Month: 2020 rugsėjo

Apie šią iniciatyvą ir tik ką Vilniuje vykusį Plogging renginį kalbamės su šios visame pasaulyje ir kartu Lietuvoje pamažu populiarėjančios iniciatyvos „Plogging Lithuania“  ambasadore – Gabriele Kleibaite.

„Plogingas“ – kas tai?

Plogingas (plogging) – tai naujas sportinio bėgimo būdas, kai ne tik bėgioji, bet ir renki šiukšles. Neretai netgi rengiamos savotiškos varžybos, kam iš dalyvių pasiseks surinkti daugiausiai atliekų ar rasti kokią vertingą ar keistą atlieką. Plogging išradėjas Erik Ahlström šią veiklą pradėjo Švedijoje, kai po 20-ties metų grįžo gyventi iš Åre miestelio į Stockholmą. Tuomet jis suprato, koks nešvarus yra šis didmiestis. Erik sukūrė internetinę svetainę „Plogga“ 2016 metais ir naujasis  gamtosauginio bėgimo būdas gavo švedišką pavadinimą „Plogga“. Tai dviejų žodžių kombinacija – „Ploga upp“ švediškai reiškia ką nors paimti nuo žemės,  o angliškas „jogging“ reiškia bėgimą.  Anglų kalba ši bėgimo rūšis transformuota į žodį  „Ploging“, o jo mėgėjai tapo „plogeriais“.  2018 metais ši iniciatyva ėmė sparčiai plisti po visą pasaulį, ypač padidėjus susirūpinimui dėl plastiko taršos.

Pasaulio rekordas priklauso Meksikui. Ten vieną dieną šiukšles rinko 4 tūkstančiai bėgikų, bet Indijoje „plogingu“ reguliariai užsiima apie 10 tūkstančių žmonių, taigi Indijoje dabar „plogingas“ tapo madingiausia bėgimo rūšimi.

Plogingas Lietuvoje – kada ši iniciatyva atvyko į Lietuvą?

Lietuvoje pirmą kartą plogging veikla buvo paminėta 2018 metais. Buvo suorganizuota keleta pavienių iniciatyvų.

Kaip jūsų kelias susipynė su šia iniciatyva Lietuvoje? Tiesiog iš meilės gamtai?

Asmeniškai pati apie šį naujadarą išgirdau žiūrint dokumentiką apie Skandinavijos šalis. Akis „užkliuvo“ už  serijos apie aplinkosaugą, būtent apie plogging‘ą.

Kiek žmonių apskritai šią idėją populiarina ir palaiko Lietuvoje? Ar lengva pritraukti žmones tokioms iniciatyvoms?

Šią dieną, Facebook’o puslapyje esame 513 bendraminčių. Tokiai iniciatyvai žmones pritraukti yra ganėtinai nelengva. Susiduriame su iššūkiu, jog tai yra nauja iniciatyva ir žmonėms vis dėlto kyla daug klausimų, dažnai tiesiog dar nesiryžta, gal gėdijasi išmėginti.

Ką jau esate nuveikę ir kokie tolimesni planai?

Didžiausi buvę renginiai, kuriais galime didžiuotis, tai buvo šių metų liepos mėnesį vykęs renginys Klaipėdoje, kurio metu 22 dalyviai surinko 87kg 200g šiukšlių. O per ką tik įvykusį renginį Vilniuje, šį Rugsėjį, 18 dalyvių surinko 139 kg šiukšlių. Atkreipkite dėmesį, jog Plogging bėgimas trunka tik valandą laiko…

Taip, žinoma, sekantis renginys planuojamas. Tačiau kitokio pobūdžio, prisitaikant prie Covid19 situacijos, jog išvengti didesnių susibūrimų. Viskas dar planuose, bet renginių su plogingu tikrai bus.

Kodėl kilo mintis vystyti ir populiarinti šią idėją Lietuvoje?

Kuo daugiau dokumentikos žiūrėdavau, tuo labiau atkreipdavau dėmesį, jog ir Lietuvoje situacija yra gana liūdna. Kilo klausimas: „Kuo galiu prisidėti aš?“ Plogging’as pasirodė kaip tinkama iniciatyva, kuri nereikalauja daug pastangų, tačiau rezultatas matomas čia ir dabar. Kaip ir minėjau, Lietuvoje plogging bendruomenės dar nebuvo, todėl pagalvojau, kodėl nesiimti šios iniciatyvos man? Juk plogingas galėtų būti tinkama ir įdomi motyvacija pradėti keisti dabartinę situaciją.

O kokių atliekų renginių metu randate daugiausiai?

Daugiausia randama nuorūkų, toliau eilės tvarka eitų įvairios maistinės ir kitokios pakuotės. Bet randame ir netradicinių radinių – pavyzdžiui mūsų renginyje Vilniuje radome ir čiužinio spyruokles.

Kaip pavyko renginys Vilniuje?

Vilniuje šį rugsėjį 18 dalyvių surinko 139 kg šiukšlių. Atkreipkite dėmesį, jog šiukšlių medžioklė tęsėsi tik 1 valandą. Tai svarbus momentas, kai suprantama kiek dar yra likę išvalyti ir sutvarkyti…

Ko palinkėtume visiems, siekiant skatinti labiau mylėti gamtą?

Palinkėsiu pradėti nuo savęs, nebijoti kitų nuomonės bei žvilgsnių ir būti sąmoningais.

Kas, jūsų nuomone, paskatintų žmones tapti labiau sąmoningais? Ko reikia supratimui, kad tai, ką mes darome šiandien – liks kaip įspaudas ateinančioms kartoms?

Žinoma, pirmiausia labai svarbus švietimas. Mokiniai turėtų būti kuo daugiau ugdomi, kaip taisyklingai rūšiuoti, būtų supažindinami, KODĖL turime rūšiuoti, kaip galime gyventi, vadovaudamiesi mažesnio vartojiškumo principais ir pan. Taip pat – pažeidimų viešinimas, didesnės baudos, viešųjų darbų skyrimas už tokio pobūdžio pažeidimus.

Gamtos ateitis – mūsų rankose – pratęskit mintį…

…todėl mes privalome ją saugoti ir rūpintis dabar, o ne tada, kai jau bus per vėlu. Kiekvienas kasdien nepraeikime ir pakelkime nors vieną šiukšlę ir jau darysime didelį progresą.

1. S. Visuomet laukiame ir kviečiame prisijungti į komandą bendraminčius.

Plogingo Lietuvoje paskyrą FB rasite – https://www.facebook.com/Plogginginlithuania.

 

Jūsų dėmesiui – VšĮ „Gamtos ateitis“ III-ojo ketvirčio naujienlaiškis, kuriame rasite mūsų naujienas, aktualijas, patarimus ir rekomendacijas Jums – apie pakuočių atliekų tvarkymą.

Naujienlaiškį .pdf formatu galite skaityti ČIA.

https://issuu.com/info-gamtosateitis/docs/ga_naujienlai_kis_iii

VšĮ  „Gamtos ateitis“- licencijuota pakuočių atliekų tvarkymo organizacija, skelbia konkursą nekomunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų sutvarkymo paslaugai pirkti (įskaitant pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pateikimą Organizacijai).

Konkursas skelbiamas dėl žemiau nurodytų pakuočių atliekų sutvarkymo paslaugų pirkimo:

1. Popieriaus ir kartono pakuotės atliekos (kodas 15 01 01);
2. Medinės pakuotės atliekos (kodas 15 01 03);

Organizacija kviečia atliekų tvarkytojus teikti pasiūlymus. Pasiūlymus galima teikti abiems arba tik pasirinktai vienai pakuočių atliekų rūšiai. Visos pakuočių atliekų rūšys bus vertinamos atskirai.

Pasiūlymai turi būti parengti pagal konkurso sąlygas.

Pasiūlymų pateikimo terminas: 2020 m. spalio 16 d. 10:00 val.

Pasiūlymus teikti adresu: Švitrigailos g. 11B, Vilnius.

Vokai atplėšiami: 2020 m. spalio 16 d. 10:10 val.

Dėl konkurso sąlygų prašome kreiptis el. paštu info@gamtosateitis.lt.

VšĮ „Gamtos ateitis“ rugsėjo mėnesį kartu su kitomis Lietuvoje veikiančiomis licencijuotomis pakuočių atliekų tvarkymo organizacijomis Raseinių rajone atliko įmonės „Raseinių komunalinės paslaugos“ teikiamų pakuočių atliekų tvarkymo paslaugų kontrolinį patikrinimą. Tai jau 23-iasis, bet ne paskutinis atliekamas patikrinimas šiais metais – pakuočių atliekų tvarkymo paslaugų analizės skirtingose Lietuvos savivaldybėse bus tęsiamos iki metų pabaigos.

Šių patikrinimų tikslas – išanalizuoti pakuočių atliekų rūšiavimo įpročius gyventojų, kurie naudojasi individualiais pakuočių atliekų rūšiavimo konteineriais šalia savo namų valdų. Raseinių rajone buvo pasirinktinai patikrinta per 600 privačioms valdoms išdalintų skirtingų pakuočių – popieriaus, plastiko – konteinerių turinio.

„Patikrinimo Raseinių regione rezultatai parodė, kad individualaus naudojimo plastiko, popieriaus pakuočių atliekų konteineriuose ne pakuočių, bet įvairios mišrios komunalinės atliekos sudaro apie 19 proc. atliekų, tačiau skaičiai šiame regione, palyginti Lietuvos mastu, yra džiugesni, nes kituose Lietuvos regionuose dar vidutiniškai iki 33 proc. sudaro ne pakuočių, bet įvairios mišrios komunalinės atliekos – nuo rūbų, avalynės, maisto iki higienos priemonių.

Šios turi būti metamos atitinkamai – į mišrių buitinių atliekų, kompostavimo konteinerius ar pristatomos į specialiąsias atliekų aikšteles“, – patikrinimus komentavo VšĮ „Gamtos ateitis“ vadovas Karolis Šiaudkulis. – Dalis pakuočių atliekų konteinerių tikrai atsakingai užpildyti tik jiems tinkančiu turiniu, laiku išstatomi aptarnavimui, tačiau dalyje jų gyventojai pakuotėms dar priskiria ir statybines medžiagas, ir sulaužytus žaislus, maisto atliekas, žolę, kitus nenaudojamus buities reikmenis, nors kiekvienas konteineris turi lipduką su išvardintomis atliekomis – kur ką galima mesti, ko – ne“.

Stiklo rūšiavimo konteineriuose netinkamų priemaišų pasitaiko tik iki 5-10 proc., tad visas surinktas stiklo pakuotėms skirtas turinys pristatomas tiesiai į stiklo perdirbimo gamyklas, todėl šių konteinerių turinys pastaraisiais metais nebetikrinamas.

Jei atliekų surinkimo metu tvarkytojai pastebi, kad pakuočių atliekų konteineris užterštas netinkamomis atliekomis, tokios atliekos nesurenkamos, gyventojus informuojant paliekamomis žymomis ant konteinerių – atsakingai perrūšiuoti atliekas dar kartą, tačiau dalis gyventojų taip elgiasi tikslingai, vengdami mokėti papildomai už statybinių, stambiagabaritinių ar į mišriųjų atliekų konteinerius nebetelpančių atliekų išvežimą, ir ne visada tvarkytojai šį gyventojų „išradingumą“ pastebi iki kol neiškrato viso konteinerio turinio – pabrėžė K. Šiaudkulis. – Tikimės, kad šie bendri pakuočių atliekų tvarkymo organizacijų atliekami vis dažnesni patikrinimai bei aptarimai ir papildomų priemonių taikymas su tą rajoną aptarnaujančiomis savivaldybėmis, pakuočių atliekų tvarkytojais dar kartą atkreips gyventojų dėmesį į pakuočių atliekų tvarkymą ir pareikalaus atsakingesnio jų požiūrio į kitų atliekamą darbą ar apskritai – į bendrai formuojamą šalies atsakingo ir tvaraus vartojimo politiką“.

Primename, kad pakuočių atliekų surinkimas ir sutvarkymas – priešingai nei mišriųjų atliekų tvarkymo paslaugos – gyventojams nieko nekainuoja, tačiau kitomis atliekomis užteršta pakuočių atliekų žaliava tampa bevertė ir šių atliekų surinkimas bei sutvarkymas šias paslaugas teikiančioms įmonėms nesukuria jokių papildomų pajamų, arba dar papildomai kainuoja – kai už netinkamų atliekų, rastų tarp pakuočių, utilizavimą turi susimokėti kitoms įmonėms.

 

Išbandykite su vaikais mūsų parengtus iššūkius naujoje knygelėje „Mažasis gamtos ateities ekspertas“.

Čia vaikams pateikiama įvairių užduočių apie pakuočių atliekų rūšiavimą, atsakingą vartojimą, gyvenimą be atliekų.

Prisegame tris variantus: spalvotą, nespalvotą ir spalvotą-nespalvotą.

Šią edukacinę medžiagą galima rodyti vaikams ir spręsti užduotis žodžiu, žiūrint per ekranus, kartu diskutuojant. Dalį užduočių rekomenduojame atspausdinti ir vaikams pateikti atlikti savarankiškai.

„Jei kas tavęs paklaustų: kaip pasaulis atrodys po 10, 20 ar 100 metų? Ką atsakytum? Ar jame bus daug medžių? Ar jame bus daug gyvūnų? Ar jame bus mažiau šiukšlių? Gal atliekų visai nebus, nes tai, ką pagaminsime, vėliau vėl panaudosime perdirbdami? O kad taip ir būtų! Bet galime pasistengti kartu – nes maži mūsų žingsneliai visuomet veda didelio tikslo link.“

Tad skelbiame tau iššūkį – išspręsk visas knygelėje pateiktas užduotis ir tapk mažuoju GAMTOS ATEITIES ekspertu, galinčiu ir kitiems papasakoti, kodėl reikia saugoti gamtą, kodėl reikia mažiau vartoti ir šiukšlinti, kodėl reikia teisingai rūšiuoti ir iš tų pačių žaliavų gaminti kažką dar ir dar kartą?

Žvelk į tai kaip į mažą nuotykį, iš kurio sužinosi kažką naujo ir įdomaus. Kiekvieną užduotį atlik nuo pradžios iki galo, o pabaigoje tavęs laukia staigmena J

Atsižvelgiant į savivaldybių išsakytą poreikį edukacinei medžiagai ikimokyklinio amžiaus vaikams, popierinės knygelės, atspausdintos ant perdirbto popieriaus, jau iškeliavo į skirtingas Lietuvos savivaldybes – ikimokyklinių įstaigų vaikams, būsimiems „Mažiesiems GAMTOS ATEITIES ekspertams“.

Knygeles atsisiųsti galite čia:

Spalvota

Nespalvota

Spalvota ir nespalvota

 

Jurgis Didžiulis – apie tai, kad kiekvienas mūsų kasdienis pasirinkimas, net toks „mažytis“, kaip kokios spalvos tualetinį popierių renkamės savo namams, gali turėti ilgalaikį poveikį gamtai. Todėl prieš perkant, verta apsvarstyti – o gal galima įsigyti tą pačią funkciją atliekantį ir niekuo neprastesnį daiktą, BET – pagamintą iš perdirbtų medžiagų?

Gamtos ateitis – mūsų rankose!

2020 m. rugpjūčio 27 d. UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“, bendradarbiaudami su atliekų tvarkytoju UAB „Ekobazė“ ir licencijuotomis pakuočių atliekų tvarkymo organizacijomis VšĮ „Gamtos ateitis“, VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ ir VšĮ „Žaliasis taškas“, atliko mišrių pakuočių atliekų atsitiktine tvarka surinktų iš individualių namų ir plastiko pakuočių atliekų surinktų iš kolektyvinio naudojimo rūšiavimo konteinerių sudėties nustatymo tyrimą Alytuje, UAB „Ekobazė“ priklausančioje pakuočių atliekų rūšiavimo įrenginyje.

Iš individualių namų mišrių pakuočių atliekų buvo surinkta 625,5 kg. Išrūšiavus atliekas buvo gauta:

Stiklo pakuotės atliekos – 1,92 proc., popieriaus ir kartono pakuotė – 8,35 proc., PET pakuotės – 3,36 proc., kitos plastikinės pakuotės – 9,74 proc., plastikinė pakuotė (deginimas) – 24,78 proc., metalinės pakuotės – 5,12 proc., kombinuota pakuotė (vyraujanti medžiaga – popierius kartonas) – 2,64 proc., mišri makulatūra – 10,68 proc., mišrios komunalinės atliekos – 32,79 proc., juodieji metalai – 0,48 proc., elektronika – 0,16 proc.

Iš kolektyvino naudojimo rūšiavimo konteinerių plastiko pakuočių atliekų buvo surinkta 502,4 kg. Išrūšiavus atliekas buvo gauta:

Stiklo pakuotės atliekos – 1,59 proc., popieriaus ir kartono pakuotė – 1,37 proc., PET pakuotės – 12,14 proc., kitos plastikinės pakuotės – 29,44 proc., plastikinė pakuotė (deginimas) – 28,26 proc., metalinės pakuotės – 3,4 proc., kombinuota pakuotė (vyraujanti medžiaga – popierius kartonas) – 5,08 proc., mišri makulatūra – 0,84 proc., mišrios komunalinės atliekos – 17,08 proc., juodieji metalai – 0,6 proc., elektronika – 0,2 proc..

Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad išrūšiavus mišrias pakuočių atliekas buvo gauta daug netinkamų atliekų – 32,79 proc. mišrių komunalinių atliekų, 0,48 proc. juodųjų metalų, 0,16 proc. elektronikos. Išrūšiavus plastiką buvo gauta 17,08 proc. mišrių komunalinių atliekų, 0,6 proc. juodųjų metalų, 0,2 proc. elektronikos. Tai sudarė: padangos, tualetinis popierius, tekstilė, avalynė, sauskelnės, polistireninis putplastis, elektroniniai žaislai, indai, automobilių dalys, dažų skardinės, tepalų bakeliai, dirbtinės gėlės, maisto atliekos, plastikiniai virtuvės reikmenys, kanalizacijos vamzdžiai, šluotos ir šluostės, elektros laidai, medicininės kaukės ir pirštinės, panaudota pirotechnika.

Nors atliekų rūšiavimas Elektrėnų savivaldybėje gerėja, vis daugiau gyventojų atliekas pradeda rūšiuoti, tačiau turime nepamiršti tai daryti teisingai ir atsakingai. Privalome visi prisidėti prie aplinkos saugojimo ir taršos mažinimo pasaulyje. Gamtos ištekliai planetoje yra riboti, todėl privalome kuo daugiau atliekų perdirbti ir pakartotinai jas naudoti. Tinkamai ir atsakingai rūšiuodami atliekas mes taupome išteklius, saugome švarią aplinką, saugome nuo pavojų gyvūnus, ribojame miškų kirtimą, vandens bei oro taršą, kovojame prieš klimato atšilimą, taupome energiją ir mažiname sąvartynus.

Parengta pagal Elektrėnų komunalinio ūkio vadybininkės aplinkotvarkai Gintarės Jankauskienės ir direktoriaus infrastruktūrai Vyto Barzdaičio pranešimą spaudai.