Kaip galime didinti atliekų perdirbimo galimybes bei sparčiau judėti žiedinės ekonomikos link? Įžvalgomis dalinasi žiedinės ekonomikos konsultantė Rasa Tumaševičiūtė.
„Pakuotės sprendimai pirmiausia priklauso nuo produktų, kurie į jas pakuojami. Greitai judančioms vartojimo prekėms, pavyzdžiui, maisto produktams, daugeliu atvejų tinkamiausia ieškoti lengvai perdirbamų pakuočių, kurios kartu leistų užtikrinti ir reikiamą produktų apsaugą. Lengvai perdirbama pakuotė turi būti pagaminta iš tokių medžiagų, kurioms perdirbti yra sukurta veikianti sistema ir infrastruktūra. Teoriškai perdirbti galima viską, tačiau svarbu, kiek tai daroma praktikoje. Tam reikia, kad konkrečią pakuotę ar medžiagą sutvarkyti būtų galima ne daugiau kaip 900 km spinduliu. Toliau vežti atliekas aplinkosauginiu požiūriu yra neefektyvu“, – sako R. Tumaševičiūtė.
Ekspertė taip pat priduria, kad sparčiau judėti žiedinės ekonomikos link padėtų aiškus medžiagų, kurias tikrai galime perdirbti, apsibrėžimas ir jų tvarkymo sistemos plėtojimas, taip pat progresas pakuočių tvarumo srityje, apimantis aiškų jų ženklinimą, informuojantį vartotoją apie pakuotės perdirbimo galimybes.
Šių metų gruodžio 16 dieną LR Seimas jau ketvirtą kartą grįš prie pasiūlymo išplėsti stiklo taros užstato sistemą, į ją įtraukiant stipriųjų alkoholinių gėrimų taros rinkimą. Ekspertai įspėja, kad toks žingsnis sugadins dvi gerai veikiančias – užstato ir atliekų rūšiavimo – sistemas, o vartotojus, kurie yra patenkinti dabartine rūšiavimo sistema, pavers „šiukšlių išvežėjais“.
Vartotojai yra patenkinti dabartine rūšiavimo sistema
Kaip teigia pakuočių atliekų tvarkymo VšĮ „Gamtos ateitis“ direktorius Karolis Šiaudkulis, vienas svariausių argumentų prieš užstato sistemos keitimą – tai vartotojų pasitenkinimas dabartine rūšiavimo sistema.
„Šių metų pradžioje atlikome visuomenės nuomonės tyrimą, klausdami gyventojų, kiek juos tenkina rūšiavimo sistema. Beveik du trečdaliai apklaustųjų teigė manantys, kad pakuočių atliekų rūšiavimo sistema jų gyvenvietėje yra patogi ir tinkamai sutvarkyta. Be to, iš tyrimo rezultatų akivaizdu, kad rūšiavimo sistema yra nepatenkinti tie, kurie nerūšiuoja – t. y., tie, kurie ja nesinaudoja. Tuo tarpu net 92 proc. visada ir dažnai rūšiuojančiųjų gyventojų mano, kad rūšiavimo sistema yra sutvarkyta“, – komentuoja K. Šiaudkulis.
Beveik 95 proc. šalies gyventojų jau dabar rūšiuoja
Kaip sako VšĮ „Gamtos ateitis“ direktorius, prieš imdamiesi tokių pokyčių, turime atsižvelgti ir į augantį rūšiuojančių gyventojų skaičių – žmonės domisi rūšiavimu, atsakingai jo imasi namuose ir darbo vietoje.
„Beveik visi – net 95 procentai – tyrimo dalyvių atsakė rūšiuojantys atliekas, o pusė respondentų teigė atliekas rūšiuojantys visada. Žmones rūšiavimui labiausiai motyvuoja noras prisidėti prie aplinkos tausojimo ir klimato pokyčių stabdymo, trečiasis jų motyvas – tai patogi rūšiavimo sistema. Tad gyventojų edukacija ir atliekų tvarkytojų įdirbis, kuriam reikėjo laiko ir pastangų, duoda akivaizdžių rezultatų. Inicijuojami sistemos pokyčiai lengva ranka nubrauktų visa, ką iki šiol sukūrėme“, – komentuoja K. Šiaudkulis.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 400 tūkst. konteinerių, į kuriuos buvo investuota 8 mln. eurai. Ne vienoje šalies savivaldybėje investuota į naujus, talpesnius ir patogesnius konteinerius, kuriais gyventojai įgudo kasdien naudotis.
Įgyvendinus pokyčius, gyventojų namai virs atliekų rūšiavimo sandėliais
Iš konteinerinės sistemos ruošiamasi išimti trečdalį visų pakuočių, kuriuos būtų surenkamos per depozito sistemą. Tai reiškia, kad gyventojai turės kaupti stiklo tarą namuose, kol ją savarankiškai nuveš iki taromatų.
„Kai klausi žmonių, o kaip tau patiktų, jei reikės visą sunkią stiklo tarą rūšiuoti namie, rasti jai vietą, vėliau sukrauti į automobilį ir nugabenti iki taromatų, jie tokios minties kratosi. Taromatai plastiko tarai yra patogūs, tačiau daugeliui ši patirtis nėra maloni dėl panaudotos taros kvapų, nors patys taromatai valomi ir prižiūrimi“, – sako ekonomistė, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė.
Sklandžiai veikianti sistema negali būti apkrauta naujomis funkcijomis be pasekmių
R. Vainienės teigimu, visuomenė yra klaidinama, teigiant, jog užstato sistemos pokyčiai būtų labai nereikšmingi. Dabartiniai taromatai yra netinkami inicijuojamai plėtrai, todėl tektų keisti visą iki šiol sukurtą užstato sistemos infrastruktūrą.
„Argumentuojama, kad praplečiant užstato sistemą naujų pakuočių rinkimu, bus įtraukta tik „šiek tiek“ naujovių į puikiai veikiantį mechanizmą. Tačiau užmirštama, kad tas „šiek tiek“ yra mega dydžio virsmas importuotojams, gamintojams ir atliekų tvarkytojams: viską, kas šiuo metu sistemoje puikiai veikia, reikės perdaryti. Juo labiau, kad visa grandinė – nuo gamintojo iki atliekų tvarkytojo – šiuo metu yra prisiderinę prie jau veikiančios sistemos“, – sako ekonomistė, Lietuvos prekybos rūmų asociacijos direktorė Rūta Vainienė.
R. Vainienės teigimu, pokyčiai planuojami tuomet, kai užstato sistema puikiai funkcionuoja, nėra nei susikompromitavusi, nei nusidėvėjusi. LR Aplinkos ministerijos užsakymu atlikta studija parodė, jog užstato sistemos plėtra kainuotų 120 mln. eurų.
„Nėra taip, kad sklandžiai ir beveik pavyzdingai veikianti sistema gali būti apkrauta naujomis funkcijomis be pasekmių sistemos dalyviams ir vartotojams. Pokyčiai, kuriuos dabar inicijuoja Seimas, gali būti daromi ne kas penkerius metus, o kas 20 metų“, – aiškina R. Vainienė.
Tokia užstato sistema, kuria yra renkama plastiko ir stiklo tara, Europos mastu yra įgyvendinta tik Suomijoje. Čia visos stiklo pakuotės surenkamos tik per taromatus, ir tokią sistemą sukūrę suomiai, remdamiesi savo patirtimi, nerekomenduoja jos diegti.
VšĮ „Gamtos ateitis“ – licencijuota pakuočių atliekų tvarkymo organizacija (toliau – Organizacija) – skelbia konkursą nekomunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų sutvarkymo paslaugai 2021 m. (įskaitant pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pateikimą Organizacijai) pirkti.
Konkursas skelbiamas dėl žemiau nurodytų pakuočių atliekų sutvarkymo paslaugų pirkimo:
Popierinės ir kartoninės pakuotės atliekos (kodas 15 01 01);
Plastikinės pakuotės atliekos (kodas 15 01 02);
PET pakuotės atliekos (kodas 15 01 02);
Medinės pakuotės atliekos (kodas 15 01 03);
Kitos pakuotės atliekos (kodas 15 01 09).
Kviečiame atliekų tvarkytojus teikti pasiūlymus visoms arba tik pasirinktoms pakuočių atliekų rūšims. Visos pakuočių atliekų rūšys bus vertinamos atskirai.
Pasiūlymai turi būti parengti pagal konkurso sąlygas.
Pasiūlymų pateikimo terminas: 2021 m. gruodžio 8 d. 15:00 val.
Pasiūlymus teikti adresu: Švitrigailos g. 11B, Vilnius.
Šių metų gruodžio 16 dieną LR Seimas jau ketvirtą kartą grįš prie pasiūlymo išplėsti stiklo taros užstato sistemą, į ją įtraukiant stipriųjų alkoholinių gėrimų taros rinkimą.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 400 tūkst. konteinerių, į kuriuos buvo investuota 8 mln. eurai. Ne vienoje šalies savivaldybėje investuota į naujus, talpesnius ir patogesnius konteinerius, kuriais gyventojai įgudo kasdien naudotis.
Iš konteinerinės sistemos ruošiamasi išimti trečdalį visų pakuočių, kuriuos būtų surenkamos per depozito sistemą. Tai reiškia, kad gyventojai turės kaupti stiklo tarą namuose, kol ją savarankiškai nuveš iki taromatų.
„Stiklo taros rinkimas, vežimas ir apdorojimas per depozito sistemą yra pakankamai brangus. Tai susiję su didesniu stiklo taros svoriu ir atitinkamai veda prie brangesnės žaliavos, brangesnių pakuočių apdorojimo kaštų. – teigia ekonomistė, Lietuvos prekybos rūmų asociacijos direktorė Rūta Vainienė.
Kokius tvarius sprendimus savo gamyboje naudoja pakuočių ir etikečių spaustuvė „Pakmarkas“?
Vandenyje tirpstančios etiketės, bioskaidžios pakuotės maisto produktams ir dar ne viena ekologiška tvari iniciatyva jų veikloje.
Apie visa tai ir dar daugiau – Švarūs miestai reportaže, kuriame Justė Zinkevičiūtė kalbina įmonės PakMarkas, UAB Spaudos departamento pardavimų vadovą Donatą Burbą.
Pakavimo medžiagų sektoriuje veikiančios UAB „SOMI“ tvarumo ir pakavimo produktų plėtros vadovas Povilas Vaišnoras sako, kad ekologija ne visada lygi tvarumui, tačiau pakavimo sprendimų, kurie mažina pakuotės poveikį aplinkai – tikrai yra.
Anot bendrovės vadovo, atsisakyti plastiko greitai tikrai nepavyks, tačiau sumažinti jo sunaudojimą ir pakavimo kaštus – galima, tik reikia pasirinkti tinkamas pakavimo medžiagas.
Bendrovė kuria pažangius, į inovacijas orientuotus pakavimo sprendimus ir vertina juos remdamasi žiedinės ekonomikos ir 3R (angl. Reduce, Recycle, Reuse) principais. Pagrindinės „Somi“ tvarumo gairės – pristatyti klientams tvarius pakavimo sprendimus, skatinti netvarius produktus keisti tvariais ir siekti nulinės CO2 emisijos.
VšĮ „Gamtos ateitis“, kaip ir kasmet, organizuoja praktinį seminarą organizacijos nariams – supakuotų gaminių gamintojams ir importuotojams. Šių metų seminaro tema –„Nauji reikalavimai pakuočių tiekimo į rinką ir pakuočių atliekų tvarkymo sistemoje“.
Seminaro metu ypatingas dėmesys bus skiriamas teisės aktų pakeitimams pristatyti, supažindinti su gamintojų ir importuotojų laukiančiais iššūkiais 2022-2025 m. Taip pat – apžvelgti pakuočių apskaitos GPAIS-e praktinius aspektus, dažniausiai pasitaikančias klaidas ir kitus aktualius klausimus.
Seminaras vyks internetu (online) – gruodžio 1 dieną.
Renginio pradžia – 10 val.
Išsami renginio dienotvarkė ir kita papildoma informacija – pridedama. Dalyvavimas renginyje – nemokamas.
Būtina išankstinė registracija el.p. info@gamtosateitis.lt. Renginio prisijungimo informacija bus išsiųsta užsiregistravusiems dalyviams.
Nuo 2022 m. įsigaliojus diferencijuotiems mokesčio už aplinkos teršimą perdirbamosiomis ir neperdirbamosiomis pakuotėmis tarifams (žr. lentelę), neperdirbamosios pakuotės bus deklaruojamos ir apmokestinamos atskirai.
Apskaičiuojant mokesčio už neperdirbamąsias pakuotes sumą, bus vertinama, ar įvykdyta joms nustatyta panaudojimo energijai gauti užduotis – iš naudojimo užduoties dydžio atėmus perdirbimo užduoties dydį.
Pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduotys:
Skatinant gamintojus ir importuotojus rinkai tiekti tik perdirbamąją pakuotę, nuo 2025 m. pakuočių atliekų panaudojimas energijai gauti (deginimas) nebebus laikomas pakuočių atliekų tvarkymo užduoties vykdymu.
Pereinamasis laikotarpis iki 2025 m.
Pereinamuoju laikotarpiu (iki 2025 m.) mažesnę mokesčio sumą valstybei mokės tie neperdirbamąsias pakuotes rinkai tiekiantys gamintojai ir (ar) importuotojai, kurie organizuos ir finansuos tokių pakuočių atliekų tvarkymą ir turės tai įrodantį dokumentą. Jeigu tokių pakuočių atliekų gamintojo ir (ar) importuotojo vardu bus panaudota energijai gauti ne mažiau kaip panaudojimo energijai gauti užduotis, nustatyta tokios medžiagos pakuotėms, mokestis bus skaičiuojamas tik už neįvykdytą perdirbimo užduotį. (pvz., 2022 m. mokestiniam laikotarpiui, plastikinių neperdirbamų pakuočių atveju – už 55 proc. skaičiuojant nuo tiekto rinkai tokių pakuočių kiekio, jei bent 10 proc. panaudota energijai gauti).
Jei gamintojo ir (ar) importuotojo vardu panaudotas energijai gauti kiekis bus mažesnis nei nustatyta pagal užduotį, mokestis bus skaičiuojamas už neįvykdytą perdirbimo užduotį, pridedant tą dalį panaudojimo energijai gauti užduoties, kuri neįvykdyta. Pvz., jei panaudota energijai gauti 6 proc. gamintojo tiekto rinkai plastikinių neperdirbamų pakuočių kiekio, mokestis bus skaičiuojamas už 55 proc. + 4 proc. skaičiuojant nuo tiekto rinkai tokių pakuočių kiekio.
Jeigu gamintojo ir (ar) importuotojo vardu visai nebus panaudota energijai gauti jo tiektų rinkai neperdirbamų pakuočių atliekų, mokestis tokiam gamintojui ir (ar) importuotojui bus skaičiuojamas už visą jo rinkai patiektą neperdirbamų pakuočių kiekį.
Kaip apibrėžiama perdirbamoji ir neperdirbamoji pakuotės?
Primename, kad pagal Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymą perdirbamąja pakuote laikoma pakuotė, kuri pagaminta taip, kad ją sudarančias medžiagas būtų galima perdirbti į produktus, atitinkančius ES ar tik Lietuvoje jiems taikomus standartus, arba ją sudarančias medžiagas būtų galima biologiškai suskaidyti taip, kad didžioji pagaminto komposto dalis galėtų skaidytis į anglies dioksidą, biomasę ir vandenį. Arba pakuotė, kurios atliekas perdirba atliekų perdirbėjai Lietuvoje arba ES perdirbėjai, kuriems tokias mūsų šalyje surinktas pakuočių atliekas perdirbti atveža Lietuvos atliekų eksportuotojai (t. y. pakuočių atliekų perdirbėjai ir eksportuotojai iš sutvarkymą įrodančius dokumentus turinčių teisę išrašyti Tvarkytojų sąrašo).
Neperdirbamąja laikoma pakuotė, kuri, tapusi atlieka, gali būti naudojama tik energijai gauti arba tik šalinama.
Pakuočių atliekų tvarkytojų duomenimis, perdirbti tinkamos homogeniškos, iš vienos rūšies medžiagos pagamintos pakuotės.
Kas priskiriama prie perdirbamų pakuočių?
Pakuočių atliekų tvarkytojų duomenimis, perdirbti tinkamos homogeniškos, iš vienos rūšies medžiagos pagamintos pakuotės. Atsižvelgus į tai, perdirbamosiomis laikytinos pakuotės, pagamintos iš vienos iš šių medžiagų: stiklo (GL), popieriaus ar kartono (PAP), plieno (FE), aliuminio (ALU), polietilentereftalato (PET), aukšto tankumo polietileno (HDPE), žemo tankumo polietileno (LDPE), polivinilchlorido (PVC), polipropileno (PP), polistireno (PS), medžio ar kamštinės medžiagos (FOR), medvilnės ar džiuto (TEX).
Kas nepriskiriama prie perdirbamų pakuočių?
Perdirbamosiomis nelaikytinos pavojingoms medžiagoms arba mišiniams supakuoti naudojamos pakuotės, kurios dėl sąlyčio su šiomis medžiagomis turi būti tvarkomos (šalinamos, sudeginamos) kaip pavojingosios atliekos (pvz., cheminių medžiagų, kurioms pagal REACH reglamentą taikoma autorizacija, prekinė pakuotė), siekiant išvengti šių medžiagų likučių patekimo į aplinką.
Daugiasluoksnės, iš kelių medžiagų pagamintos ir kombinuotos pakuotės dažniausiai yra neperdirbamos, sunkiai perdirbamos ar jų perdirbimas labai brangus. Todėl jų atliekos dažniausiai naudojamos energijai gauti.
Pagrindimas dėl daugiasluoksnių plastikinių ar kombinuotų pakuočių priskyrimo perdirbamosioms pakuotėms
Norėdami pagrįsti, kad jų tiekiamos rinkai daugiasluoksnės plastikinės pakuotės, pvz., pagamintos iš kelių rūšių plastikų (ženklinamos OTHER 7), ar kombinuotos pakuotės, pvz., pagamintos iš plastiko ir aliuminio (ženklinamos kombinuotų pakuočių kodu 82), ar pagamintos iš kartono ir plastiko sluoksnių (ženklinamos kombinuotų pakuočių kodu 81), gali būti priskiriamos perdirbamosioms, gamintojai ir (ar) importuotojai privalės:
turėti dokumentus, pagrindžiančius, kad jų tiekiamos rinkai pakuotės atitinka Europos Sąjungoje ir (ar) Lietuvos Respublikoje taikomų standartų LST EN 13430 ar LST EN 13432 reikalavimus, ir (arba)
kreiptis į pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus išrašančius perdirbėjus ir eksportuotojus ir kaip įrodymą turėti iš jų gautus raštiškus atsakymus, kad tokios rūšies pakuočių atliekos perdirbamos Lietuvoje ar išvežamos perdirbti į kitas ES šalis.
Neturint pagrindžiančių dokumentų
Jei gamintojas ir (ar) importuotojas neturi dokumentų, pagrindžiančių, kad jų tiekiamos rinkai pakuotės atitinka Europos Sąjungoje ir (ar) Lietuvos Respublikoje taikomų standartų LST EN 13430 ar LST EN 13432 reikalavimus arba dokumentų iš minėtų atliekų tvarkytojų apie galimybę perdirbti pakuočių atliekas – tokias pakuotes gamintojas ir (ar) importuotojas turėtų identifikuoti kaip neperdirbamąsias pakuotes.
Pridedame: vizualinį pavyzdį (su 100 t. plastiko pakuočių atliekų) dėl taršos mokesčio apskaičiavimo.
Taip pat kviečiame Jūsų įmonės atstovą būtinai dalyvauti mūsų organizuojamame nuotoliniame (online) seminare „Nauji reikalavimai pakuočių tiekimo į rinką ir pakuočių atliekų tvarkymo sistemoje“ gruodžio 1 d., kur bus pristatoma ir ši tema. Jei negavote kvietimo į seminarą, prašome susisiekti info@gamtosateitis.lt.
„Tvarumas nebėra pasirinkimas, tai – būtinybė“. UAB „Mantinga“ generalinis direktorius Mantas Agentas.
UAB „Mantinga“ siekis – iki 2030 m. turėti tik 100 proc. perdirbamas pakuotes. Bendrovė matuoja kiekvieną gaunamą pakuotę, jos plėvelę, siekdama naudoti kuo mažiau plastiko produktams pakuoti. Tai leidžia ne tik sunaudoti 18 proc. mažiau plėvelės gaminiams, bet ir sumažinti sąnaudas. Taip pat bendrovė šiuo metu kuria naują tvarumo strategiją – pradės vertinti C02 pėdsaką ir nustatys šio pėdsako mažinimo tikslus.
Daugiau apie bendrovės tvarias veiklas skaitykite straipsnyje.
Ateinančių metų naujovė ir prievolė gamintojams ir importuotojams – mokestinis pakuočių diferencijavimas į perdirbamas ir neperdirbamas pakuotes. Gamintojai ir importuotojai 2022 metus sutiks su ūgtelėjusiomis pakuočių naudojimo ir perdirbimo užduotimis ir padidėjusiais mokesčiais už aplinkos taršą.
Kaip sako advokatų kontoros „AAA Law“ partnerė, advokatė Ema Būtėnienė, praktiškai tai reiškia, kad gamintojams ir importuotojams, pasirinkusiems tiekti rinkai neperdirbamas pakuotes, teks išaugusi mokestinė našta.
VšĮ „Gamtos ateitis“ vadovas Karolis Šiaudkulis sako, kad tvarumu savo veiklą grindžiančios įmonės yra susirūpinusios, jog skirstymas į perdirbamas ir neperdirbamas pakuotes mokestiniuose įstatymuose gali likti deklaratyviu bei neturinčiu jokios esminės įtakos švariai aplinkai.
Laida „Švarūs miestai“ lankėsi Tauragėje, kur laidos vedėja Justė Zinkevičiūtė kalbėjosi su Tauragės miesto meru Dovydu Kaminsku – apie miesto iššūkius aplinkosaugos srityje, apie gyventojų skatinimo priemones gyventi švariau ir tvariau, apie siekį tapti žaliausia ir ekologiškiausia savivaldybe Lietuvoje.
Ir ne tik – laidoje sužinosite daugiau faktų apie plastiko alternatyvas, apie iš atsinaujinančių išteklių kuriamą bioplastiką, kuris – tikima – ilgainiui taps kertine žiedinės ekonomikos dalimi.
Į šiuos klausimus atsako nepriklausomas pakuočių vystymo konsultantas Juozas Baranauskas ir pakuotės dizaino agentūros étiquette partneris Edvardas Kavarskas.
Anot eksperto Edvardo Kavarsko, pakuotės išorė gali būti apgaulinga – net jeigu ji pagaminta, pavyzdžiui, iš popieriaus, jos viduje gali būti įkomponuotas apsauginis sluoksnis iš plastiko. Tai reiškia, kad pakuotė yra kombinuota, todėl neperdirbama.
„Pakuotės paskirtis, visų pirma, yra saugoti produktą nuo išorės veiksnių, o tai padaryti naudojant vien iš popieriaus pagamintą pakuotę yra sudėtinga, tad tokių pakuočių viduje dažnai vis vien nugula plastiko sluoksnis, padedantis apsaugoti produktą. O tokia iš kelių skirtingų medžiagų pagaminta pakuotė – neperdirbama“, – pasakoja ekspertas E. Kavarskas.
Juozas Baranauskas sutinka, kad pateikti vieną teisingą atsakymą į klausimą „kokia pakuotė yra tvari?“ būtų sudėtinga ir pažymi, kad lokalumas – esminė tvarumo sudedamoji dalis. „Yra išties išskirtinių pakuočių, kurios pačios iš savęs galbūt tikrai yra tvarios, tačiau, jei vietinėje rinkoje nėra išvystyta tokios pakuotės perdirbimo infrastruktūra, tuomet iš to ne tik nėra jokios naudos, bet tai netgi žalinga“, – komentuoja J. Baranauskas.
Mes naudojame slapukus, kad suteiktume jums geriausią patirtį mūsų svetainėje. Sužinoti daugiau apie tai, kokius slapukus naudojame, arba juos išjungti galite šiame lange.
Funkcinis
Visada aktyvus
Techninė saugykla arba prieiga yra griežtai būtina siekiant teisėto tikslo – sudaryti sąlygas naudotis konkrečia paslauga, kurios aiškiai paprašė abonentas arba naudotojas, arba tik tam, kad būtų galima perduoti ryšį elektroninių ryšių tinklu.
Parinktys
Techninė saugykla arba prieiga yra būtina teisėtam tikslui išsaugoti nuostatas, kurių neprašo abonentas ar vartotojas.
Statistika
Techninė saugykla arba prieiga, kuri naudojama tik statistiniais tikslais.Techninė saugykla arba prieiga, kuri naudojama tik anoniminiais statistikos tikslais. Be teismo šaukimo, jūsų interneto paslaugų teikėjo savanoriško įsipareigojimo ar papildomų įrašų iš trečiosios šalies, vien šiuo tikslu saugoma ar gauta informacija paprastai negali būti naudojama jūsų tapatybei nustatyti.
Rinkodara
Techninė saugykla arba prieiga reikalinga norint sukurti naudotojo profilius reklamai siųsti arba sekti vartotoją svetainėje ar keliose svetainėse panašiais rinkodaros tikslais.
Daugiau informacijos rasite 
