Month: 2022 lapkričio

Seimas praėjusią savaitę uždraudė prekybininkams nuo 2023 metų liepos neatlygintinai dalinti itin plonus permatomus plastiko maišelius – parlamentarai priėmė tai numatančias Pakuočių ir pakuočių atliekų įstatymo pataisas. Jau kitų metų vasarą maišeliai turės būti apmokestinti, išskyrus skirtus pakuoti šviežią mėsą ar žuvį bei jų produktus. Už neatlygintiną maišelių dalijimą grėstų įspėjimas arba baudos.

Tikimasi, kad šis sprendimas padės skatinti vartotojus keisti apsipirkimo prekybos vietose įpročius, o verslus prisidėti prie plastiko taršos mažinimo, ieškant alternatyvų esamiems labai lengviems plastikiniams pirkinių maišeliams.

„Plastikiniai maišeliai aplinką teršia visą savo gyvavimo ciklą – tiek gamybos proceso metu, kai jie gaminami iš neatsinaujinančių energijos išteklių, tiek tapę atliekomis. Dėl plastikinių maišelių neigiamo poveikio aplinkai atlikta daugybė mokslinių tyrimų, pagrindžiančių šių maišelių daromą žalą. Pavyzdžiui, pateikiami tyrimai, kad plastikinių maišelių gamybos metu susidaro šiltnamio efektą sukeliančios dujos, kurios, kaip žinoma, prisideda prie klimato kaitos. Taip pat pateikiami tyrimai, įrodantys, kad netinkamai pašalinti plastikiniai maišeliai užteršia vandenis, dirvožemį. Plastikas yra biologiškai neskaidomas, jis suyra į mikroplastiką (mažas, kietas, netirpias plastiko daleles), kuris patenka į vandenis, dirvožemį, žmogaus ir kitų gyvūnų organizmą, dreifuoja oru. Aktualu tai, kad plastikui suirus, mikroplastiko dalelių iš aplinkos pašalinti beveik nebeįmanoma“, − pažymi pasiūlymo iniciatoriai aiškinamajame rašte.

Priimtomis pataisomis siekiama sumažinti šių maišelių naudojimą bei neigiamą poveikį aplinkai. „Kiekvienais metais visame pasaulyje yra pagaminama 5 trilijonai plastikinių maišelių, o kiekvienam iš jų suirti gali prireikti daugiau nei 1000 metų. Beveik 513 mln. tonų plastiko atliekų kasmet patenka į vandenynus, o tarp jų ir plastikinių maišelių atliekos. Europos Komisijos duomenimis, plastikiniai maišeliai yra vienas iš dešimties dažniausiai išmetamų daiktų Europoje“, − pabrėžiama projekto aiškinamajame rašte.

Plačiau, žr.

Pakuotei turi būti skiriamas ne mažesnis dėmesys nei pačiai prekei, nes be pakuotės produktas tiesiog negali saugiai pasiekti kliento. Pokalbis apie tai, kaip tvariai supakuoti dideles prekes bei gaminius, kurie saugiai, neužimdami daug vietos ir nesukurdami per didelio CO2 pėdsako, pasiektų užsienio klientus į 50 ir daugiau skirtingų šalių rinkų. Ir apie kitus įmonėje diegiamus tvarumo sprendimus žiūrėkite „Švarūs miestai“ reportaže – iš baldus gaminančios įmonės  –  UAB Narbutas.

Žvilgt: nuo 16 min.

Seimas po svarstymo lapkričio 15 d. pritarė Pakuočių ir pakuočių atliekų įstatymo pataisoms, pagal kurias pakuočių pardavėjams ir platintojams nuo kitų metų vidurio būtų draudžiama prekių ar produktų pardavimo vietose neatlygintinai dalyti ne tik lengvuosius, bet ir labai lengvus plastikinius pirkinių maišelius. Išimtis galiotų tik tuomet, kai į juos būtų pakuojama šviežia mėsa ir žuvis bei jų produktai.

„Plastikiniai maišeliai aplinką teršia visą savo gyvavimo ciklą – tiek gamybos proceso metu, kai jie gaminami iš neatsinaujinančių energijos išteklių, tiek tapę atliekomis. Dėl plastikinių maišelių neigiamo poveikio aplinkai atlikta daugybė mokslinių tyrimų, pagrindžiančių šių maišelių daromą žalą. Pavyzdžiui, pateikiami tyrimai, kad plastikinių maišelių gamybos metu susidaro šiltnamio efektą sukeliančios dujos, kurios, kaip žinoma, prisideda prie klimato kaitos. Taip pat pateikiami tyrimai, įrodantys, kad netinkamai pašalinti plastikiniai maišeliai užteršia vandenis, dirvožemį. Plastikas yra biologiškai neskaidomas, jis suyra į mikroplastiką (mažas, kietas, netirpias plastiko daleles), kuris patenka į vandenis, dirvožemį, žmogaus ir kitų gyvūnų organizmą, dreifuoja oru. Aktualu tai, kad plastikui suirus, mikroplastiko dalelių iš aplinkos pašalinti beveik nebeįmanoma“, − pažymi projekto iniciatoriai aiškinamajame rašte.

Svarstomomis pataisomis siekiama sumažinti šių maišelių naudojimą bei neigiamą poveikį aplinkai. „Kiekvienais metais visame pasaulyje yra pagaminama 5 trilijonai plastikinių maišelių, o kiekvienam iš jų suirti gali prireikti daugiau nei 1000 metų. Beveik 513 mln. tonų plastiko atliekų kasmet patenka į vandenynus, o tarp jų ir plastikinių maišelių atliekos. Europos Komisijos duomenimis, plastikiniai maišeliai yra vienas iš dešimties dažniausiai išmetamų daiktų Europoje“, − pabrėžiama projekto aiškinamajame rašte.

Šiais pokyčiais tikimasi skatinti vartotojus keisti apsipirkimo prekybos vietose įpročius, o verslus prisidėti prie plastiko taršos mažinimo, ieškant alternatyvų esamiems labai lengviems plastikiniams pirkinių maišeliams.

Lydimųjų Aplinkos apsaugos įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimais būtų įtvirtinama juridinių ir fizinių asmenų atsakomybė už nustatytų reikalavimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą.

Po svarstymo už šiuos projektus (Nr. XIVP-1118(2), Nr. XIVP-1119(2), Nr. XIVP-1120(2) balsavo 108 Seimo nariai, susilaikė 9 parlamentarai. Tam, kad naujos nuostatos būtų priimtos, Seimas turės balsuoti dar kartą.

Švarūs miestai reportaže – dar vieni organizacijos Gamtos Ateitis nariai – Klaipėdos duona – įmonė, skaniais kepiniais žmones džiuginanti jau 45 metus. Pokalbio su „Klaipėdos duona“ gamybos vadove R. Baltramonaitiene išgirsite apie tai, kaip iš pradžių pokyčiai ekologijos, tvarumo srityje įmonėje labiau vyko dėl griežtėjančių įstatymų, reglamentuojančių gamybą maisto srityje, o ilgainiui tapo kasdienybe jų veikloje. Ne išimtis – gaminių pakuotės:

• atsisakyta kombinuotos pakuotės (popierinių maišelių su plastikiniu langeliu);
• pereinama prie poperinių maišelių;
• kombinuota pakuotė iš plastiko su popieriniais lipdukais keičiama į dažytą plėvelę;
• ieškoma sprendimų kominuotam plastikinių maišelių uždarymui;
• atsisakyta kartoninių dėžių produktų transportavimui, jas pakeičiant daugkartine plastikine tara, kuri susigrąžinama, plaunama ir naudojama dar ir dar kartą;
• kuriant pakuotę naujiems gaminiams visada stengiamasi, kad maišelio storis būtų optimalus, pakuotė nebūtų per didelė, kad išlaikytų visus produkto saugumo reikalavimus ir tvaru – tiek kiek reikia, nei lašo daugiau.

Kad ir kaip būtų gražu – pirmiausia turime galvoti apie pakuočių tvarumą

Reportažą apie „Klaipėdos duoną“ žiūrėkite nuo 15 min.

https://tv.lrytas.lt/laidos/svarus-miestai-svari-lietuva/2022/11/05/news/-svarus-miestai-svari-lietuva-2022-11-05-25074837

Laidą „Švarūs miestai – švari Lietuva“ žiūrėkite kiekvieną šeštadienį 11 valandą per „Lietuvos ryto“ televiziją.

 

 Švarių miestų reportaže – dar vieni organizacijos Gamtos ateitis nariai – kavinių tinklas – „Vero cafe“.

Kviečiame pažiūrėti reportažą, kuriame išvysite, ką naujo ir tvaraus pastaruoju metu savo klientams siūlo „Vero cafe“, keisdami vartotojų įpročius ir požiūrį į tai, kaip kavos vartojimas gali tapti tvaresnis, jei:

– rasime minutę kitą prisėsti jaukioje kavinėje ir išgerti puodelį kavos vietoj išskubėjimo su vienkartiniu puodeliu rankose;

– įsigysime daugkartinį puodelį, iš kurio kavą bus gerti ir maloniau, ir pigiau, nes tokiu būdu įsigyjama kava su specialia nuolaida.

Reportažą apie „Vero cafe“ žiūrėkite nuo 18 min. Žvilgt

Įmonių sertifikavimas Aplinkosaugos vadybos ir kitais standartais – ar viską apie tai žino verslas? Nuo ko pradėti? Atsakymus rasite „Švarūs miestai“ reportaže – pokalbyje su įmonės, dirbančios sertifikavimo srityje, atstove nuo 17 min, 40 s. – žvilgt.

Ekologija – tai ne tik gražūs ir švarūs miestai. Tai ir tvarus žaliavų vartojimas, protingas energijos šaltinių pasirinkimas, technologijų taikymas, išmetamų teršalų ir pramoninių atliekų tvarkymas bei komunikacijos sprendimai. Pastaruoju metu tai tampa vis svarbiau ir organizacijoms, ir vartotojams, besinaudojantiems tų organizacijų paslaugomis. Požiūris į vartojimą keičiasi: stengiamės vartoti atsakingiau, saikingiau, rinkdamiesi tam tikrus produktus, atsakingiau žiūrime į produkto kilmę, kokybę, pakuotę, ar ji yra tvari, skaitome etiketes ir domimės gamintojo patikimumu.

Vyksta cikliška komunikacija, kai vartotojai ieško tvaresnių, žalesnių sprendimų – tokiu būdu atsirenka patikimus gamintojus, o gamintojai iš dalies yra motyvuojami ir skatinami ieškoti, kaip tobulinti savo gamybą, įsidiegiant tam tikras sistemas, kurios užtikrintų mažesnį poveikį aplinkai.

Verslui: Kai įmonė nusprendžia, kad nori sertifikuotis, svarbu nuspręsti – kuria sistema sertifikuotis. Svarbu išsikelti sau tikslus, kaip tobulinti savo sistemas, taikyti ir laikytis norminių aktų reikalavimų, pasigilinti į standartų reikalavimus ir savo jėgomis ar pasitelkiant konsultantus, įsidiegti tinkamą sistemą, kreiptis į sertifikavimo įstaigą, kuri atliktų objektyvų, nepriklausomą, nešališką įmonės sistemos įvertinimą. Jei įmonėje nenustatomi jokie trūkumai, įmonei išduodamas sertifikatas. Tokiu būdu deklaruojamas įmonės veiklos ar įmonės kuriamų produktų tvarumas, pagrįstas sertifikavimu, tampa oficialiu.

Vartotojui. Jei vartotojui rūpi įmonės tvarumas, visada svarbu kelti klausimus – ką reiškia vienas ar kitas logotipas ant prekės pakuotės, ar gamintojas yra įsidiegęs tam tikras sistema, ar yra sertifikuotas.

Aplinkos apsaugos agentūra lapkričio 8d. paskelbė Gamintojų ir importuotojų organizacijų užimamas pakuočių rinkos dalis. Pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licenciją turinčių gamintojų ir importuotojų organizacijų užimamos rinkos dalys 2022 m. IV ketv., apskaičiuotos pagal 2021 m. pakuočių tiekimo Lietuvos Respublikos vidaus rinkai duomenis:

Organizacijos pavadinimas	Užimama rinkos dalis, %	Finansuojamos rinkos dalys, %
		stiklinei pakuotei	be stiklinės ir medinės pakuotės	be medinės pakuotės
VšĮ „Žaliasis taškas“	57,654335	68,250808	59,173384	61,865643
VšĮ „Gamtos ateitis“	39,043719	31,749192	40,826616	38,134357

PASTABA. Rinkos dalys apskaičiuotos pagal mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijų (FR0524) 2022-10-10 duomenis.