai, ne kuo didesnė eglutė, po kuria tų daiktų tilptų kuo daugiau, ne perteklinis vartojimas, bet pakili nuotaika, džiugios emocijos ir patys mažiausi stebuklai su artimais žmonėmis – tėvais, išsiilgusiais seneliais, šeimos draugais. Jei praleisite progą su vaiku tokiam atviram pokalbiui, ilgainiui vaikai švenčių ims laukti – o gal jau ir laukia – tik dėl to, kad gaus dovanų iš skirtingų Kalėdų senelių – namuose, pas močiutę (tėčio), pas močiutę (mamos), darželyje ar mokykloje… O gal Kalėdų senelis dar buvo užsukęs pas tėtį ar mamą darbe? O tai kaip tas tikras Kalėdų senelis, gyvenantis Laplandijoje? O kiek yra vaikų, kuriuos tas belankstantis ir tą patį vaiką dovanomis skirtingose vietose džiuginantis senelis visai nebesuspės užsukti arba tiesiog pritrūks dovanų? Lygiai taip pat tai puiki proga įvesti ir dar vieną – aukojimo – tradiciją: vienišiems seneliams, gyvūnų globos namams, sergantiems mažyliams ar – kas aktualu šiandien labiausiai – kovojantiems Ukrainoje…
Atvirukus ir eiliuotus sveikinimus pamirškime
Atvirukai gaminami taip, kad pirmiausiai atliktų estetinę funkciją. Jų gamyboje vis dar naudojamas sunkiai perdirbamas popierius. Perdirbimą dar labiau apsunkina dažai, rašalas, blizgučiai, kitos dizaino detalės ir klijai, kuriais jos tvirtinamos. Dažnu atveju puošnus šventinis atvirukas yra visiškai neperdirbamas, geriausiu atveju – sunkiai perdirbamas ir atsiduria mišrių atliekų konteineryje. Tikrai verta susimąstyti, ar trumpas džiaugsmas, kurį patiriame gavę tokį sveikinimą, yra vertas tolesnių pasekmių mūsų aplinkai.
Kaip ir eiliuoti nusibodę linkėjimai ar visomis vaivorykštės spalvomis žybsintys kalėdiniai „atvirukai-brukaliukai“, kurių besikartojančių per šventes ir išmaniaisiais įrenginiais gauname ne vieną ir ne 10. Puiki išeitis – tiesiog sukurti bendrą šventinę šeimos nuotrauką ir ja pasidalinti nebūtinai viešai visuose socialiniuose galimuose tinkluose, bet nusiunčiant privačia žinute sau artimiems draugams, mieliems pažįstamiems su kelių žodžių mielu palinkėjimu. Ir, beje, ne viešai skelbiamoje nuotraukoje, kurią pamatytų ir jūsų kolegos, darbdaviai, klientai, galite atrodyti net šmaikščiai ir juokingai – nebūtinai tokiai nuotraukai reikia kasmet pirkti naują megztuką su elniais – bus dar originaliau, jei kažkam tas megztukas po metų jau bus mažumėlę per mažas, „susitraukęs“ arba kasmet tais pačiais megztukais susikeisite tarp šeimos narių.
Susitarimai ir paprastos kasmetinės tradicijos
Dovanoti daiktą – tai reiškia uždėti tam tikrą atsakomybę ant to žmogaus pečių. Dovanoti laiką kartu ar prisiminimą – nukeliaujant į teatrą, į koncertą, į kino filmą ar suvalgyti ledų žiemą – tikrai bus žymiai smagiau ir įsimintiniau.
Kartais tiesiog pamirštame, jog nebūtinai pirktinė dovana yra geriausia dovana – visada galima kažką pagaminti patiems. Labai paprasta idėja, kurią galima padaryti šeimai kiekvienais metais – parenkant labiausiai su išmaniosiomis technologijomis draugaujantį šeimos narį, arba dar smagiau – kasmet įpareigojant vis kitą – metų gale sukurti šeimos tų metų video klipą. Viskas, ko reikės: paprašyti šeimos narių telefono video ir foto turinio (esame tikri, kad tuose kloduose rasite begales turinio, kuris užfiksuotas tam kartui ir bus peržiūrimas geriausiu atveju tada, kai telefonas supypsės apie tai, kad jau reikia atlaisvinti vietos naujam turiniui), prisėsti keletui valandų atrinkti geriausius kadrus (ypač video, nes jį žiūrėti smagiausiai) ir telefono ar kompiuterio pagalba viską sujungti į smagų šeimos metų klipuką. Patikėkite, sėdint prie kūčių stalo visiems kartu pažiūrėti tų ar praėjusių, užpraėjusių, užužpraėjusių metų 20-30 min. filmukus bus nuostabi staigmena ir jums, ir vaikams, ir seneliams.
Po tvarių švenčių – tvariai susitvarkom
Ne vienas esame matę, kaip antrą Kalėdų rytą atrodo atliekų konteineriai – jie būna prikišti pakuočių, kurių tikrai dažnai galima išvengti. Tad jei jau nusprendėme, kad šiais metais būsime tvaresni visomis prasmėmis, bet dar liko ką sutvarkyti – pasistenkime atliekomis pasirūpinti atsakingai, tegul rūšiavimo ir mišriųjų atliekų konteineris būna tik paskutinė stotelė išmesti: pakavimo popierių – galbūt jis pravers kitoms šventėms, nesuvalgytą maistą – galbūt juo galima pasidalinti su alkstančiais ar vargstančiais, nupuoštą ir per šventes jus džiuginusią eglutę – atliekų konteineris ar šalia jo tikrai nėra ta vieta su ja atsisveikinti – būtina paieškoti eglučių surinkimo taškų.
Ir atminkite – jūsų ir mūsų Kalėdos – tai ne daiktai, ne skambantys cimbolai, o šiltos emocijos, todėl joms sukurti ir skirkit didžiausią savo dėmesį, energiją ir širdis.
Dar keletas paprastų patarimų:
Gražių, jaukių ir išjaustų visiems artėjančių švenčių!
Patarimais, kaip šventes nuo šių metų pradėti švęsti „kitaip” dalijosi pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos „Gamtos Ateitis” Viešinimo ir marketingo vadovė Diana Ramanauskaitė.
Vanduo – ypatingai svarbus mums visiems. Ar kada susimąstėte, kad vandens išgavimas taip pat gali būti tvarus? „Ateities pakuotės“ klubo nariai – natūralaus mineralinio vandens gamykla „Uniqa“ – tiki, kad tvarumas lygu efektyvumui. Apie įmonės šiuo metu įgyvendinamus projektus tvaresnės aplinkos link – „Švarūs miestai“ reportaže: https://tv.lrytas.lt/laidos/svarus-miestai-svari-lietuva/2022/11/26/news/-svarus-miestai-svari-lietuva-2022-11-26-25293423
Vis dar gajus stereotipas, kad tvarios žaliavos ir pakuotės yra brangesnės, todėl didina produktų savikainą, gali atbaidyti vartotojus. Tačiau tai tik mitas, jei gamybos procesai yra gerai optimizuoti – tvarumas atsiperka. Kaip tą padaryti? Savo patirtimi dalijasi Aurimas Bagdanavičius, ekologiško aliejaus gamyklos Zarasuose „EKKO LT“ vadovas.
Visą straipsnį skaitykite: https://www.vz.lt/tvarus-verslas/2022/12/15/tvariu-pakuociu-naudojimas-verslui-atsiperka#ixzz7nWBUyBAN
Jei sprendimui priimti iš tiesų visi remtųsi aktualiais duomenimis ir skaičiavimais, greičiausiai paaiškėtų, kad tvarūs sprendimai ne tik labai svarbūs vartotojams, bet gali sumažinti sąnaudas ir prisidėti prie verslo sėkmės ilgalaikėje perspektyvoje.
Kodėl? Visą straipsnį skaitykite:
Skelbiame konkursą nekomunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų sutvarkymo paslaugai 2022 m. (įskaitant pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pateikimą Organizacijai) pirkti.
Konkursas skelbiamas dėl žemiau nurodytų pakuočių atliekų sutvarkymo paslaugų pirkimo:
Kviečiame atliekų tvarkytojus teikti pasiūlymus visoms arba tik pasirinktoms pakuočių atliekų rūšims. Visos pakuočių atliekų rūšys bus vertinamos atskirai.
Aplinkos ministerija lapkričio 8 d. atnaujino rekomendacijas dėl pakuočių priskyrimo perdirbamoms/neperdirbamoms. Pranešime teigiama, kad Lietuvoje ir užsienyje veikiančių sertifikuotų mokslinių laboratorijų bei atliekų perdirbėjų duomenimis, perdirbti tinkama homogeniška (vienalytė), iš vienos rūšies medžiagos pagaminta pakuotė. Taigi, be papildomų perdirbamumą patvirtinančių dokumentų perdirbamajai priskiriama iš vienos rūšies medžiagos pagaminta pakuotė, kuri:
Pakuočių medžiagų rūšių, iš kurių pagaminta homogeniška pakuotė priskirtina perdirbamajai, sąrašas
1 lentelė
Pakuotės, kurioms reikia dokumentų, patvirtinančių jų tinkamumą perdirbti, ir neperdirbamosios pakuotės
Dažniausia nėra perdirbamos pavojingoms medžiagoms arba preparatams supakuoti naudojamos pakuotės, kurios dėl sąlyčio su šiomis medžiagomis šalinamos ar sudeginamos kaip pavojingosios atliekos.
Lietuvoje ir užsienyje veikiančių sertifikuotų mokslinių laboratorijų bei atliekų perdirbėjų duomenimis, perdirbti tinkamų kombinuotų pakuočių yra labai mažai, jų perdirbimui taikomi dar visiškai nauji inovatyvūs ir brangūs sprendimai. Tokių pakuočių atliekos dažniausiai vežamos į atliekų deginimo gamyklas ir panaudojamos energijai gauti.
Todėl norint minėtas pakuotes priskirti perdirbamosioms būtini jų tinkamumą perdirbti (perdirbamumą) patvirtinantys dokumentai iš akredituotų laboratorijų ar pakuočių atliekų perdirbėjų ar eksportuotojų iš Tvarkytojų sąrašo, kurie tokios rūšies pakuočių atliekas perdirba Lietuvoje ar išveža perdirbti į kitas ES šalis.
Taigi, neturint perdirbamumą patvirtinančių dokumentų, neperdirbamosioms pakuotėms priskiriamos:
Pakuočių užterštumą ir pavojingumą galima identifikuoti naudojantis „Haz-ident“ metodika: https://pavojingosiosatliekos.lt/metodika/
Daugiasluoksnės plastiko pakuotės yra skirstomos į lanksčiąsias ir kietąsias. Sunkiausiai perdirbamos daugiasluoksnės lanksčiosios plėvelės, sudarytos iš kelių skirtingų polimerų sluoksnių.
Vizualiai vertinant nepaženklintą pakuotę ir esant abejonių, ar pakuotė pagaminta iš vienos medžiagos, pvz., ar pakuotė pagaminta tik iš vienos rūšies plastiko, ar popierinė pakuotė nėra laminuota, gamintojai ir (ar) importuotojai turėtų įsitikinti, ar tokia plastikinė pakuotė nėra daugiasluoksnė plastikinė pakuotė, pagaminta iš kelių rūšių plastikų (ženklinama – OTHER 7), ar tokia plastikinė pakuotė neturi aliuminio sluoksnių, ar popierinė pakuotė nėra laminuota plastiko sluoksniu. Gamintojai ir importuotojai, norėdami priskirti jas perdirbamosioms, privalo turėti dokumentus, pagrindžiančius, kad šios pakuotės atitinka 2 lentelėje nurodytų standartų reikalavimus ir (ar) yra perdirbamos Lietuvoje ar išvežamos perdirbti į kitas ES šalis.
Norint įrodyti, kad kieto ar lankstaus daugiasluoksnio plastiko pakuotės atitinka perdirbamumą įrodančius standartus, turi būti atlikti tokios pakuotės sudėtinės medžiagos tyrimai, kurių metu būtų nustatyta, su kuria plastiko rūšimi (PE, PP, PET ir t.t.) ši medžiaga tinkama (turėtų būti) perdirbama.
Nebaigtinis standartų, pagal kuriuos įrodomas pakuočių (medžiagų) perdirbamumas, sąrašas
2 lentelė
*Lietuvoje pagal šį standartą plastiko perdirbimo procesus ir jų gaminius sertifikuoja bei konsultacijas teikia auditorius MB „Ecogrant“
Nebaigtinis laboratorijų, nustatančių kombinuotų ir daugiasluoksnio plastiko pakuočių tinkamumą perdirbti kartu su atitinkamos medžiagos rūšies antrinių žaliavų srautu, sąrašas
Lietuvoje Kauno technologijos universiteto Pakavimo inovacijų ir tyrimų centro, Aplinkosaugos technologijos katedra ir VšĮ „Lietuvos energetikos institutas“ laboratorijose atliekami tyrimai siekiant pagrįsti visų lanksčiojo, kietojo plastiko daugiasluoksnio ar popieriaus pagrindu pagamintų kombinuotų pakuočių tinkamumą perdirbti kartu su iš vienos medžiagos pagamintos perdirbamos medžiagos srautu.
| Atliekami tyrimai dėl kombinuotų ir daugiasluoksnių pakuočių sudėtinių medžiagų tinkamumo perdirbti su | Tyrimus atliekanti laboratorija |
| AUKŠTO TANKUMO POLIETILENU
HDPE arba HDPE 2 |
https://www.iktr-online.de/ (Vokietija),
https://ct-ipc.com/ (Prancūzija) |
| LANKSČIUOJU POLIETILENU PE | https://www.aimplas.es/ (Ispanija)
https://www.proplast.it/en/ (Italija) |
| POLIPROPILENU PP arba PP 5 | Kietuoju PP:
https://www.iktr-online.de/ (Vokietija) https://ct-ipc.com/ (Prancūzija) https://www.plasticsforming.com/testing/ (JAV) https://www.norner.no/ (Norvegija) https://www.proplast.it/en/ (Italija) Lanksčiuoju PP: https://www.aimplas.es/ (Ispanija) |
Daugiau informacijos galite rasti:
Dar vienas tvaraus verslo laidoje Švarūs miestai pristatomas pavyzdys – skaniais riešutais ir džiovintais vaisiais jau ne vienerius metus ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio gyventojus džiuginanti įmonė – mūsų klientai – Arimex.
Ekologija, tvarūs sprendimai, pradedant nuo paties produkto, ir tęsiant visuose sprendimuose (išteklių naudojimas, transportavimas, pakuotės parinkimas) – tai dalis įmonės filosofijos.
Ypač didelis dėmesys skiriamas pakuočių tvarumui. Kodėl? Nes riešutus, džiovintus vaisius talpinanti pakuotė turi būti ne tik estetiška vartotojo akiai, bet pirmiausia – užtikrintų ir išsaugotų visas produkto gerąsias savybes, o tuo pačiu – būtų perdirbama.
Šie kertiniai reikalavimai pakuotei tampa iššūkiu jos gamintojams – kaip pagaminti daugiasluoksnę pakuotę iš skirtingo plastiko, kad ji būtų ir saugi, ir lengvai perdirbama, ir neišbrangintų pačios pakuotės kainos, kuri tuo galėtų išgąsdinti pirmiausia produkto užsakovą – o parduotuvės lentynoje – ir pirkėją. Apie Arimex jau įgyvendintus atradimus ir tolimesnius planus – žvilgt laidoje (nuo 10 min.)
