Skip to content

„Gamtos ateitis“ naujienlaiškis, 2023 m. II ketv.

Jūsų dėmesiui – Gamintojų ir importuotojų asociacijos „Gamtos ateitis“ šių metų II ketv. naujienlaiškis, kuriame – mūsų naujienos, aktualijos, patarimai ir rekomendacijos pakuočių atliekų tvarkymo ir tvarumo tema – Jums ir Jūsų verslui. Atsisiųskite .pdf formatu arba skaitykite jį el. formatu.

Nemokamų maišelių parduotuvėse neliks jau nuo liepos 1 d.

Seimui nuo 2023 metų liepos 1 d. uždraudus neatlygintinai dalinti itin plonus permatomus plastiko maišelius, šie parduotuvėse kainuos nuo 1 iki 5 centų.

Apie nemokamų plastikinių maišelių draudimą pastaruoju metu kalbama visame pasaulyje, ne viena šalis juos jau apmokestino arba iš viso uždraudė, reikalaudama prekybininkų naudoti alternatyvas, pvz., iš perdirbto popieriaus pagamintus maišelius.

Lietuvos parlamentarai priėmė tai numatančias Pakuočių ir pakuočių atliekų įstatymo pataisas, kurios nurodo, kad išimtis nemokamai dalinti svėrimui skirtus maišelius bus taikoma tik pakuojant šviežią mėsą ar žuvį bei jų produktus. Už neatlygintiną maišelių dalijimą grės įspėjimas arba baudos.

Dėl plastikinių maišelių neigiamo poveikio aplinkai atlikta daugybė mokslinių tyrimų, pagrindžiančių šių maišelių daromą žalą. Pavyzdžiui, pateikiami tyrimai, kad plastikinių maišelių gamybos metu susidaro šiltnamio efektą sukeliančios dujos, kurios, kaip žinoma, prisideda prie klimato kaitos. Taip pat pateikiami tyrimai, įrodantys, kad netinkamai pašalinti plastikiniai maišeliai užteršia vandenis, dirvožemį.

Paliko laisvę spręsti patiems

Prekybininkai Lietuvoje artėjant šiam pokyčiui turėjo laisvę patys spręsti, kaip elgtis su dabar dalinamais nemokamai plastikiniais maišeliais: jų atsisakyti, apmokestinti pasirinkta suma ar ieškoti kitų, aplinkai mažiau taršių alternatyvų.

Priėmus Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimus, nebuvo nustatyta papildomų tvarkų, kaip prekybos centrai, parduotuvės organizuos labai lengvų plastikinių maišelių, išskyrus tų, į kuriuos bus pakuojama šviežia mėsa ar jos produktai bei šviežia žuvis ar jos produktai, apmokestinimą.

Projekto sumanytojai sprendimą drausti nemokamai dalinti vienkartinius maišelius grindė tuo, kad plastikiniai maišeliai aplinką teršia visą savo gyvavimo ciklą – tiek gamybos proceso metu, kai jie gaminami iš neatsinaujinančių energijos išteklių, tiek tapę atliekomis.

Priimtomis pataisomis siekiama sumažinti šių maišelių naudojimą bei neigiamą poveikį aplinkai. Tikimasi, kad šis sprendimas padės skatinti vartotojus keisti apsipirkimo prekybos vietose įpročius, o verslus prisidėti prie plastiko taršos mažinimo, ieškant alternatyvų esamiems labai lengviems plastikiniams pirkinių maišeliams.

Daugkartiniai maišeliai vietoj vienkartinių? Ar prigis šis įprotis mūsų šalyje?

„Ne viename prekybos centrų, kurių partneriai pakuočių atliekų tvarkymo srityje esame mes, kaip gamintojų ir importuotojų asociacija, jau prieš metus ar dar anksčiau asortimente pirkėjams buvo pasiūlyta įsigyti ir vienkartinių plastiko maišelių alternatyvų – daugkartinių maišelių sveriamiems vaisiams, daržovėms, biriems produktams, – teigė Diana Ramanauskaitė, Gamintojų ir importuotojų asociacijos „Gamtos ateitis“ Viešinimo ir marketingo vadovė“. Anot jų, pirkėjai šiuos pokyčius priėmė teigiamai ir tikrai jau šiandien prekybos centruose pamatysime ne vieną pirkėją, kraunantį vaisius ar daržoves į savo atsineštus daugkartinius medžiaginius maišelius.

Dalis pirkėjų, paklausti apie šiuos pokyčius, juos visgi sutiko neigiamai ir, tikėtina, toliau liks prie senųjų įpročių bei jų įvardijamo patogumo vardan ir vėliau rinksis vienkartinius plastiko – kad ir apmokamus – maišelius.

„Kadangi mes esame atsakingi įgyvendinant visuomenės švietimo, edukacijos priemones, siekiant didinti gyventojų, savivaldos, verslo atsakomybę ir sąmoningumą aplinkos taršos pakuočių atliekomis bei jų rūšiavimo klausimais, tad šiais metais, artėjant pokyčiams nuo liepos 1 dienos, pagaminome ir šią edukacinę priemonę pasirinkusias savivaldybes aprūpinome daugkartinio naudojimo maišeliais sveriamiems maisto produktams bei daugkartiniais pirkinių krepšiais, kad juos savivaldybės darbuotojai galėtų nemokamai, skatindami gyventi tvariau, dalinti savo krašto gyventojams, organizuodami renginius ir įvairias iniciatyvas tvarumo tema“, – asociacijos įgyvendinamas iniciatyvas pristatė D. Ramanauskaitė.

„Patys taip pat dar esame numatę ne vieną renginį skirtinguose Lietuvos miestuose, kur gyventojai taip pat galės nemokamai gauti šių maišelių savo būsimiems apsipirkimams ir tvaresniems sprendimams gamtos labui, atsisakant to, kas neperdirbama, nedraugiška gamtai ir tarnauja tik keliolika ar keliasdešimt minučių, o po to nugula sąvartynuose ar gamtoje. Tikime, kad ir ši naujovė prekybos centruose jau nuo liepos 1 dienos, kaip ir bet kuri kita, skatinanti žmogų atsisakyti to, kas jam buvo įprasta keliolika metų, pamažu taps dar vienu geru įpročiu. O juk kiekvienas geras mūsų įprotis – tai didžiausia padėka žemei“.

Kaip elgiasi kitos šalys

Kai kurios įmonės kitose šalyse nelaukia valdžios sprendimų ir problemą imasi spręsti pačios. Praktiškai visoje Australijoje lengvi plastikiniai maišeliai apskritai yra uždrausti nepaisant to, ar jie mokami, ar – ne.

Jungtinė Karalystė itin lengvus plastikinius maišelius ketina uždrausti nuo šių metų spalio. Šioje šalyje verslui taip pat duota laiko pasiruošti būsimiems pokyčiams.

Tokiu keliu norėtų žengti ir dar daugiau šalių, tačiau daugiausia klausimų kyla dėl alternatyvų ir techninio draudimo įgyvendinimo. Pagrindinis klausimas – kaip pirkėjams nusipirkti sveriamų birių gaminių, daržovių ir pan.

Įdomu tai, kad pirmoji itin plonus plastiko maišelius uždraudusi šalis buvo Bangladešas. Šalis tai padarė jau prieš du dešimtmečius, kai paaiškėjo, kad maišeliai per potvynius užkemša jų drenažo sistemas.

Skaičiuojama, kad per metus pasaulyje pagaminami 5 trilijonai plastikinių maišelių, kurie suirti gali tik per kelis šimtus ar net tūkstantį metų. Beveik 513 mln. tonų plastiko atliekų kasmet patenka į vandenynus, o tarp jų ir plastikinių maišelių atliekos. Europos Komisijos duomenimis, plastikiniai maišeliai yra vienas iš dešimties dažniausiai išmetamų daiktų Europoje, o per 2020 metus vienam gyventojui teko 249 itin ploni plastikiniai maišeliai. 

 

Pakuočių atliekų sutvarkymo paslaugos pirkimo konkursas 2023 metams

Gamintojų ir importuotojų asociacija „GAMTOS ATEITIS“ (toliau – Organizacija) – licencijuota pakuočių atliekų tvarkymo organizacija, skelbia konkursą nekomunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų sutvarkymo paslaugai 2023 m. (įskaitant pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pateikimą Organizacijai) pirkti.

Konkursas skelbiamas dėl žemiau nurodytų pakuočių atliekų sutvarkymo paslaugų pirkimo:

  • PET pakuotės atliekos (kodas 15 01 02 01);
  • Stiklinės pakuotės (kodas 15 01 07);
  • Metalinės pakuotės (aliuminio) (kodas 15 01 04 01);
  • Kitos pakuotės atliekos (kodas 15 01 09).

 

Kviečiame atliekų tvarkytojus teikti pasiūlymus visoms arba tik pasirinktoms pakuočių atliekų rūšims. Visos pakuočių atliekų rūšys bus vertinamos atskirai.

  • Pasiūlymai turi būti parengti pagal konkurso sąlygas.
  • Pasiūlymų pateikimo terminas: 2023 m. birželio 28  d. 15:00 val.
  • Pasiūlymus teikti adresu: Švitrigailos g. 11B, Vilnius.
  • Dėl konkurso sąlygų prašome kreiptis el. paštu info@gamtosateitis.lt.

Išmanūs įrenginiai – atsakingas jų pakavimas saugiam pristatymui

Vilniuje veikianti įmonė – NavitusLT – savo gaminamos produkcijos dėka padeda taupyti elektros energijos išteklius. Įmonė gamina prietaisus tiek verslui, tiek privatiems namų ūkiams, nuskaitančius iš išmaniųjų elektros prietaisų duomenis ir perduodančius juos į kitas sistemas.

Veikla vykdoma vadovaujantis tvaria filosofija ir didžiausią dėmesį skiriant sprendimams, padedantiems taupyti gamtos išteklius ir galvojant proaktyviai apie mūsų daromą įtaką gamtai.

Pakuotės – tai dalis jų verslo proceso, kadangi pagaminta produkcija keliauja į Europos, Azijos šalis, Australiją ir turi užtikrintai ir saugiai pasiekti galutinį vartotoją už tūkstančių kilometrų. Atsparumas smūgiams, tvirtumas, saugumas – tai savybės, kurios užkerta kelią panaudotų pakuočių pakartotiniams pakavimui ir siuntimui į tolimiausias šalis, bet kalbant apie artimiausias rinkas – išbandomi įvairiausi tvarūs sprendimai, leidžiantys sutaupyti išteklius ir šioje srityje.

Apie visa tai reportaže nuo 15 min.

 

Keli patarimai dėl stiklo ir metalo pakuočių atliekų rūšiavimo

Stiklas yra populiari ir plačiai naudojama žaliava tiek maistui, tiek gėrimams pakuoti bei laikyti, sauganti produktus nuo įvairių išorinių veiksnių.

Stiklo rūšis ir spalva priklauso nuo jo sudėties: pakuotės gali būti skaidrios, žalios, rudos, mėlynos ar kitokių spalvų. Stikliniai įpakavimai pasižymi sandarumu, skaidrumu, nepralaidumu orui (dėl šių savybių yra mėgstami gamintojų), tačiau sveria daugiau ir gabenti juos yra sudėtingiau.

Kodėl reikia perdirbti stiklą?

Rūšiuojant ir perdirbant stiklą yra taupomi gamtos ištekliai, mažinama oro, vandens bei aplinkos tarša ir skatinama aplinką tausojanti žiedinė ekonomika.

Keletas faktų apie stiklo rūšiavimą:

  • Stiklas yra perdirbamas jau beveik 1700 metų.
  • Stiklą galima perdirbti ir naudoti neribotą kiekį kartų, neprarandant jo kokybės.
  • Pakartotinai naudojant stiklą mažėja oro ir vandens tarša: skaičiuojama, kad vandens tarša sumažėja perpus, taikant antrinį stiklo perdirbimą.
  • Kiekviena tona perdirbto stiklo leidžia sutaupyti daugiau nei toną žaliavų, tokių kaip smėlis, soda, klintis, iš kurių jis yra gaminamas. Šioms medžiagoms išlydyti reikalinga labai aukšta temperatūra, taigi stiklo gamybai sunaudojama itin daug energijos. Tačiau lydant stiklo duženas, o ne pirmines žaliavas, sutaupoma net iki 30 proc. energijos.
  • Teisingai rūšiuodami ir atiduodami perdirbti stiklo tarą saugome miškus, parkus, paežeres nuo ilgalaikės žalos. Gamtoje paliktos stiklinės pakuotės ir aštrios jų dalys teršia aplinką, kelia pavojų susižeisti ir gyvūnams, ir žmonėms.Taip pat išauga gaisro rizika: šviesos spinduliai, tam tikru kampu patekę ant skaidraus, išlenkto paviršiaus, pavyzdžiui, stiklo šukės, gali įkaitinti sausus lapus, samanas ar žolę iki degimo temperatūros. Paprastai užtenka vienos butelio ar stiklainio šukės, kad saulėtą dieną, ypač per šiltąjį sezoną, miške lengvai įsipliekstų gaisras.
  • Netinkamai išmestas stiklinis butelis ar kita stiklo pakuotė gamtoje gali irti ilgiau nei 1 mln. metų.
  • Stiklas Lietuvoje yra perdirbamas šiai žaliavai skirtuose fabrikuose Kaune ir Panevėžyje: taip taupoma energija, mažinama oro tarša ir nereikia skirti lėšų kroviniui vežti į kitas šalis.

Dažniausiai daromos klaidos rūšiuojant stiklo atliekas

Neretai dužę veidrodžiai, langai, perdegusios elektros lemputės ir kiti daiktai, kurių gamybai naudojama stiklo žaliava, yra rūšiuojami kaip stiklo atliekos, tačiau – tai klaida: ne kiekvieną produktą galima mesti į šiai medžiagai skirtą konteinerį. Langų ir automobilių stiklai, stiklo paketai, šiltadaržių stiklas, armuoto bei paprasto stiklo lakštai nėra tinkami perdirbti (jie gaminami iš kitokių medžiagų nei įprasti stikliniai buteliai ar stiklainiai), taigi negali būti išmetami kartu su stiklo pakuotėmis. Tai yra statybinės atliekos: jos tvarkomos atskirai, taikant kitokias perdirbimo technologijas. Šių atliekų negalima palikti prie stiklui skirtų konteinerių: būtina pristatyti į stambiųjų atliekų tvarkymo aikštelę arba iškviesti įmonę, teikiančią atliekų išvežimo paslaugą.

Perdegusios elektros lemputės priskiriamos elektronikai, todėl negali būti išmetamos į buitinių šiukšlių ar stiklui skirtų atliekų konteinerį. Tai yra pavojingos atliekos dėl jose esančio nedidelio, tačiau kenksmingo žmonių sveikatai, gyvsidabrio kiekio – garuodamas jis patenka į aplinką. Lemputes reikia rūšiuoti atskirai ir pristatyti į elektronikos atliekų surinkimo vietas: paprastai tai galima padaryti prekybos centruose.

Stiklui skirtuose konteineriuose neretai pasitaiko ir stiklinės taros, užterštos įvairiais dažais bei kenksmingomis statybų atliekomis. Toks sudužęs indas gali užteršti visą konteinerį ar sulieti atliekų išvežimo automobilyje jau esančias atliekas – jos taps netinkamos perdirbti. Geriausia stiklinę tarą su dažais ar kitomis cheminėmis medžiagomis atiduoti į stambiųjų atliekų surinkimo aikšteles.

Kai pakuotės yra sudarytos iš skirtingų žaliavų mišinio, pavyzdžiui, stiklo ir plastiko (tarkime, rutulinis dezodorantas), reikia įvertinti, kuri medžiaga vyrauja: jei atskirti žaliavų neišeina, būtina mesti į tą konteinerį, kurios yra daugiau.

Stikliniai žvakių įdėklai, esant galimybei, turi būti išmetami į šalia kapinių įrengtus konteinerius stiklui rūšiuoti. Tik svarbu prisiminti, kad prieš išmetant stiklinį (kaip ir plastikinį) žvakės įdėklą, reikia pašalinti vaško likučius, t.y. išimti nesudegusį žvakės turinį ir nuimti metalinius dangtelius.

Stiklo rūšiavimas

Mesti į stiklo atliekų konteinerius:

  • Butelius
  • Kitą stiklo tarą
  • Stiklainius be dangtelių
  • Stiklo pakuočių duženas ir šukes

 

Nemesti į stiklui skirtus konteinerius – reikia vežti į stambiųjų atliekų aikštelę:

  • Veidrodžius
  • Porcelianą
  • Krištolą
  • Keramiką
  • Dezinfekcinių priemonių butelius
  • Visų tipų el. lemputes
  • TV ekranus
  • Namų langų stiklų paketus
  • Automobilių stiklus
  • Armuotą stiklą bei stiklo lakštus
  • Dažais ir tepalais užterštas stiklo pakuotes (pavojingas atliekas)

Išmetant stiklines pakuotes svarbu žinoti:

  • Pakuočių plauti nebūtina – užtenka išpilti skysčius.
  • Nulupti etikečių – nereikia.
  • lemputes ir kitą įrangą galima priduoti specialiuose jų surinkimo punktuose.

Dažniausiai naudojami ženklai perdirbamiems stiklo gaminiams žymėti

70 GL Bespalvis stiklas Vandens ir gėrimų tara, stiklainiai. 71 GL Žalias stiklas Gėrimų, aliejaus, sirupų tara, vaistų buteliukai.

 

72 GL Rudas stiklas Gėrimų, aliejaus, sirupų tara, vaistų buteliukai.

 

Pagaminta iš perdirbamo stiklo Šis ženklas reiškia, kad produktas ir (arba) pakuotė yra pagaminta iš perdirbamo stiklo, todėl atlieką reikia mesti į žalią rūšiavimo konteinerį.

 

Keli patarimai dėl metalo pakuočių rūšiavimo

Metalo pakuočių nėra daug, todėl specialių konteinerių joms dažniausiai nebūna. Šias atliekas reikia mesti į plastikui arba stiklui skirtą konteinerį (svarbu žiūrėti ant konteinerių išvardintus į juos metamų atliekų sąrašus).

Rūšiuojamos metalo atliekos: metalinės pakuotės (konservų dėžutės, skardinės nuo gėrimų, metaliniai dangteliai).

Nerūšiuojamos metalo atliekos: dažų ir aerozoliniai flakonai, antifrizo, tepalų pakuotės ir kitos taros nuo pavojingų cheminių medžiagų. Jas reikia vežti į stambiųjų atliekų surinkimo aikštelę.

Svarbiausia taisyklė rūšiuojant visų tipų atliekas: reikia įvertinti ar tai pakuotė, ar iš tos žaliavos pagamintas pats produktas. Rūšiavimo konteineriai yra skirti pakuočių atliekoms! Suprantame, kad jų rūšiavimas turi niuansų, kartais lengva suklysti. Tačiau skubame jus nuraminti: surinktos antrinės žaliavos pirmiausia yra gabenamos į perrūšiavimo centrus. Iš ten dar kartą išrūšiuotos ir jau apdoroti tinkamos atliekos vežamos į perdirbimo gamyklas, kuriose randasi žaliava naujiems produktams gaminti. Perdirbti netinkamos atliekos yra naudojamos energijai išgauti, o pavojingos atliekos bei tos, kurių niekaip kitaip negalima panaudoti dar kartą, patenka į sąvartynus. Visada, turint klausimų apie pakuočių atliekų rūšiavimą, atsakymus galima pasitikrinti mūsų interneto tinklalapyje www.gamtosateitis.lt – taip ilgainiui rūšiavimo konteineriai bus pilni tik teisingai surūšiuotų atliekų.