Month: 2022 spalio

Gyventojų apklausos rodo, kad 9 iš 10 apklaustųjų rūšiuotų savo aplinkoje atliekas daugiau ir atsakingiau, jei būtų sudarytos tam patogios sąlygos ir pakaktų motyvacijos ir paskatinimo iš šalies. Ne išimtis ir šių įgūdžių stiprinimas kiekvieno mūsų darbo vietoje. Tad nusprendus įmonėje pradėti labiau rūpintis tvarumu, atsakingu vartojimu, atliekų rūšiavimu, reikia su komanda įgyvendinti pagrindinį tikslą – padaryti taip, kad tai taptų pačiu paprasčiausiu ir įprasčiausiu dalyku kiekvienam.

VšĮ „Gamtos Ateitis” dalijasi paprastais patarimais, kaip šiuos kolegų įgūdžius stiprinti darbo vietoje, leidžiant visiems suprasti, kad rytojus labiausiai priklauso nuo to, kaip elgiamės šiandien. Jeigu galime kažką pakeisti – būtina tai daryti be pasiteisinimų, dabar, tarsi pradedant bėgti ilgą maratoną, o ne trumpą sprintą. Bet bėgti drauge su kažkuo visada smagiau ir lengviau.

Pirmiausia motyvacija – po to veiksmas  

„Kiekvienam įgūdžiui tapti įprasta rutina reikia laiko, – atkreipia dėmesį VšĮ „Gamtos ateitis“ viešinimo ir marketingo vadovė Diana Ramanauskaitė. – Įsivaizduokime, kad vadovui kilo mintis nuo rytojaus ofise pradėti labiau rūpintis ekologija, rūšiavimu, atsakingu vartojimu, tikintis, kad jau kitą dieną bus galima skaičiuoti pirmuosius rezultatus. Deja, bet darbuotojai kaip ir su kiekvienu darbo aplinkoje įgyvendinamu pokyčiu, turi apsiprasti, išgirsti privalumus, naudas, pasiteirauti kolegų nuomonės, pamatyti, kas keisis kasdienėje aplinkoje ir ilgainiui sau įtvirtinti naujus įpročius”. Kalbant apie tvarumą ir su juo keliaujančius pokyčius, darbuotojai turi žinoti, kuo jų asmeninis indėlis ir prisidėjimas bus naudingas įmonei, kurioje jie dirba – tai padidins motyvaciją prisijungti prie pokyčių. Viena priežasčių, kodėl ofise žmonės nelinkę rodyti inciatyvos rūšiuojant ar stengiantis taupyti įvairias priemones, yra ta, kad jie nesupranta, kodėl įmonei tai yra svarbu, nežino, kad tai – galbūt dalis įmonės strategijos, žengiant kelyje į tvarumą.

Tad pradėkime nuo pirminės motyvacijos. Šiandien jau nepakaks pasakyti darbuotojams, kad „rūšiuokime – planeta mums padėkos”, reikia kažko apčiuopiamesnio ir matomesnio kiekvienam. Tebūnie tai bus visų kartu sutaupytos išlaidos (sunaudojant mažiau popieriaus, mažiau kanceliarinių priemonių ir kt.), už kurias bus galima įsigyti kažką kito, galbūt paaukoti geriems darbams – gyvūnų prieglaudai, medžių sodinimui ar vabzdžių viešbučio miesto parke, bičių avilio ant stogo įrengimui. „Svarbiausius dalykus apie nerūšiuojamų atliekų ir netausojamų išteklių daromą žalą gamtai visi ir taip jau žinome, tačiau tai, kas įmonėje kuria bendro tikslo jausmą, skatina komandiškumą tarp kolegų, kuria teigiamą įmonės ir bendruomenės įvaizdį ir duoda rezultatą – tik pridės papildomų taškų prie įmonės vidinės kultūros stiprinimo” – priduria VšĮ „Gamtos ateitis“ viešinimo ir marketingo vadovė.

Nuo ko pradėti?

1. Šiukšliadėžės rūšiavimui:

• Atlikite mini auditą ofise, atsakydami į klausimą – ar darbuotojai apskritai turi, į ką rūšiuoti atliekas? Jei turi, ar tokių šiukšliadėžių ofise yra pakankamai? Jei atsakėte „taip” – kiekvienas turi šiukšliadėžę po stalu, rekomenduojame to atsisakyti – įrengiant rūšiavimui skirtas bendras šiukšliadėžių stoteles patogiose ir kolegų dažnai praeinamose, patogiose vietose (koridoriuje, poilsio zonoje, virtuvėlėje) – eidami išmesti šiukšlių kolegos tuo pačiu ir pajudės.
• Kaip atrodo rūšiavimui skirtos šiukšliadėžės? Jos turi būti puikiai matomos, sugrupuotos centralizuotai, vienoje vietoje – skirtingoms atliekoms.
• Labai svarbūs aiškūs ženklai ir paaiškinimai ant pačių šiukšliadėžių ar šalia – kokias atliekas į kurias šiukšliadėžes galima mesti. Skaičiuojama, kad priartėjęs prie šiukšliadėžės žmogus apsisprendimui, kur mesti atliekas, paprastai skiria 2-3 sekundes, todėl palengvinkime kolegoms šį darbą, naudodami aiškią, lengvai suprantamą grafiką, padedančią greitai rasti teisingą atsakymą.
• Žinoma – pati šiukšliadėžė, skirta rūšiavimui ar visa rūšiavimo šiukšliadėžių stotelė turi atrodyti estetiškai ir tvarkingai, turi būti reguliariai ištuštinama.
• Taip pat svarbu žinoti, ar surinkus šias surūšiuotas atliekas, už ofiso švarą atsakingi darbuotojai, aptarnaujanti švaros įmonė turės kur šias atliekas utilizuoti, t.y. ar pati įmonė / patalpas ofisui nuomojanti įmonė turi sudariusi sutartį dėl antrinių žaliavų išvežimo. Kad nesigautų taip, kad darbuotojų iniciatyva baigsis mišriųjų atliekų konteineryje.
• Kur gauti specialių šiukšliadėžių rūšiavimui? Galima jų įsigyti tiek prekybos centruose, tiek šioje srityje besispecializuojančiose parduotuvėse arba ieškoti informacijos apie skelbiamas iniciatyvas, akcijas, kai tokios dėžės (kartoninės ar plastiko) verslo įmonėms dalijamos naudojimui nemokamai.

2. Įmonės vidinės kultūros tradicijos. Norite, kad tvarumas taptų įpročiu jūsų kolegoms? Paskatinkime juos augti:

• Įveskite į įmonės minimų / švenčiamų dienų kalendorių tvarumo / aplinkosaugos ar Žemės dieną, per kurią kasmet inicijuokite skirtingas veiklas: bendrą filmo aplinkosaugos / tvarumo tema žiūrėjimą (tikrai puikių filmų galima rasti Netflix), surenkite protmūšį aplinkosaugos tema, pasirinkite ir sutvarkykite kolegiškai kokį parką mieste, prisidėkite prie kitų organizuojamų iniciatyvų, susijusių su tvarkymu ar aplinkos gražinimu, pakvieskite į įmonę kokį aplinkosaugos srities ekspertą – pranešimui ar pokalbiui.
• Raskite tinkamą progą įteikti kolegoms jo asmeniniams pokyčiams skatinančią dovaną (gal gimtadienio proga, galbūt – didžiųjų metų švenčių proga, o gal – priimant naują kolegą į darbą) – daugkartinę gertuvę ir dėžutę pietums. Šiuo veiksmu ne tik paskatinsite savo darbuotojus gyventi sveikiau, taupiau, bet ir pakviesite prisidėti prie atliekų kiekio įmonėje sumažinimo, kai nebereikės išmesti kaskart parsineštų pietų vienkartinių dėžučių, maišelių arba tuščių vandens buteliukų ar sodos gėrimų skardinių.

Kai mažiau yra daugiau – kaip sutaupyti?

• Spausdintuvas. Nustatykite ir šalia spausdintuvo pateikite paprastas naudojimosi spausdintuvu taisykles: spausdinimas ant abiejų pusių / nebereikalingų dokumentų grąžinimas į atskirą padėklą papildomam spausdinimui / dokumentų naikinimas ir kt. Taip pat – priminkite kolegoms, kad spausdintuvas šiandien – tik būtiniausioms reikmėms, juolab – kai ir sutartys, ir sąskaitos, ir kiti formalūs dokumentai šiandien puikiai patvirtinami el. parašais be jokių originalių ranka raitomų parašų.
• Vizitinės. Ar jų tikrai šiandien reikia, kai kiekvienas ar dažnas mūsų turime LinkedIn, Twitter, Facebook ar esame randami su savo kontaktais įmonės tinklalapyje? Tad susitikimo metu iškart galime susidraugauti viename iš soc. tinklų – čia, dabar, be vizitinės kortelės ir jai pagaminti sunaudoto popieriaus. Dar viena idėjų, kaip galima tą pakeisti – turėti mini antspauduką su jūsų rekvizitais. Taip bus ir tvariau, ir įdomiau. Tik yra vienas minusas – tokie antspaudukai, nešiojami rankinėje / kelnių kišenėje, gali netyčia jas ištepti arba – prireikus, nebus ant ko tokio antspauduko uždėti.
• Popieriniai rankšluosčiai ofise. Šiandien jau tam yra ne viena alternatyva: daugkartiniai, į ruloną susukami rankšluostukai ar medvilninio rankšluosčio takelis su jį laikančia specialia stotele. Tokie rankšluosčiai yra skalbiami, naudojami daug kartų – ir atrodo estetiškai, ir nesukuria krūvos atliekų, kurių perdirbti nėra galimybės.
• Kanceliarinės prekės. Jei yra galimybių rinktis – rinkitės iš perdirbamų medžiagų gaminamas kanceliarines prekes, tą patį popierių, lengvai suyrančius maišus šiukšlėms, ekologiškas priemones ofiso valymui.

Žalieji įmonės lyderiai

Esame tikri, kad šiandien tarp kolegų tikrai turite ne tik vegetarų, veganų ir visokeriopų gamtos mylėtojų bei puoselėtojų, bet ir rūšiavimo namuose aktyvistų bei specialistų, kurie kolegoms ir patys galėtų papasakoti ne vieną edukuojančią istoriją apie tai, kaip maisto atliekas kompostuoja specialioje šiukšliadėžėje su sliekais, kodėl zero waste yra mūsų ateitis, kaip galima apsiskaičiuoti savo CO2 pėdsaką ir kodėl verta keliauti į darbą dviračiu ar dalijantis automobiliu su kolega.

Inicijuokite kolegas papasakoti apie save kitiems – juk tikrai turite vidinius komunikacijos kanalus: intranetą, socialinius tinklus, naujienlaiškius ir pan. O galbūt – tokios istorijos bus puiki proga pristatyti savo įmonę ir jos tvarumo iniciatyvas ir įkvepiančius pavyzdžius ir viešumai – savo klientams. Apie tai, kad tai svarbu ne tik jums, bet ir jūsų įmonėje dirbantiems kolegoms. O galbūt metų pabaigoje bus galima tokius herojus ir apdovanoti – už tvarumą, už žaliųjų įdėjų sklaidą ar kolegų motyvavimą bei paskatinimą keistis, prisijungiant prie pokyčių. O galbūt ir naujus darbuotojus ilgainiui pritrauksite į savo įmonę būtent dėl to, kad estate tvarūs, atsakingi ir besirūpinantys aplinka, kurioje kuriate verslą ir dirbate kartu su kolegomis – ne mažiau kaip 5 dienas per savaitę, 8 val. per dieną – o gal tvariau, dalį laiko skirdami darbui iš namų.

Ir, žinoma – reguliariai klauskite savo darbuotojų idėjų ir pasiūlymų – jie visada ras ką jums pasiūlyti, kai už geriausią idėją, pritaikomą gyvai praktikoje, atsidėkosite kažkokiais paskatinančiais prizais, pietumis ar bilietų į kino filmą.

Nėra tikslo dirbti ir siekti tikslo vieniems – viską darykite kartu, su savo kolegomis. Padėkite žmonėms priimti teisingus sprendimus ir patys dalyvaukite juose – ne nuo naujų metų, ne nuo kito pirmadienio, bet nuo šiandien, „dabar“.

 

Šiandien Lietuvoje ekologiški maisto produktai sudaro tik 2-3 proc. viso maisto segmento, kai tuo tarpu Amerikoje – 17 proc., Vakarų Europoje – nuo 7 iki 10 proc.

Reportaže pristatoma įmonė, Lietuvoje gyvuojanti jau 12 metus ir gaminanti ekologiškus maisto produktus – UAB Foksas. Verslą ši įmonė Lietuvoje pradėjo tuo metu, kai ekologija dar tik žengė pirmuosius žingsnius, tikėdamiesi, kad vieną dieną ekologiškumas taps svarbus kriterijus renkantis maisto produktus sveikesniam ir ekologiškesniam stalui. Mūsų klientai – UAB „Foksas“ – gamina, pilsto aliejų, pakuoja kruopas (ekologišką kuskusą, grikius, avižinius dribsnius).

Kuo pasireiškia jų parduodamų produktų ekologiškumas?

• Ekologiški produktai yra kontroliuojami prižiūrinčių institucijų ir paleidžiami į rinką tik pagal numatytus ES reglamentus.
• Visi produktai, kuriuos įmonė perka iš ūkininkų, tiekėjų, privalo turėti sertifikatą, kad buvo užauginti be pesticidų, herbicidų, neturi savo sudėtyje kitų blogųjų sudedamųjų dalių, kas tokius produktus paverstų neekologiškais.
• Ekologiškas produktas tas, kuris nėra purškiamas jokiais chemikalais, pesticidais, sintetinėmis trąšomis, auga švarioje žemėje, neužterštoje jokia chemija – produktai auga natūralūs, ekologiški, tvarūs ir tuo vėliau nekenkia mūsų organizmui.
• Brangiau, bet nepalyginamai sveikiau, o ilgalaikėje perspektyvoje – ir mažiau ligų bei sveikesnė mūsų gyvensena.

Dar daugiau reportažų apie švarius miestus ir tvarius verslus – Lrytas TV laidoje Švarūs miestai, kiekvieną šeštadienį, 11 val.

Reportažą apie UAB „Foksas“ žiūrėkite:

https://tv.lrytas.lt/laidos/svarus-miestai-svari-lietuva/2022/10/08/news/-svarus-miestai-svari-lietuva-2022-10-08-24801775

Įsibėgėjant rudeniui ir metams vis labiau ritantis į pabaigą, „Gamtos ateitis“ spalio 20 d. sukvietė savo įsteigto „Ateities pakuotės“ klubo narius į Verslo pusryčius Vilniuje – į kūryba, kulinariniais nuotykiais bei namų jaukumu ir tvarumu garsėjančią Gian Luca Demarco Kulinarijos studiją – paklausyti tvarių pakuočių srityje dirbančių pranešėjų pristatymų ir kartu padiskutuoti apie verslą šiuo metu lydinčius tvarumo iššūkius. Klubo nariai turėjo progą išgirsti trijų pranešėjų pristatymų, apimančių skirtingas sritis – mokslą, verslą ir kūrybą.

Tvarių pakuočių vystymo konsultantas Juozas Baranauskas, bendradarbiaujantis su „Gamtos ateitis“, konsultuojant klubo narius tvarių pakuočių klausimais, kalbėjo apie tai, „Kaip išspręsti pakuočių tvarumo rebusus?“.

„Pakuočių tvarumo temoje keičiasi vartotojai, reikalavimai ir konkurentų pakuotės. Kokios rizikos ir galimybės atsiranda su visais šiais pokyčiais ir nuo ko pradėti? – kėlė klausimą Juozas Baranauskas. – Prekės ženklas nori kuo pigesnių sprendimų, rinkodaros skyrius nori turėti skambius šūkius, dizaino skyrius nori išsiskirti lentynoje, pakuočių gamintojai nori standartinių sprendimų – kaip rasti kompromisą? Kaip suderinti visų lūkesčius ir tuo pačiu gauti geriausią rezultatą? Geriausią visiems – ne tik pačiam gamintojui, vartotojui, bet ir savo paliekamu pėdsaku – gamtai? O ir apsisprendus keistis, galime pridaryti nemažai klaidų. Kaip jų išvengti?“ Pranešimo metu buvo kalbėta apie pakuočių iššūkius, galimybes, klaidas; apie tvarumo, kainos, originalumo, patvarumo ir kitų niuansų santykį. Taip pat didelis dėmesys skirtas aptarti, kokios galimos ir rekomenduotinos pakuočių keitimo kryptys, strategijos, atskirų atvejų pristatymai.

Juozas Baranauskas, dirbęs su dizainu ir gamyba, dabar prekės ženklams ir dizaino agentūroms padeda kurti tvaresnes, išskirtinesnes, pigesnes pakuotes ir visus sprendimus aiškiai pateikti vartotojams. Priklausomai nuo projekto, Juozas suburia nuolat besikeičiančias tvarumo konsultantų,  konstrukcijų projektuotojų, medžiagų inovatorių ir kitų profesionalų komandas, o pati jo veikla neapsiriboja teoriniu konsultavimu, nes kartu su Pinproof komanda klientus nuveda iki techninio projekto paruošimo stadijos.

KTU Aplinkos inžinerijos instituto docentas ir KTU Pakavimo inovacijų ir tyrimų centro vadovas, Doc. Dr. Visvaldas Varžinskas pristatė pranešimą „Ateities pakuočių medžiagos ir technologijos. Ką mokslas ruošia smarkiai besikeičiančiam rytojui?“.

Mokslininkas savo pristatyme aptarė šiandienines globalias tendencijas, formuojančias naujų pakuočių tyrimų ir inovacijų kūrimo kryptį, pristatė ir pateikiant konkrečius pavyzdžius, aptarė, kokie šiuo metu vykdomi pakuočių tyrimai aktualiausi šiandien – tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje. Taip pat – papasakojo, kokios naujos medžiagos bei pakavimo technologijos – rytojaus pakuočių rinkai – yra kuriamos jų Pakavimo inovacijų ir tyrimų centre.

„Verslas ir tvarumas – tai nesibaigiančios lenktynės, kai kažkuriam verslui pristačius visuomenei tvarią idėją, prasideda kitų verslų, veikiančių konkurencinėje plotmėje, noras sukurti kažką dar tvaresnio, dar originalesnio ir, žinoma, nepamirštant ir siekio dar labiau taupyti verslui kaštus.“ – kalbėjo doc. Dr. Visvaldas Varžinskas. – Tik gaila, kad neretai tie dideli norai ir pompastiški vieši pristatymai apie tvarumą ilgainiui baigiasi tuo, kad nueinama žaliojo smegenų plovimo arba priešingai – netvarumo ir nesibaigiančių lenktynių keliu. Ar bus tvariau, jei gėrimo tvarią stiklo pakuotę pakeisime į pakuotę iš popieriaus (arba kitais žodžiais įvardijant – iš medžio pluošto), kurio viduje – skysčiui nelaidi plėvelė, gaminama iš skirtingų medžiagų – plono PET ar bioplastiko plėvelės, kas galutiniame rezultate tokią pakuotę paverčia kombinuota, su maža tikimybe jai būti perdirbtai ir su didžiausia tikimybe jai nukeliauti į deginimo įrengimus“?

„Komunikuoti reikia tikrus dalykus, – ragino mokslininkas. – Nes vartotojas šiandien yra labiau išprusęs nei gali tikėtis verslas, o jei vartotojas nesupras – tai nenustebkite, kad konkuruojantis verslas – savotiška kontrolės tarnyba – padės jūsų vartotojui suprasti, ar jūsų vykdoma komunikacija apie produkto tvarumą neprasilenkia su realybe. Tada verslui reikės dirbti dvigubai daugiau, tuo pačiu bandant kapstytis iš klampios komunikacijos, reabilituojant tą tikrąjį tvarumą“.

Doc. Dr. V. Varžinsko pagrindinės tyrimų ir vykdomų projektų sritys – aplinkos apsaugos vadybos sistemos ir standartai, švaresnės gamybos ir žiedinės ekonomikos metodų taikymas gaminių vystymo sistemose, būvio ciklo įvertinimas, ekologinis (“žiedinis”) gaminių projektavimas ir technologinių eko-inovacijų diegimas pramonėje, darnaus vartojimo strategijos, verslo socialinė atsakomybė.

CRITICAL Dizaino vadovas Paulius Budrikis pristatė pranešimą „Juk poveikis, o ne „spalva“ mums rūpi.“ Pranešėjas atvirai ir praktiškai pristatė tvarumo temos nevienareikšmiškumą, atsakė į klausimą, kodėl pakuočių dizainas negali būti teigiamai paveikus, tvarus ir efektyvus be mokslo, be įvairiausių tyrimų, eilės kūrybinių procesų ir skirtingų suinteresuotųjų šalių įsitraukimo. Taip pat įvardino kūrybos procesus bei kontekstui jautrius įrankius, kurie padeda kurti tą poveikį, kurio visi siekiame, stengdamiesi nueiti didelius žingsnius su paliekamu kuo mažesniu pėdsaku.

„Žalia (angl. „green“) yra tapusi tiek semantiniu, tiek vizualiniu sinonimu tvarumo krypčiai reprezentuoti. Tačiau tikslas, kuris įgalina šią temą aktyvuoti, yra pozityvus poveikis (angl. impact). – kalbėjo P. Budrikis. – Jis yra taškas, į kurį turi krypti kiekvieno į tvarumą–orientuoto žvilgsnis. O poveikis visada egzistuoja kontekste. Todėl norint sukurti tvarų pokytį, būtina žvelgti integraliau ir sistemiškiau nei dėžutės dydis ar jos medžiagiškumas“.

Paulius Budrikis yra vienos didžiausių Baltijos šalyse tyrimų ir dizaino (Research & Design) CRITICAL + Xwhy agentūros dizaino vedlys, jau daugiau nei du dešimtmečius aktyviai dalyvaujantis dizaino lauke kaip kūrėjas, mentorius, LDA (Lietuvos Dizaino Asociacija) ir ADCE (The Art Directors Club of Europe) narys. 

„Ateities pakuotės“ klubas buvo sukurtas tam, kad įmonės, gamintojai ir importuotojai – „Gamtos ateities“ klientai – tarpusavyje ir visuomenei dalintųsi savo patirtimi pakuočių ekologijos tema ir įkvėptų pokyčių imtis tuos, kurie dar tik svarsto eiti šiuo keliu. – renginyje kalbėjo „Ateitis pakuotės“ klubo koordinatorė, VšĮ „Gamtos ateitis“ Komunikacijos ir marketingo vadovė Diana Ramanauskaitė. – Klubas dar labai jaunas, skaičiuojantis antrus veiklos metus, bet jau turintis 40 narių. Per šiuos metus pristatėme ne vieną klubo narių verslų tvarumo kelionę, bendradarbiaudami tiek su „Verslo žiniomis“, tiek su Lietuvos ryto televizijos laida „Švarūs miestai“, tiek deleguodami pranešimui „Verslo žinių“ konferencijoje „Tvarus verslas“ mūsų klubo narius, taip pat – pakviesdami savo ekspertinėmis žiniomis aktualiomis temomis konferencijose ar publikacijose dalintis ir mūsų draugus / partnerius – tvarumo ekspertus“.

Klubas taip pat buvo pastebėtas ir šiais metais įvertintas kaip geriausia metų korporatyvinės komunikacijos iniciatyva. „Klube yra toliau laukiami visi mūsų klientai. – primena Klubo koordinatorė. – Svarbiausias kriterijus, į kurį atsižvelgiame – tai įmonės darbas su tvaria pakuote arba siekis tapti tvaresniais, imtis kitų ekologinių iniciatyvų. Labai džiaugiamės, kad dabar tarp klubo narių yra didelė įvairovė – nuo stambių rinkos žaidėjų iki startuolių. Kiekvienas jų turi kuo pasidalinti, kuo pasidžiaugti. Netgi šiandien, kai globali situacija diktuoja naujas sąlygas ir iššūkius verslui, o galbūt tvarumo temą vėl bloškia į mažiau prioretizuojamų temų sąrašą, smagu girdėti, kad verslų jau anksčiau atlikti namų darbai tvarumo srityje leidžia jiems kiek lengviau kvėpuoti šiandien, kad pavyktų ne tik išlikti, bet ir tapti dar labiau draugiškesniais jų vartotojui, visuomenei ir gamtai“.

Ilgalaikis „Ateities pakuotės klubo“ tikslas – vystyti ir skleisti ekologines idėjas Lietuvoje, skatinti Lietuvos gamintojus ir importuotojus naudoti ekologiškesnes pakuotes, šviesti visuomenę aplinkos taršos pakuočių atliekomis bei jų rūšiavimo klausimais.

„Ateities pakuotės klubo“ veiklos įstatus galite peržiūrėti: https://gamta.padarom.lt/ateities-pakuotes-klubo-veiklos-istatai/.

Išsamiau apie klubo veiklą galite susipažinti: https://gamta.padarom.lt/apie-rusiavima/ateities-pakuotes-klubas/.

Norinčius prisijungti prie klubo kviečiame kreiptis: apk@gamtosateitis.lt arba tel. Nr.: +370 655 02837.

 

Kaip ir kasmet, VšĮ „Gamtos ateitis“ pakvietė organizacijos narius – supakuotų gaminių gamintojus ir importuotojus – į praktinį seminarą „Pakuočių apskaita, įdiegus naujus GPAIS funkcionalumus. Pakuočių atliekų tvarkymo užduočių vykdymas“.

Seminaro metu buvo pristatomos ir išsamiai aptariamos šios temos:

• Pakuočių apskaita po GPAIS atnaujinimo;
• Pakuotės priskyrimas perdirbamai / neperdirbamai;
• Neperdirbamų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių vykdymas;
• Pakuočių ženklinimas;
• Teikiančių rinkai užpildytus vienkartinius plastikinius gaminius pareigos nuo 2023 m.

Kaip ir kasmet, po renginio, visiems, dalyvavusiems seminare – registracijos formoje / prisijungimo metu nurodytu el. paštu bus išsiųstas renginio įrašas (kelių dienų bėgyje, kai bus sugeneruotas ir paruoštas naudojimui).

Taip pat primename, kad jei į jūsų klausimą nebuvo atsakyta seminaro metu ar norite pasikonsultuoti papildomai, prašome kreiptis žemiau nurodytais kontaktais.

Kreiptis pakuočių apskaitos, užduočių vykdymo, deklaracijos pildymo klausimais:

Aplinkosaugos ekspertė Dalia Gedgaudienė

dalia.gedgaudiene@gamtosateitis.lt / +370 698 22548