Skip to content

Nekomunaliniame atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų sutvarkymo paslaugos pirkimo konkursas 2021 metams

Skelbiame konkursą nekomunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų sutvarkymo paslaugai 2021 m. (įskaitant pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pateikimą Organizacijai) pirkti.

Konkursas skelbiamas dėl žemiau nurodytų pakuočių atliekų sutvarkymo paslaugų pirkimo:

  1. Popierinės ir kartoninės pakuotės atliekos (kodas 15 01 01);
  2. Plastikinės pakuotės atliekos (kodas 15 01 02);
  3. PET pakuotės atliekos (kodas 15 01 02);
  4. Stiklinės pakuotės atliekos (kodas 15 01 07);
  5. Metalinės pakuotės atliekos (kodas 15 01 04);
  6. Medinės pakuotės atliekos (kodas 15 01 03);
  7. Kombinuotos pakuotės (vyraujanti medžiaga popierius ir kartonas) atliekos (kodas 15 01 05);
  8. Kombinuotos pakuotės (kita vyraujanti medžiaga) atliekos (kodas 15 01 05);
  9. Kitos pakuotės atliekos (kodas 15 01 09).

 

Kviečiame atliekų tvarkytojus teikti pasiūlymus visoms arba tik pasirinktoms pakuočių atliekų rūšims – visos pakuočių atliekų rūšys bus vertinamos atskirai.

  • Pasiūlymai turi būti parengti pagal konkurso sąlygas.
  • Pasiūlymų pateikimo terminas – 2021 m. sausio 12 d. 15:00 val.
  • Pasiūlymus teikti adresu: Švitrigailos g. 11B, Vilnius.
  • Dėl konkurso sąlygų prašome kreiptis el. paštu info@gamtosateitis.lt.

 

Mažiau yra daugiau, nes mažiau yra DABAR…

Šiais metais turėjome šaunų projektą su Jurgiu Didžiuliu – kartu komunikuodami visuomenei apie tai, kodėl reikia mažiau vartoti, teisingai rūšiuoti ir gyventi tvariai – kiekvieną dieną.

Jurgis Didžiulis: „Ne viskas yra mūsų rankose, bet sakyčiau, kad turim būti atsakingi bent jau už tuos dalykus, kurie praeina per mūsų rankas“.

O Jurgio video įrašai apie rūšiavimą ir tvarų vartojimą iš skirtingų pusių – žvilgt naujienlaiškį ČIA.

Kontrolinių patikrinimų išvada paprasta: jei nori rūšiuoti – ieškai galimybių, jei nenori – ieškai priežasčių

VšĮ „Gamtos ateitis“ šiais metais kartu su kitomis Lietuvoje veikiančiomis pakuočių atliekų tvarkymo organizacijomis atliko 18 įmonių, teikiančių pakuočių atliekų tvarkymo paslaugas visoje Lietuvoje, kontrolinius patikrinimus. Patikrinimai buvo vykdomi Tauragės, Druskininkų, Plungės, Elektrėnų, Raseinių, Akmenės, Molėtų, Klaipėdos, Kretingos, Kauno, Rokiškio, Marijampolės,  Jonavos, Kaišiadorių, Šiaulių rajonuose ir Vilniaus, Šiaulių,  Panevėžio, Alytaus miestuose.

Šių patikrinimų metu, analizuojant šalia gyventojų namų valdų esančių individualių pakuočių atliekų rūšiavimo konteinerių turinį, buvo siekiama apibendrinti – kokie yra gyventojų skirtinguose Lietuvos savivaldybėse atliekų rūšiavimo įpročiai. Kiekviename rajone buvo pasirinktinai tikrinama per tūkstantis skirtingų pakuočių – popieriaus, plastiko – konteinerių, išskyrus stiklo atliekas. Pastaruosiuose netinkamų priemaišų pasitaiko tik iki 5-10 proc., tad visas surinktas stiklo pakuotėms skirtas turinys pristatomas tiesiai į stiklo perdirbimo gamyklas.

„Deja, bet tobulėti, kalbant apie pakuočių atliekų rūšiavimą, dar tikrai yra kur, – apie šių metų atliktus patikrinimus kalbėjo juose dalyvavęs Pakuočių atliekų tvarkymo vadovas Ruslan Rynkun. – Patikrinimų skirtinguose regionuose rezultatai parodė, kad individualaus naudojimo plastiko, popieriaus pakuočių atliekų konteineriuose dar apie 43 proc. atliekų sudaro įvairios mišrios komunalinės atliekos – rūbai, avalynė, maisto ir higienos priemonės, kurių vieta ne pakuočių atliekų konteineriuose. Gaila, kad atsakingai rūšiuojančių gyventojų pastangos ir atsakomybė, kai konteineriai užpildomi jiems skirtu turiniu, laiku išstatomi atliekų surinkimui, vis dar nusveriamos tais neigiamais demotyvuojančiais pavyzdžiais, kai pakuotėms priskiriamos ir statybinės medžiagos, ir sulaužyti žaislai, ir maisto atliekos, žolė, kiti nebenaudojami buities reikmenys, rakandai, net malkos, nors kiekvienas konteineris turi lipduką su išvardintomis atliekomis – kur ką galima mesti, ko – ne. Tai perša vieną paprastą išvadą: jei nori rūšiuoti – ieškai ir randi galimybių, jei nenori – ieškai priežasčių to nedaryti“.

VšĮ „Gamtos ateitis“ specialistas pastebi, kad tokių reguliarių patikrinimų bus vykdoma ir ateinančiais 2021 m. „Jau dabar planuojama, kiek jų bus, kuriuose miestuose ir rajonuose bus vykdomi, kurių pakuočių atliekų tvarkymo paslaugų teikėjų patikrinimai bus atliekami ir pan. Galima patvirtinti, kad šis aktyvesnis patikrinimų planas šiais metais davė ir apčiuopiamesnių rezultatų, – teigė Ruslan Rynkun. – Po kiekvieno patikrinimo vyksta rezultatų aptarimai konkrečioje savivaldybėje. Patikrinimuose dalyvaujantys atliekų paruošėjai pateikia susistemintą informaciją apie rūšiavimo rezultatus konkrečiame mieste ar rajone. Tuomet bendrai su savivaldybės atstovais diskutuojama su skirtingomis pusėmis, kokiomis priemonėmis galima siekti geresnių rezultatų, kokie galimi prevenciniai veiksmai ar poreikis infrastruktūros plėtrai. Taip pat – bendraujant su paslaugų teikėjais, aptariamos rekomendacijos paslaugų kokybės gerinimui, o tuo pačiu – gyvai vertinant gyventojų įpročius ir dažniausiai daromas klaidas – galima ieškoti ir svarstyti, kokių dar reikia papildomų švietimo priemonių bei sprendimų, kad rūšiavimo procesas būtų dar rezultatyvesnis“.

Primename, kad pakuočių atliekų surinkimas ir sutvarkymas – priešingai nei mišriųjų atliekų tvarkymo paslaugos – gyventojams nieko nekainuoja. Svarbu pabrėžti, kad kitomis atliekomis užteršta pakuočių atliekų žaliava tampa bevertė ir šių atliekų surinkimas bei sutvarkymas šias paslaugas teikiančioms įmonėms nesukuria jokių papildomų pajamų, arba dar papildomai kainuoja – kai už netinkamų atliekų, rastų tarp pakuočių, utilizavimą reikia susimokėti kitoms įmonėms.

Jei atliekų surinkimo metu tvarkytojai pastebi, kad pakuočių atliekų konteineris užterštas netinkamomis atliekomis, tokios atliekos nesurenkamos, gyventojus informuojant paliekamomis žymomis ant konteinerių – atsakingai perrūšiuoti atliekas dar kartą. Tačiau – kaip rodo praktika – dalis gyventojų taip elgiasi ne iš nežinojimo, bet tikslingai, vengdami mokėti papildomai už statybinių, stambiagabaritinių ar į mišriųjų atliekų konteinerius nebetelpančių atliekų išvežimą, ir ne visada tvarkytojai šį gyventojų „išradingumą“ pastebi, iki kol neiškrato viso konteinerio turinio.

Tikimės, kad šie bendri pakuočių atliekų tvarkymo organizacijų atliekami vis dažnesni patikrinimai bei aptarimai ir papildomų priemonių taikymas su tą rajoną aptarnaujančiomis savivaldybėmis, pakuočių atliekų tvarkytojais dar kartą atkreips gyventojų dėmesį į pakuočių atliekų tvarkymą ir pareikalaus atsakingesnio jų požiūrio į kitų atliekamą darbą ar apskritai – į bendrai formuojamą šalies atsakingo ir tvaraus vartojimo politiką.

Šių patikrinimų skirtinguose Lietuvos miestuose, rajonuose vis daugės. Jei per 2017, 2018 metus jų buvo atlikta po 7, 2019 m. – 5, tai šiais metais buvo atlikti 34 patikrinimai. Šiais metais buvo atliekami  įmonių „Dunokai“, „Kretingos komunalininkas“, „Molėtų švara“, „Ekonovus“, „Valda“, „VSA Vilnius“, „Kuršėnų komunallinis ūkis”, „Elektrėnų komunalinis ūkis“, „Raseinių komunalinės paslaugos“, „Naujosios Akmenės komunalininkas“, „Švarinta“, „Panevėžio specialus autotransportas“, „Jonavos paslaugos“, „Druskininkų komunalinis ūkis“, „Rokiškio komunalininkas“, „Kaišiadorių paslaugos“, „Ecoservice“, „Marijampolės švara” teikiamų pakuočių atliekų tvarkymo paslaugų kontroliniai patikrinimai.

VšĮ „Gamtos ateitis“ rekomenduoja: 2020 metų užbaigimo švenčių receptas – tvariau ir draugiškiau gamtai

Artėjančių didžiųjų metų švenčių nuotaikos jau ima vis labiau spalvinti mūsų kasdienybę. Taip, šventės šiais metais bus kitokios – tik pačių artimiausių žmonių apsuptyje. Bet tegul būna šis artėjantis švenčių laikotarpis kitoks visomis prasmėmis – tvaresnis, atsakingesnis ir draugiškesnis gamtai ir mums patiems. Pasistenkime švęsdami padaryti kuo mažau žalos aplinkai ir visai planetai, o besiruošdami šventėms pagalvokime ir apie vartojimo bei tvarumo temas.

Eglutės ir dekoracijos

Kokia eglutė – plastikinė… gyva nukirsta eglutė… gyva eglutė vazonėlyje, eglės šakelė, o gal nuomota eglutė? Kokia eglute nusprendėte namus papuošti šiais metais?

  • Jei tai plastikinė eglutė, kurią įsigijote kažkada anksčiau ir puošiate kasmet, tai, žinoma – ją puikiai naudokite ir toliau, apart išmesdami ir įsigydami kitą. Atsisveikinkit su ja tik tada, kai ji visiškai nebetiks puošimui. Tada dirbtinę eglutę reikėtų nuvežti į artimiausią didelių gabaritų (stambiagabaričių) atliekų surinkimo aikštelę.
  • Eglutė vazonėlyje – puikus sprendimas papuošti namus, nepadarant didelės žalos gamtai, jei po šventės turite numatę vietą, kur eglutę pasodinsite.
  • Jei visgi namus puošite nukirsta eglute, svarbu po švenčių ją tinkamai sutvarkyti – neišmesti jos į buitinių atliekų konteinerį ar nepalikti šalia jo, o pristatyti į specialų konteinerį eglutėms surinkti – apie tai praneša arba patiems verta kreiptis į konkretų namą aptarnaujančią atliekų tvarkymo įmonę. O gal gyvenate nuosavame name ir turite galimybę eglutę kompostuoti ar sudeginti?
  • Jau keletą metų vis labiau populiarėjanti paslauga – eglutės nuoma, kai eglutė rezervuojama dar anksčiau iki švenčių, per šventes džiugina jūsų namus, o pasibaigus šventiniam sezonui grįžta atgal į gamtą, ir vėlgi – ūgteli ir laukia švenčių iki kitų metų.
  • O gal šiais metais pakaks tik eglutės šakos jaukumui namuose sukurti? Tokių parūpina prieš šventės miškininkai, kurie dalina nugenėtų eglių šakas prie prekybos centrų ar miesto aikštėse.
  • Gyvenimo be atliekų (zero waste) propaguotojai siūlo ir dar daugiau smagių ir išradingų sprendimų šiuolaikiškai eglei jūsų namuose: eglute paversti vieną iš namuose augančių vazoninių augalų, jį papuošiant šventinėmis dekoracijomis; papuošti jūsų kieme augančią eglutę, arba dar tvariau ir „su šypsena“ – papuošti rėmeliu kambario sieną ar stalą su iš kokio seno žurnalo iškirpta eglute arba eglute papuošti kompiuterio užsklandos ekraną.
  • Grįžkime prie senųjų tradicijų – jau ilgus metus senosios kartos papuošimams naudodavo medžiagas ir daiktus iš gamtos, tad ir mes – ieškokime originalių sprendimų eglutės ir namų papuošimams, rankų darbo dekoracijoms: džiovinti vaisiai, kepti riestainiai, medžiaginiai žaisliukai ar žaislai iš gamtoje randamų priemonių. Tvarumas papuošimuose – tai tolygu minimalizmui, natūraliems akcentams namuose ir visiškam pompastikos nebuvimui. O jei tai kurta jūsų ir jūsų vaikų rankomis – jaukumo bus tik daugiau.
  • Jeigu visgi nusprendėte pirkti naujas dekoracijas – rinkitės rankų darbo dirbinius iš vilnos, medžio, perdirbtų medžiagų, kanapių, džiuto ir kt.

Maistas per šventes

Svarbiausia – išmokti planuoti ir keliauti į parduotuvę pirkti maisto produktų šventėms, apgalvojus šiuos svarbius dalykus:

  • Ar tikrai vis dar būtina laikytis tradicijų ir gaminti 12 ir daugiau patiekalų šventiniam Kūčių stalui?
  • Tegul šventės būna tas momentas, kai geriau pagaminti vieną ar kelis patiekalus, kurių neragavote visus metus, kurio labai pasiilgote ir kurį ruošite patys, žinodami visus į jį dedamus produktus. Tvariausia vakarienė, pietūs bus tie, kai viskas bus suvalgyta ir jokio maisto neatsidurs šiukšliadėžėje.

Kalėdinės atvirutės – ar tikrai dar siunčiate popierines?

Kasmet į šiukšliadėžes dar iškeliauja tonos popierinių atviručių, dalis jų dar nugula į stalčius, lentynas, nes kažkaip nesmagu išmesti žmonių linkėjimus, tad lieka kaupti dulkes ir laukti savo eilės išmetimui, galbūt ne šiais, kitais metais. Tad siūlymas pamažu šią tradiciją išgyvendinti, nebent atvirutė turi kitokią paskirtį. Pastaruoju metu populiarėja „gyvos“ kalėdinės atvirutės, kurias perskaičius galima pasodinti, jų popierius suirs ir iš jų išaugs gėlės ar net morkos. Bet – žiūrint per tvarumo prizmę, svarbiausia pasveikinimo momentas – tad puikiai tiks ir elektroninė atvirutė su jūsų šeimos nuotrauka ir nuoširdžiais palinkėjimais šventėms.

Kalėdiniai megztukai su nykštukais ir elniais

Dar pakankamai nauja, bet vis labiau kasmet populiarėjanti tradicija ir mūsų šalyje, bet ar tikrai kasmet reikia vis naujų megztinių visiems šeimos nariams? Gal tiks ir praėjusių metų garderobas arba – galimybė apsikeisti megztiniais su savo draugais, kad nebenaudojami rūbai neiškeliautų ir nepapildytų tekstilės gaminių konteinerių gatvėse. Juk didžiosios dalies jų sudėtyje yra daug plastiko.

Dovanos savo šeimai, artimiesiems

Įprastai dovanų pirkimo klausimas žmonėms prieš šventes sukelia daugiau streso nei malonumo, užima daugiausiai laiko ir kainuoja daugiausiai išlaidų. O ar pagalvojote, ar jūsų artimiesiems tikrai reikia dar daugiau „daiktų“? Daugelis iš mūsų turi jau ir taip kur kas daugiau nei mums reikia. O kai labai norime kažko, paprasčiausiai imame ir įsigyjame patys. Tad ką padovanoti, o gal visai atsisakyti dovanų? Numatykite naujas taisykles šių metų (ne)vienkartinėms dovanoms – idėjų yra išties nemažai:

  • Dovana tam tikra tematika, pvz. TIK maisto produktas, TIK rankų darbo dovana, TIK ekologiška ar iš perdirbtų medžiagų pagaminta dovana – o sąrašas tokioms dovanoms išties ilgas: stiklainis uogienės, medaus, jūsų kepti meduoliai, jūsų pieštas piešinys, megztos kojinės, jūsų pasiūtas daugkartinis pirkinių krepšys, sukalta lesyklėlė, riešutai jūsų pasiūtame maišelyje iš lino, o gal augalas vazone, kuris džiugins kasdien ir pan. O gal – kažkoks praktinis daugkartinis daiktas, kurį naudos ne vienerius metus? Pvz. daugkartinis puodelis kavai ar arbatai, gertuvė vandeniui, daugkartiniai šiaudeliai, maišelių rinkinys sveriamiems produktams ar kt.
  • O gal dovana – „ne daiktas“? – vakarienė, pasimatymas arba tiesiog ranka rašytas laiškas, užbaigiant tą daiktų kaupimo ciklą ir galbūt paskatinant artimuosius išbandyti kažką naujo – juk šiuo metu įvairių užsiėmimų, pramogų apstu internete, net neiškeliant kojos iš namų?…
  • Geras darbas, šventės metu pasirūpinant aukų dėžute ir surinktą sumą paaukojant nuo šeimos kažkam, kam to reikia labiau nei jums – kažkam siekiant surinkti reikiamą sumą svarbiai operacijai, norint pasirūpinti vienišais ar sergančiais žmonėmis, o galbūt – gyvūnais prieglaudoje..
  • Jei planuojate visgi pirkti ir dovanoti daiktus – tai pirmiausia rinkitės tuos, kas pagaminta mūsų šalyje, taip paremiant vietos verslą ir vietos kūrėjus, mažus verslus.
  • O gal dovanų apskritai atsisakysite, sutardami, kad už tuos pinigus kartu susikursite tiesiog gražią pasibuvimo kartu šventę ir tuo pačiu – padovanodami vieni kitiems ramybę.

Dovanų pakuotės

Jei visgi kartu šeimoje nusprendėte, kad renkatės dovanojimo – nors ir mažų dovanų – džiaugsmą – pagalvokite ir apie dovanos supakavimą. Didžiojoje Britanijoje netgi buvo paskaičiuota, kad per Kalėdas sunaudojama apie 227 000 mylių vyniojamo dovanų popieriaus – tokio kiekio drąsiai pakaktų supakuoti prie Prancūzijos krantų esančią Gernsio salą. Tad išeitys yra kelios – arba atsisakyti dovanų popieriaus ir su juo kartu į porą einančių lipnių juostų, juostelių, klijuojamų blizgučių ir dovanoti dovanas tiesiog nesupakuotas. Juk toks popierius po dovanos išpakavimo tiesiu taikymu keliauja į šiukšliadėžę. Juolab – didžioji dalis dovanų pakavimo popieriaus net neperdirbama dėl jo gamyboje naudojamų įvairių cheminių baliklių su chloru ar kitų cheminių medžiagų.

Arba patarimas būti išradingiems – dovanoti dovanas, supakuotas į turimo audinio atraižą, kurią po išpakavimo galima tiesiog pasilikti kitai progai, o jei mokate siūti – galite pasiūti maišelį iš to audinio. Taip pat dovanų pakavimui gali pasitarnauti ir kitos priemonės – anksčiau gauti dovanų maišeliai, kurių neišmetėte, laikraščiai, seni žemėlapiai…

Bet jei visgi gavote daug dovanų, liko daug įvairių pakuočių – pasirūpinkite, kad jos atsidurtų teisingame pakuočių atliekų konteineryje. Ir būtinai – tvarkingai sulankstytos, kad neužimtų daug vietos.

O svarbiausia….

Kūčios, Kalėdos – tai šventė ne apie save, ne apie dovanas, bet apie dvasingumą ir apie buvimą kartu su šeima ir su pačiais artimiausiais žmonėmis. Didžiųjų švenčių esmė senosioms kartoms buvo artimųjų, šeimos susibūrimas, bendravimas, o šiandien šį švenčių aspektą vis labiau pakeičia materialių dovanų kultas. Deja, kad ir kokios brangios būtų dovanojamos dovanos – jos niekaip nekompensuos bendravimo ir artimo ryšio trūkumo.

Kūčios, Kalėdos – tai nėra viena diena metuose, kai visi gauna tai, apie ką svajojo ištisus metus. Tai priešingai, galimybė priminti sau ir vaikams, kokios vertybės yra svarbiausios. Senosios kartos tikėjo, kad šventiniu laikotarpiu gauti palinkėjimai pildosi, tad dovanokime vieni kitiems ne daiktus, ne stresą, bet pokalbius, įsimintinas akimirkas ir bendravimą, buvimą su šeima ir gerą bei kokybišką laiką kartu – kad ir pasinaudojant elektroninėmis priemonėmis… Tuo pačiu tausosime ir gamtą.