Ar žinojote, kad gofruoto kartono pakuotė – dažniausiai perdirbama iš visų pakavimo medžiagų?
Ar žinojote, kad jau pačioje pakuotės projektavimo stadijoje dizaineriai gali 80 proc. įvertinti, kokia bus padaryta šios pakuotės žala aplinkai? Tvari, ekologiška, inovatyvi pakuotė, tvarus dizainas ir kas svarbiausia kūrybos procese? Visi atsakymai – paskutinėje šio sezono „Švarūs miestai“ laidoje, reportaže iš įmonės „DS Smith Packaging Lithuania“.
Jūsų dėmesiui – paskutinis šių metų VšĮ „Gamtos ateitis“ naujienlaiškis, kuriame rasite mūsų naujienas, aktualijas, patarimus ir rekomendacijas Jums – apie pakuočių atliekų tvarkymą.
Tikriausiai nei vienas iš mūsų nenorime dar labiau teršti gamtą Šv. Kalėdų ir Naujųjų Metų laikotarpiu. Pasirodo, mes tai darome net nenorėdami, kai artimuosius ir draugus sveikiname popieriniais atvirukais, kurie, atlikę vienkartinę funkciją, virsta sunkiai perdirbamomis atliekomis. Vien JAV gyventojai kasmet švenčių proga išsiunčia 7 mlrd. popierinių atvirukų, Jungtinėje Karalystėje šis skaičius siekia 150 mln. VšĮ „Gamtos ateitis“ kviečia iššūkiui ir vietoj popierinio sveikinimo siūlo pasinaudoti vienu iš jos sukurtų elektroninių žinučių.
Puošnūs ir blizgūs atvirukai dažniausiai yra neperdirbami
„Atvirukai gaminami taip, kad pirmiausiai atliktų estetinę funkciją. Jų gamyboje vis dar naudojamas sunkiai perdirbamas popierius. Perdirbimą dar labiau apsunkina dažai, rašalas, blizgučiai, kitos dizaino detalės ir klijai, kuriais jos tvirtinamos. Dažnu atveju puošnus šventinis atvirukas yra visiškai neperdirbamas, geriausiu atveju – sunkiai perdirbamas ir atsiduria mišrių atliekų konteineryje. Tikrai verta susimąstyti, ar trumpas džiaugsmas, kurį patiriame gavę tokį sveikinimą, yra vertas tolesnių pasekmių mūsų aplinkai“, – sako pakuočių perdirbimo pakuočių atliekų tvarkymo VšĮ „Gamtos ateitis“ viešinimo ir rinkodaros vadovė Diana Ramanauskaitė.
Dabartinės tvarumo problemos dar buvo toli ateityje, kai XIX a. viduryje buvo sukurtas pirmasis pasaulyje kalėdinis atvirukas. Jo autoriumi yra laikomas seras Henry Cole, britų muziejaus „Victoria & Albert Museum“ įkūrėjas, kai 1856 m. šiuo tikslu užsakė kalėdinę iliustraciją.
Laikai keičiasi, turime reaguoti ir keisdami savo įpročius. D. Ramanauskaitės teigimu, pirmas žingsnis link tvaresnių Šv. Kalėdų ir žiemos švenčių – tai sąmoningas tvarių kalėdinių atvirukų, eglučių papuošimų ir dovanų popieriaus pasirinkimas.
„Jei visgi šventiniu laikotarpiu sulaukiame popierinių sveikinimų, pasistenkime juos prieš išmetant paruošti taip, kad jie tiktų perdirbimui: nuo kartono nulupkime priklijuotas dekoro detales ir blizgius papuošimus. Jei visas atviruko plotas nėra nudažytas cheminiais dažais, tikėtina, kad taip paruoštas atvirukų atliekas bus galima perdirbti“, – pataria D. Ramanauskaitė.
Popierinių atvirukų išmetimas laikantis rūšiavimo taisyklių – mažesnė blogybė nei jų metimas į mišrių šiukšlių konteinerį. Tačiau galime sąmoningai apsispręsti visiškai nenaudoti popierinių sveikinimų ir taip nedaryti jokių kompromisų.
„Norėdami paskatinti žmones rinktis e. atviruką vietoj spausdinto, sukūrėme šmaikščių ir šiltų skaitmeninių atvirukų seriją, kurioje sau tinkamą sveikinimą ras kiekvienas. Tokiu atviruku artimiesiems ir draugams perduodame dvi žinutes – šventinį sveikinimą ir paskatinimą saugoti gamtą. Galbūt tokiu būdu artimuosius paskatinsime į naujų įsipareigojimų sąrašą, kurį daugelis ruošiasi sausio pradžioje, įtraukti užduoti tausoti aplinką ir rūšiuoti atliekas. Juk kalėdiniu laikotarpiu visi norime padaryti bent vieną gerą darbą“, – idėja dalijasi D. Ramanauskaitė.
Kasmet sunaudojamu dovanų popieriumi galime apjuosti Žemę 9 kartus
Kalėdinis tvarumo iššūkis neapsiriboja tik popierinių atvirukų atsisakymu. Mūsų atsakomybė dėl gamtos taršos (arba švaros) atsispindi ir mūsų pasirenkamuose šventinio interjero ar dovanų dekoro sprendimuose. Skaičiuojama, kad vien Jungtinėje Karalystėje kasmet dovanų įvyniojimui sunaudojama virš 345 tūkst. km popieriaus – tiek, kiek reikėtų Žemę apjuosti 9 kartus. Vertinant mums artimesniais masteliais, tai reiškia, kad kiekviena šeima sunaudoja vidutiniškai 4 dovanų popieriaus rulonus.
„Jeigu nepradėsime pokyčių nuo savo šeimos ir juos atidėliosime vis kitiems metams, ilgalaikio rezultato nepasieksime. Pirmiausiai turime pradėti nuo savęs – savo namų, kiemo, draugų, vaikų darželio, mokyklos ar darbovietės. Tuo tikslu dalijamės keliais lengvai įgyvendinamais patarimais, kurie ne tik padės tausoti aplinką, bet ir neišaugins šventinio biudžeto, o svarbiausia – suburs šeimą ar draugus bendrai veiklai“, – ragina D. Ramanauskaitė.
Dvylika VšĮ „Gamtos ateitis“ patarimų, kaip tvariai sutikti Šv. Kalėdas
Siųsti e. atvirukus vietoj popierinių
Įsigyti eglutę vazone ir pavasarį ją persodinti (savo, artimųjų ar draugų kieme)
Švarūs miestai šį kartą – apie daugiau nei 20 metų skaičiuojantį verslą, kvepiantį bandelėmis. Apie verslą, kuriems tvarumas – tai ir supratimas, kad trumpalaikiai praradimai šiandien reikalingi tam, kad ilgalaikėje perspektyvoje turėtų naudą ir verslas, ir visuomenė, ir mus supanti gamta.
Daugiau reportažų apie mūsų Lietuvos miestų žingsnius tvarumo srityje rasite čia.
Jau kitąmet vienoje iš kavinių tinklo „Vero cafe“ pardavimo vietų bus išbandomi depozitiniai daugkartiniai kavos puodeliai, kuriuos pirkėjai, įsigydami kavą, galės išsinešti su savimi už simbolinį mokestį ir bet kada grąžinti. Apie šį mūsų klientų – kavinių tinklo „Vero cafe“ – projektą, kurį pandemija privertė kuriam laikui nukišti į stalčių, tačiau jo įgyvendinimas būtinas – skaitykite
Apie rūšiavimą ir apie tai, kaip atliekos gali tapti naudinga žaliava – pokalbis Atliekų tvarkymo bendrovėje „Ekobazė“ su įmonės Komercijos vadove Marina Curko Notkuviene. Būtent čia suvažiuoja šimtai tonų popieriaus ir plastiko iš įmonių ir gyventojų rūšiavmo konteinerių ir pradeda gyventi naują gyvenimą. Apie visa tai išsamiai – „Švarių miestų“ laidoje. Žvilgt.
Vartotojams šiandien vis labiau rūpi tvarumas, todėl daugelis verslų nepraleidžia progos kalbėti apie pasiekimus šioje srityje. Deja, vis dar neretai šie pasiekimai tėra įvaizdis, kuriuo siekiama pritraukti pirkėjų. Tokios rinkodaros priemone neretai tampa ir gaminių pakuotės.
Žiedinės ekonomikos konsultantė Rasa Tumaševičiūtė sako, kad vadinamo žaliojo smegenų plovimo (angl. greenwashing) reiškinys pastebimas ir Lietuvoje, todėl tiek iš tikrųjų dėl tvarumo besistengiantys verslai, tiek reguliuojančios institucijos turėtų suvienyti jėgas tam, kad padėtų vartotojams atsirinkti ir priimti iš tiesų tvaresnius sprendimus.
Kaip ir kasmet, VšĮ „Gamtos ateitis“ gruodžio 1 d. organizavo praktinį seminarą supakuotų gaminių gamintojams ir importuotojams, savo klientams. Šių metų seminaro tema buvo –„Nauji reikalavimai pakuočių tiekimo į rinką ir pakuočių atliekų tvarkymo sistemoje“.
Seminaro metu ypatingas dėmesys buvo skiriamas teisės aktų pakeitimams pristatyti, supažindinti su gamintojų ir importuotojų laukiančiais iššūkiais 2022-2025 m. Taip pat – apžvelgti pakuočių apskaitos GPAIS-e praktinius aspektus, dažniausiai pasitaikančias klaidas ir kitus aktualius klausimus.
Nuotolinį seminarą stebėjo per 400 dalyvių. Pranešėja – VšĮ „Gamtos ateitis“ aplinkosaugos ekspertė Dalia Gedgaudienė – sulaukė daug klausimų, susijusių su pokyčiais nuo artėjančių metų. Tai rodo, kad artėjantys pasikeitimai pakuočių atliekų tvarkymo srityje nuo artėjančių naujųjų metų gamintojams ir importuotojams kelia daug klausimų ir žada naujų iššūkių.
Artimiausiu metu visiems seminaro dalyviams bus išsiųsta seminaro medžiaga – skaidrės ir renginio įrašai pagal skirtingas pranešimų temas. Kilus klausimų, visuomet galite papildomai susisiekti jų aptarti su mūsų aplinkosaugos eksperte Dalia Gedgaudiene.
Anot tvarių pakuotės sprendimų tiekimo lyderės Baltijos šalyse „DS Smith Packaging Lithuania“, pereinant prie žiedinės ekonomikos, ypatingai svarbus pakuočių perdirbimas, o šio proceso grandinėje privalo dalyvauti visi – nuo pakuočių gamintojų, prekių ženklų savininkų iki vartotojų.
Siekdama pokyčio tvarių pakuočių sektoriuje, šiemet bendrovė pristatė pakuotės žiedinio dizaino metriką – pažangią priemonę, leidžiančią įvertinti gaminamų pakuočių „žiediškumą“ ir taip paspartinti tvarius pokyčius rinkoje. Anot „DS Smith Packaging Lithuania“ vadovės Katarzyna Kala-Kowalska, metrika padeda iš karto įvertinti galimus pakuotės trūkumus dar jos kūrimo etape ir ieškoti alternatyvų. Taip maksimaliai sumažinamas atliekų kiekis ir tarša, užtikrinamas ilgesnis produktų ir medžiagų naudojimo laikas bei sumažėja sąnaudos.
Plačiau apie pažangią priemonę ir kitus bendrovės sprendimus, skatinančius tvaresnių pakuočių gamybą bei naudojimą, skaitykite „Verslo žinių“ straipsnyje
Ekologiškesnių pakuočių naudojimas – vienas iš svarbiausių statybines medžiagas gaminančios įmonės „Saint-Gobain“ tvarumo strategijos žingsnių.
„Tinkamos pakuotės sukūrimas nėra paprastas procesas – tai apima visą grandinę ir atlieka labai daug funkcijų nuo produkto pagaminimo ir supakavimo į pakuotę iki atvežimo į statybos aikštelę, kad produktas neprarastų savo savybių, kad būtų tinkamas naudoti pagal paskirtį. Visam tam reikia labai daug žingsnių“ – reportaže kalbėjo „Saint-Gobain“ techninė vadovė Laima Biezumaitė-Ancevičienė.
Kaip atsisakyti daugiasluoksnių pakuočių ir jas pakeisti tvaresnėmis, tinkančiomis perdirbti? Žiūrėkite laidoje „Švarūs miestai“, su Juste ZInkevičiūte.
Nauja laida – jau rytoj. Daugiau reportažų apie žingsnius tvarumo srityje mūsų Lietuvos miestuose rasite čia.
Anot daugiau nei 26 metus veikiančios bendrovės UAB „Manjana“, tvariam pokyčiui šiandien trukdo ne plastikas, bet sąmoningo vartojimo stoka.
Profesionaliomis valymo ir dezinfekcijos priemonėmis bei įranga prekiaujantis verslas Lietuvoje vertina visą prekių gyvavimo ciklą nuo žaliavos gavybos iki pakuotės parinkimo. Jei tik yra galimybė, bendrovė renkasi produktus, pagamintus iš atsinaujinančių, natūralių, biologiškai skaidžių žaliavų, o pakuotes – iš perdirbtų ar tinkamų perdirbti medžiagų.
„Tvarus produktas, mūsų vertinimu, yra toks, kuris ne tik buvo tvariai gaminamas, atitinkant visus aplinkosauginius standartus, transportuotas paliekant mažiausią galimą CO2 pėdsaką, bet ir tinkamai, sąmoningai panaudotas iki paskutinio lašo, o jo pakuotė pateikta rūšiavimui. Ne tik verslas, bet kiekvienas mūsų turi suvokti savo įnašą į švarios aplinkos palaikymą. Tvarumas – tai ne tik tam tikra politika ir iš jos sekantys reikalavimai, bet ir vidinis sąmoningumas įvertinti, kokį poveikį aplinkai darome individualiai“, – teigia Inga Talačkienė, „Manjanos“ administracijos ir kokybės vadovė.
Mes naudojame slapukus, kad suteiktume jums geriausią patirtį mūsų svetainėje. Sužinoti daugiau apie tai, kokius slapukus naudojame, arba juos išjungti galite šiame lange.
Funkcinis
Visada aktyvus
Techninė saugykla arba prieiga yra griežtai būtina siekiant teisėto tikslo – sudaryti sąlygas naudotis konkrečia paslauga, kurios aiškiai paprašė abonentas arba naudotojas, arba tik tam, kad būtų galima perduoti ryšį elektroninių ryšių tinklu.
Parinktys
Techninė saugykla arba prieiga yra būtina teisėtam tikslui išsaugoti nuostatas, kurių neprašo abonentas ar vartotojas.
Statistika
Techninė saugykla arba prieiga, kuri naudojama tik statistiniais tikslais.Techninė saugykla arba prieiga, kuri naudojama tik anoniminiais statistikos tikslais. Be teismo šaukimo, jūsų interneto paslaugų teikėjo savanoriško įsipareigojimo ar papildomų įrašų iš trečiosios šalies, vien šiuo tikslu saugoma ar gauta informacija paprastai negali būti naudojama jūsų tapatybei nustatyti.
Rinkodara
Techninė saugykla arba prieiga reikalinga norint sukurti naudotojo profilius reklamai siųsti arba sekti vartotoją svetainėje ar keliose svetainėse panašiais rinkodaros tikslais.
