Skip to content

Kokią ateitį susikursime patys – tokią ir turėsime

„Daugiau nei atliekų tvarkymas“ – tokiu šūkiu vadovaujasi Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras, kuriuos šįkart aplankė laida „Švarūs miestai“ .

Pokalbyje su ŠRATC direktoriumi Žilvinu Šilgaliu:

  • apie atliekų tvarkymo iššūkius ir ateities planus – jų kuruojamose 7 Šiaulių regiono – Šiaulių, Naujosios Akmenės, Joniškio, Kuršėnų, Pakruojo, Radviliškio, Kelmės – savivaldybėse.
  • apie „Daiktų kiemą“ – vis labiau populiarėjantį dalijimosi daiktais stotelių tinklą, kuris padeda žmonėms dalintis jiems nebereikalingais daiktais, suteikiant jiems antrą šansą būti naudingiems dar ir dar kartą.
  • apie kasmet vis labiau besikeičiančius gyventojų įpročius, kurie keičiasi kuriant nuolatinį dialogą, edukuojant, skatinant gyventi švariai
  • apie vis dar išliekančias žmonių vartotojiškumo problemas, kai žmonės vis dar mokosi pirkti tai, ko reikia šiandien, bet ne po metų ar dviejų, nes buvo akcija
  • apie tikėjimą, kad visgi žmonės daugelį dalykų žmonės nedaro ne dėl to, kad jie piktybiškai nusiteikę, bet paprasčiausiai – dėl žinojimo, supratimo trūkumo, ką ir kaip teisingai daryti

„Nebūkime sau priešais – gyvendami neatsakingai tvarumo prasme kenkiame tik patys sau ir savo vaikams. Kiekvienas galime padaryti po nedaug, bet sudėjus visų mūsų pastangas į krūvą gausime stebėtino dydžio rezultatą mums visiems. Kokią ateitį susikursime patys – tokią ir turėsime“ – pokalbį užbaigė Žilvinas Šilgalis.

Žiūrėkite reportažą, nuo 13 min.

„Gamtos ateitis“ naujienlaiškis, 2023 m. I ketv.

Jūsų dėmesiui – Gamintojų ir importuotojų asociacijos „Gamtos ateitis“ šių metų I ketv. naujienlaiškis, kuriame – mūsų naujienos, aktualijos, patarimai ir rekomendacijos pakuočių atliekų tvarkymo ir tvarumo tema – Jums ir Jūsų verslui.

Atsisiųskite .pdf formatu arba skaitykite jį el. formatu:

https://issuu.com/info-gamtosateitis/docs/2023_i_3_

Žmonės nesusimąsto, kad darydami – jų manymu – gerą darbą kartais padaro didelę šunybę

Ką daryti su per didele kartonine dėže, kuri netelpa į konteinerį? Kur dėti tuščią nagų lako valiklio buteliuką?

Į visus šiuo klausimus iš vienos iš Klaipėdos mieste veikiančių didžiųjų atliekų priėmimo aikštelių atsako Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro Komunikacijos atstovas Arūnas Liubinavičius.

Reportaže dar kartą išgirsite kvietimą gyventojams atvykti į tokias aikšteles jau išrūšiavus savo buityje sukauptas atliekas, kurių nevalia išmesti į mišriųjų, rūšiuojamųjų atliekų konteinerius ar dar blogiau – palikti šalia jų.

  • Populiariausių atliekų trejetukas: baldai, padangos, statybinės atliekos (dažų, buitinės chemijos, visokiausių alyvų pakuotės, panaudoti makrofleksai ar netgi nagų lako valiklių buteliukai ir visa tai, kas kitoje pusėje turi ženkliukus, žyminčius, kad tai pavojinga atlieka. Ypač pavojingos tokios atliekos – jei jų pakuotėse yra dar likusios nepanaudotos chemijos);
  • įvairūs plastikiniai daiktai, stiklai;
  • žaliosios atliekos;
  • netgi aliejus, likęs po maisto gamybos;
  • ar dar naudingi, veikiantys, bet nebereikalingi daiktai – baldai, šviestuvai, žaislai, buities reikmenys, knygos, kurie nukeliauja į Klaipėdoje veikiančias daiktų dalinimosi stoteles IMK.

Arūnas Liubinavičius: „Gyvendami rutinoje nepastebime šalia vykstančių pokyčių, bet jei prieš 15 metų Klaipėdos kiemuose dar nebuvo rūšiavimo konteinerių, jei prieš dvidešimt metų nebuvo išvis jokių konteinerių – važiuodavo po kiemus mašina, surenkanti šiukšles iš žmonių su kibirėliais, tai dabar vykstančius procesus, susijusius su atliekų tvarkymu, galime vadinti ir revoliucija, ir evoliucija.  Įpročiai elgtis su atliekomis civilizuotai ir sąmoningai – tik stiprėja, ir tai nuteikia optimistiškai. Sąvartyno mokestis per metus padidėjo penkis kartus – jeigu mes mažiau atliekų išmesime į sąvartyną, daugiau išrūšiuosime – neišvengiamai mažės mūsų mokesčiai – čia kartu ir palinkėjimas, ir raginimas“.

Žiūrėkite reportaže – nuo 14 min.

GAMINTOJŲ / IMPORTUOTOJŲ ORGANIZACIJŲ 2023 M. RINKOS DALYS

Aplinkos apsaugos agentūra kovo 21 d. paskelbė Gamintojų ir importuotojų organizacijų užimamas pakuočių rinkos dalis.

Pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licenciją turinčių gamintojų ir importuotojų organizacijų užimamos rinkos dalys 2023 metams, apskaičiuotos pagal 2022 m. pakuočių tiekimo Lietuvos Respublikos vidaus rinkai duomenis:

 

Organizacijos pavadinimas Užimama rinkos dalis, % Finansuojamos rinkos dalys, %
stiklinei pakuotei be stiklinės ir medinės pakuotės be medinės pakuotės
Gamintojų ir importuotojų asociacija „Gamtos ateitis“ 42,507185 34,331354 45,213271 41,874812
VšĮ „Žaliasis taškas“ 54,831116 65,668642 54,786729 58,125188

 

PASTABA. Rinkos dalys apskaičiuotos pagal mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijų (FR0524) ir GPAIS teikiamų pakuočių ataskaitų 2023-03-14 duomenis.

Apklausa parodė: pakuočių atliekas rūšiuoja 76 proc. Lietuvos gyventojų

Gamintojų ir importuotojų asociacijos „Gamtos ateitis“ užsakymu tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ šiais metais atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą apie popieriaus, plastiko, stiklo ir metalo pakuočių atliekų rūšiavimą. Nustatyta, kad atliekas visada rūšiuoja 36 proc., ne visada, bet dažnai – 40 proc. 18-likos metų ir vyresnių žmonių.

„Džiugu, kad gyventojų sąmoningumas apie tvarumą tik auga, – apklausos rezultatais džiaugėsi Gamintojų ir importuotojų asociacijos „Gamtos ateitis“ Viešinimo ir marketingo vadovė Diana Ramanauskaitė. – Kaip parodė ši apklausa, pats svarbiausias dalykas kas antram suaugusiam Lietuvos gyventojui yra noras prisidėti prie aplinkos tausojimo, o tai padeda taupyti gamtos išteklius, mažinti sąvartynus ir pan.“. Kas trečias respondentas savo pasirinkimą rūšiuoti motyvuoja supratimu apie atliekamą savotišką pilietinę pareigą (34 proc.), kiti tai suvokia kaip asmeninį indėlį kovojant su klimato kaita (25 proc.). Tyrimo dalyviams nesvetimas ir socialinis momentas – dalis apklaustųjų nori rodyti teisingą pavyzdį savo artimiesiems (vaikams, anūkams ar tėvams). Be to, jiems patinka rūšiuoti pakuočių atliekas, nes tai atitinka asmenines pažiūras bei įsitikinimus.

Įdomu, kad atsakymą „rūšiuoju visada” dažniau rinkosi Kauno, Šiaulių, Alytaus ir Tauragės apskrityse, individualiuose ar sublokuotuose namuose, kotedžuose gyvenantys respondentai, o tai, kad rūšiuoja dažnai, daugiausia pažymėjo dalyviai iš Marijampolės ir Utenos apskričių, gyvenantys daugiabučiuose namuose.

Kad niekada nerūšiuoja atliekų, atsakė tik 9 proc. gyventojų – kiek dažniau bedarbiai, namų šeimininkės ir senjorai. Svarbiausios jų nurodomos priežastys, kodėl nerūšiuoja pakuočių atliekų, yra šios: tikėjimas visuomenėje dar giliai įsitvirtinusiais, bet vis labiau svorį prarandančiais mitais apie tai, kad nėra prasmės rūšiuoti, nes iš konteinerių atliekos yra pilamos į tą pačią šiukšlių mašiną (45 proc.); nemato prasmės rūšiuoti ir nesupranta, kam to reikia (29 proc.); namie neturi tinkamų sąlygų ar pakankamai vietos atliekoms rūšiuoti (22 proc.).

Neigiamai apie rūšiavimą atsiliepę gyventojai teigė, kad jaustų paskatinimą pradėti rūšiuoti tik tada, jei išvežti šiukšles rūšiuojantiems kainuotų mažiau arba už pakuočių atliekų nerūšiavimą gyventojai turėtų mokėti daugiau, o ne vienodai, kaip yra dabar. „Gaila, kad kai jau pakankamai didelė visuomenės dalis yra sąmoninga apie tvarumą ir nebekelia klausimo „kodėl nerūšiuoti?“, vis dar yra nedidelė grupė priešingai nusiteikusių gyventojų, įsivaizduojančių, kad ne sąmoningumas, ne vidinis interesas, bet tik finansiniai motyvai ir galimos baudos gali turėti įtakos tam tikrų neigiamų įpročių pašalinimui, kuriant tvaresnį rytojų“, – kalbėjo D. Ramanauskaitė. – Kaip matyti iš aptariamojo tyrimo, 44 proc. Lietuvos gyventojų per paskutinius 2 – 3 metus pradėjo vartoti atsakingai: daugiau rūšiuoja įvairias atliekas ir stengiasi sąmoningai vartoti produktus, kad išmesti jų reikėtų mažiau. Tai nuteikia optimistiškai: galbūt pamažu ir tie žmonės, sudarantys gana nedidelį nerūšiuojančiųjų gyventojų procentą, ilgainiui pakeis savo nuomonę šia tema“.

Daugiau nei pusė (52 proc.) apklaustų pilnamečių Lietuvos gyventojų nurodė, kad jie pakuočių atliekas rūšiuoja savo nuožiūra ir papildomai informacijos neieško, o 35 proc. tyrimo dalyvių domisi informacija apie pakuočių atliekų rūšiavimą ir pagal tai renkasi, ką ir į kokį konteinerį mesti. D. Ramanauskaitės teigimu, „daugiau nei trečdalis Lietuvos gyventojų, besidominčių informacija apie rūšiavimą, yra pakankamai svarus skaičius, bet, žinoma, kartu jis kelia ir tam tikrų abejonių, pavyzdžiui, ar išties visi teigiantys, kad pakuočių atliekas rūšiuoja, tai daro teisingai? Toks elgesys turi net anglišką terminą wishcycling, kai gyventojai, nekreipdami dėmesio į rūšiavimo rekomendacijas ar pagrindines taisykles, rūšiuoja tarsi „pusiau“ – mano, kad rūšiuoja teisingai, tačiau ne viską padaro gerai iki galo. Mūsų organizacija kasmet atlieka įmonių, teikiančių pakuočių atliekų tvarkymo paslaugas visoje Lietuvoje, kontrolinius patikrinimus. Rezultatai rodo, kad individualaus naudojimo plastikinėms ir popierinėms pakuotėms skirtuose konteineriuose dar apie 30-35 proc. atliekų sudaro įvairios mišrios komunalinės atliekos: drabužiai, avalynė, maisto ir higienos priemonės, kurių vieta ne pakuočių atliekų konteineriuose. Tad esu tikra, kad ir išties uoliais rūšiuotojais save laikantys gyventojai, net ir tvirtai tikėdami, kad apie rūšiavimą žino viską, turėtų netingėti ir dar kartą pasitikrinti rūšiavimo žinias, kad klaidų pasitaikytų kuo mažiau ir kuo daugiau atliekų galėtų sėkmingai grįžti į tolimesnį žiedinės ekonomikos ratą“.

Paaiškėjo, kad net 79 proc. 18-likos metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų stiklinę tarą nuo maisto produktų, kurios nepriima dabartinė taromatų sistema, visada arba dažnai rūšiuoja ir išmeta į stiklui skirtus konteinerius prie namų, o paklausti apie esamų taromatų plėtrą nėra vieningi: tik mažiau nei pusė (46 proc.) apklaustųjų sutinka, kad reikėtų daugiau įtraukti ir kitokios taros į dabartinę taromatų sistemą. Likusieji respondentai mano, kad gerai palikti taip, kaip yra dabar (kai užstato sistemai nepriklausanti maisto produktų stiklinė ir kitokia tara metama į rūšiavimo konteinerius) arba jiems šis klausimas apskritai atrodo neaktualus.

Asociacijos „Gamtos ateitis“ Viešinimo ir marketingo vadovė D. Ramanauskaitė teigia: „Kasmet vis daugiau su savo klientais – gamintojais ir importuotojais – kalbame apie tvarias pakuotes: vienoje svarstyklių pusėje turi būti draugiškesniu aplinkai tampantis verslai, savo produkcijai besirenkantys tvaresnes pakuotes, kitoje – vartotojas, kuris tas pakuotes įsigyja parduotuvėje kartu su perkamais produktais. Džiugu, kad vis labiau keičiasi ne tik verslas, bet ir žmonių, gyvenančių Lietuvoje, įpročiai. Kaip rodo tyrimo rezultatai, pamažu formuojasi vis didesnis vartotojų segmentas, kurio poreikių verslai ilgainiui nebegalės ignoruoti. Jau truputį daugiau nei ketvirtadalis (26 proc.) 18-likos metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų rinkdamiesi ir pirkdami prekes atkreipia dėmesį į tai, iš ko pagamintos jų pakuotės ir ar tuos įpakavimus bus galima rūšiuoti bei perdirbti. Akivaizdu, kad turime kritinę masę žmonių, besirūpinančių rūšiavimo ir perdirbimo galimybėmis. Tai kuria pagrindą žiedinei ekonomikai, o šios pamatas – sąmoningai vartojantys ir rūšiuojantys gyventojai. Organizacijos gali diegti pažangiausias rūšiavimo ir perdirbimo inovacijas, tačiau jos turės vertę tik tada, jei naujoves palaikys ir jomis naudosis žmonės.“

Gaila, bet šiandien dar negalime džiaugtis vienoda pakuočių atliekų rūšiavimo sistema: skiriasi rekomendacijos bei patarimai, kokią atlieką į kurį konteinerį mesti, skelbiami savivaldybių, pakuočių atliekų tvarkymo įmonių ir regioninių atliekų tvarkymo centrų – dar tikrai būtina padirbėti, rengiant bendrą atliekų rūšiavimo taisyklių rinkinį Lietuvos mastu. „Tikiu, kad turint tokį bendrą dokumentą rūšiuojančių ir prasmę rūšiuoti atliekas matančių vartotojų rodikliai būtų dar geresni, – prognozuoja „Gamtos ateitis“ atstovė. – Tai rodo ir ši apklausa: aštuoni iš dešimties (78 proc.) suaugusių Lietuvos gyventojų mano, kad pakuočių atliekų rūšiavimo sistema turėtų būti vienoda visose šalies savivaldybėse (33 proc. atsakė „tikrai taip“ ir 45 proc. – „greičiau taip“). Bendrai ir visoms savivaldybėms privalomai atliekų rūšiavimo sistemai pritaria visų be išimties demografinių ir socialinių gyventojų grupių atstovai – iš jų tiek patenkinti, tiek ir nepatenkinti dabartine sistema”.

Apžvalgą apie vartotojų rūšiavimo įpročius Gamintojų ir importuotojų asociacijos „Gamtos ateitis“ užsakymu atliko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“. Per reprezentatyvią gyventojų apklausą, vykusią 2023 m. sausio 19 – 31 d. apklausti 1023 respondentai (18-likos metų ir vyresni) visoje Lietuvoje.

Daugiau apie pakuočių atliekų rūšiavimą rasite tinklapyje www.gamtosateitis.lt

Žalioji atlieka – tai tikrai ne žalios spalvos sofa

Šįkart Švarūs miestai reportažas – iš Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro, kur kartu su centro direktoriumi Gintautu Uliu kalbėta ne tik apie centro veiklą, pakuočių atliekų rūšiavimo konteinerių plėtrą mieste, kasmet vis sąmoningėjančius tvarumo tema Panevėžio regiono gyventojus ir dar kartais pasitaikančias kuriozines ir keistas situacijas apie atliekų tvarkymą bei rūšiavimą.

Žvilgt reportažą, nuo 14 min.

Rinkis atsakingai. Rūšiuok. Geras įprotis – didžiausia tavo padėka žemei!

Statistika negailestinga – šiandien apie 40 proc. viso pagaminamo plastiko pasaulyje yra panaudojama pakuotėms. Verslas, mokslas, visuomenė – kiekvienas turi savo tikslų, iššūkių ir lūkesčių, kaip šią statistiką keisti, kad gamtai būtų daromas kuo mažesnis poveikis, kad neatsinaujinantys šaltiniai būtų kuo lėčiau eikvojami ir kad kiekvieno mūsų atsakomybė mus supančiai aplinkai tik augtų.

Siekiant gyventojams priminti, kaip kiekvieno mūsų įpročiai gali prisidėti prie gamtos išsaugojimo, Gamintojų ir importuotojų asociacija „Gamtos ateitis“ kartu su Kauno miesto savivaldybe kovo 12 d. prekybos centre „Mega“ kauniečiams surengė smagią informacinę kampaniją. Jos metu teisingai atsakius į smagiais rūšiavimo konteineriais persirengusių personažų užduotus klausimus apie tvarumo ir atsakingo vartojimo įpročius, svarbiausias rūšiavimo taisykles, prekybos centro lankytojams buvo dovanojami tvarūs daugkartiniai pirkinių maišeliai. Jų per dieną buvo išdalinta daugiau nei 2000 vnt. Gamtai draugiški, skalbiami, patogūs dėvėjimui, iš 100 proc. antrinių žaliavų pagaminti maišeliai juos gavusiems akcijos dalyviams – tikimasi – tarnaus apsiperkant ir keletą metų, taip išvengiant kaskart naujo plastikinio maišelio įsigijimo bei apsaugant gamtą nuo bereikalingų atliekų.

„Eurostato duomenimis, kiekvienas Lietuvos gyventojas per metus panaudoja iki 300 ir daugiau įvairių plastikinių maišelių, t. y. bene po vieną maišelį kasdien ar kas dvi dienas. Absoliuti dauguma šių maišelių naudojama tik vieną kartą. Vos 9 proc. maišelių yra perdirbami – visi kiti patenka į sąvartynus arba tiesiai į aplinką, – apie akciją kalbėjo „Gamtos ateitis“ Viešinimo ir marketingo vadovė Diana Ramanauskaitė. – Atsisakyti plastiko per vieną dieną gal ir neįmanoma, bet pasiryžimas į parduotuvę neštis daugkartinį maišelį – jau svarbus pirmasis žingsnis, kuris leis sumažinti aplinkai daromą žalą, o galbūt ilgainiui paskatins pirkėją imtis ir kitų tvarumo pokyčių“.

Kai kalbame apie pakuotes, daugiausiai strėlių visuomet skrieja vienkartinio plastiko pusėn. Vertinant statistiką, Lietuva vis dar pirmauja Europoje pagal šių, itin taršių maišelių sunaudojimą, nors imamasi ryžtingų tvarumo veiksmų įvairiose srityse. Visoje ES (Eurostat duomenimis) vienas gyventojas per metus vidutiniškai sunaudoja apie 100 vienkartinių plastikinių maišelių, Belgijoje šis skaičius nesiekia 20, tuo tarpu mūsų šalyje – viršijama kelis šimtus vienetų per metus.

Vienkartiniai gaminiai dalies vartotojų yra vertinami prastai pirmiausia dėl to, kad yra naudojami labai trumpai: vos tik panaudoti minimaliam patogumui sukurti – ypač kalbant apie įvairias pakuotes – išmetami beveik nauji. Tačiau didžiausia bėda yra ta, kad tokiems produktams gaminti sunaudotas plastikas apskritai nėra perdirbamas: plastikiniai maišeliai vengtini ir šalinami iš rūšiavimo linijų, nes juos sunku apdoroti, jie užkemša perdirbimo centrų įrangą, lėtina perdirbimo procesą. Dėl to absoliuti dauguma plastikinių maišelių, įskaitant įvairias pakuotes ir burbulinę plėvelę, perrūšiavus visą surinktą plastiko atliekų srautą, keliauja į mišrių atliekų sąvartynus arba yra deginami.

Prieš keletą metų buvo uždrausta prekių pardavimo vietose nemokamai dalinti lengvuosius plastikinius pirkinių maišelius, nuo šių metų liepos mėnesio bus draudžiama nemokamai dalyti labai lengvus plastikinius pirkinių maišelius sveriamiems produktams prekių ar produktų pardavimo vietose. Tai – puikus žingsnis visiško plonų plastikinių maišelių atsisakymo link, kas turėtų tapti kiekvienos išsivysčiusios valstybės tikslu.

„Nors vienkartinio plastiko daromą žalą gamtai kalbama jau ne vienerius metus, socialinėje erdvėje kasdien pro akis nepraslysta vaizdai iš pakuočių atliekomis užterštų gamtos kampelių visame pasaulyje, daliai visuomenės vis dar trūksta sąmoningumo ir noro domėtis vienkartinių pakuočių daroma žala mus supančiai gyvūnijai, augmenijai ir mums patiems, – pažymi „Gamtos ateitis“ atstovė Diana Ramanauskaitė. – Todėl apie tai būtina priminti dar ir dar kartą, rodyti teisingą pavyzdį, kuris motyvuotų, įkvėptų keisti požiūrį į rodos įprastus, nepakeičiamus mūsų kasdienius sprendimus“.

Gyventojų apklausos rodo, kad vis dažniau žmonės klausia verslų, ar parduodami produktai yra ekologiški, kaip tai stipriai teršia gamtą ir panašiai. Verslams keliamos naujos sąlygos ir verčiama galvoti apie ekologiją. Daugėja prekybos centrų, visiškai atsisakančių plastikinių maišelių, ar bent siūlančių naudoti popierinius bei daugkartinius. Socialinėje erdvėje populiarėja idėjos kaskart einant apsipirkti neštis savo daugkartinį maišelį.

„Štai, pavyzdžiui, 1974 metais vienas gyventojas per metus panaudodavo maždaug du kilogramus plastiko. Šiandien šis skaičius jau viršija 40 kilogramų, – apžvelgė statistiką Diana Ramanauskaitė. – Pats plastikas savaime – nėra blogai. Blogai tuomet, kai jis yra vienkartinis, neperdirbamas ir negrįžta į žiedinės ekonomikos ratą, idant iš jo būtų pagaminti nauji produktai. Tad jei yra galimybių atsisakyti neperdirbamų dalykų – atsisakykime. Apie tai ir buvo ši mūsų akcija – „Rinkis atsakingai. Rūšiuok. Geras įprotis – didžiausia tavo padėka žemei!”

Lietuvos įmonės seka pasaulines tendencijas: tvarus atliekų tvarkymas tampa prioritetu

Net ir paties geriausio produkto šiuolaikiniai vartotojai nepirks, jei žinos, kad įmonė naudoja neperdirbamas pakavimo medžiagas, neatsakingai tvarko atliekas, neinvestuoja į aplinkai bei vartotojams draugiškus sprendimus.

Pokyčius verslui šiandien vis daugiau diktuoja vartotojas, kurie bet kurią dieną gali apsispręsti pirkti prekes tik perdirbamose pakuotėse arba tas, kurioms gaminti pakavimo medžiagų sunaudojama mažiau. Pramonės įmonėms persiorientuoti į tvarią gamybą prireikia kur kas daugiau laiko ir ryžto, bet jei yra tikslas – ilgainiui gimsta ir rezultatai.

Kaip į tvarumą investuoja mūsų klientai – „Biržų duona“, „Narbutas“, „Nartida ir Ko“, „EKKO LT“ – skaitykite.

Lietaus batus gaminanti įmonė UAB „Paliūtis“: „Mūsų įmonėje nėra nieko neįmanomo“

Naujasis „Švarūs miestai“ – apie tvarius Lietuvos miestus ir verslus – sezonas startavo svečiuojantis jau 27 metus lietaus batus Lietuvoje gaminančioje įmonėje, įsikūrusioje Vilniuje – UAB „Paliūtis“ / Swampok.
Trumpame reportaže įmonės atstovė Jekaterina Šumskienė papasakojo daug įdomių ir ne vienam, tikėtina, dar negirdėtų faktų apie lietaus batus ir tvarumo iniciatyvas jų įmonėje:

  • Per metus – apie du milijonus porų botų, kurių didžioji dalis yra eksportuojama į užsienio šalis;
  • Žaliava botams gaminti – gaminama taip pat Lietuvoje, išvengiant papildomų transportavimo kaštų, tiekiant gamybai žaliavą iš svečių šalių;
  • Gamyba be atliekų, panaudojant gamyklinį broką, gamybos likučius ar kitų įmonių liekančią gamybos žaliavą;
  • Speciali botų linija, kai 60 proc. boto – iš sertifikuotos perdirbtos žaliavos;
  • Akcija „Neišmesk botų – atnešk juos perdirbti“;
  • Botai, kvepiantys kava – misija įmanoma;
  • Botai, be įprasto mums atpažįstamo botų kvapo – realu, kai batai gaminami iš švarių žaliavų, neužterštų švino, kadmio, draudžiamų ftalatų priemaišomis;
  • Botų įpakavimas: kai tvarumas turi dvi svarstyklių puses. Nuo užsakovų lūkesčių iki skaičiavimo, kuris sprendimas tvaresnis išties.

Apie šias tvarumo iniciatyvas ir kitus įmonės planus, kuriais siekiama prisidėti prie draugiškos aplinkos kūrimo šiandienai ir ateičiai – žiūrėkite reportaže – nuo 10 minutės.

Keli patarimai dėl plastiko atliekų rūšiavimo

Plastikas – tai populiari ir labai universali medžiaga, iš kurios pagamintus daiktus naudojame kasdien. Tačiau rinkdamiesi kuo daugiau perdirbto plastiko galime ne tik mažinti poreikį kurti naują, bet ir tausoti neatsinaujinantį iškastinį kurą (naftą), mažinti naujo plastiko gamybai reikalingas energijos sąnaudas ir sumažinti į atmosferą išmetamų dujų, pavyzdžiui, anglies dioksido, kiekį.

Ši medžiaga, nors ir neatsiejama nuo mūsų kasdienybės bei palengvinanti buitį, palieka didžiulį pėdsaką gamtoje. Neperdirbamas plastikas suyra ypač lėtai: gali prireikti net iki 1000 m. Be to, plastikinis gaminys niekada neišnyksta iki galo, tik virsta į mikroplastiką, vėliau suyrantį į dar mažesnes daleles – nanoplastiką. Sunku patikėti, bet vartodami maistą iš plastikinių pakuočių per metus galime savo skrandį užteršti daugiau nei 200 g mikroplastiko.

Kalbant apie siekį perdirbti kuo daugiau plastikinių pakuočių, šio tikslo poreikį ir mastą įsivaizduoti gali būti lengviau žinant statistinių duomenų:

  • 9 mlrd. t – tiek plastiko pagaminta nuo 1950 m. pasaulyje. Tik 9 % visos šios medžiagos buvo iki šiol perdirbta;
  • Iš likusios neperdirbtos dalies 19 % plastiko sudeginta, beveik 50 % pateko į sanitarinius sąvartynus, o 22 % – išmesta į nekontroliuojamus sąvartynus arba pateko į aplinką;
  • Pasak mokslininkų, beveik 80 % viso žmonijos kada nors pagaminto plastiko vis dar yra aplinkoje ar sąvartynuose – perdirbta šiek tiek mažiau nei dešimtadalis;
  • Daugiau nei pusė visų plastiko gaminių vis dar yra vienkartinio naudojimo;
  • Apie 8 milijonai tonų plastiko kasmet patenka į pasaulio vandenynus;
  • Plastiko gaminių pasaulyje yra tiek, kad iš jų pagamintos plėvelės užtektų apvynioti visą Žemę net 6 kartus;
  • Tik nuo 2008 – 2009 m. Lietuvoje prasidėjo realus pokytis atliekų rūšiavimo srityje. Kai pasaulyje (pvz., Kanadoje) rūšiavimo konteineriai plastikui ir kitoms atliekoms datuojami jau nuo 1983 m. ir anksčiau, o popieriaus rūšiavimo apraiškų galima rasti 1031 m. Japonijoje.
  • Remiantis Eurostat duomenimis, 2020 m. vienas ES pilietis sugeneravo vidutiniškai 34,6 kg plastiko atliekų, iš kurių tik 13 kg buvo perdirbta. Nuo 2010 m. iki 2020 m. šis skaičius išaugo net 23 % (+6,5kg);
  • 56 % – tiek sugeneruotų plastiko atliekų buvo perdirbta Lietuvoje. Bendras ES perdirbtų plastiko atliekų vidurkis 2020 m. siekė 38 % (2020 m. Eurostat duomenys).

Didžiausia aplinkosaugos problema – vienkartinis plastikas

Didžioji dalis visuomenės į šį klausimą žvelgia savaip. Vienkartiniai gaminiai dalies vartotojų yra vertinami prastai pirmiausia dėl to, kad yra naudojami labai trumpai: vos tik panaudoti minimaliam patogumui sukurti – ypač kalbant apie įvairias pakuotes – išmetami beveik nauji. Tačiau didžiausia bėda yra ta, kad tokiems produktams gaminti sunaudotas plastikas apskritai nėra perdirbamas: plastikiniai maišeliai vengtini ir šalinami iš rūšiavimo linijų, nes juos sunku apdoroti, jie užkemša perdirbimo centrų įrangą, lėtina perdirbimo procesą. Dėl to absoliuti dauguma plastikinių maišelių, įskaitant įvairias pakuotes ir burbulinę plėvelę, perrūšiavus visą surinktą plastiko atliekų srautą, keliauja į mišrių atliekų sąvartynus arba yra deginami.

Šiai problemai spręsti ES ir kitų šalių reikalavimu vis labiau griežtinamas plastiko vartojimas, atsisakant dalies gaminių iš šio plastiko ir reguliuojant plastikinių gaminių sudėtį. Reikalaujama, kad plastikiniuose gaminiuose būtų vis daugiau perdirbtų ir perdirbti tinkamų polimerų. Tai reiškia, kad ilgainiui vienkartinį plastiką vis labiau iš rinkos stums perdirbamas plastikas. Toks sprendimas priimtas reaguojant į besikeičiančius įstatymus ir kartu – keičiantis maisto ir gėrimų pakuočių gamintojų sąmoningumui.  Vis daugiau jų pertvarko savo veiklą ir naudoja daugiau pakuočių, kurios gali būti 100 % perdirbamos.

Iš perdirbto plastiko gali būti kuriama plati gaminių pasiūla, įskaitant:

  • gėrimų buteliai ir padėklai maistui;
  • poliesterio audinys drabužiams;
  • šiukšlių konteineriai ir maisto dėžės;
  • šiukšlių maišai ir krepšiai;
  • vamzdžiai;
  • pakavimo juostos, užpildai;
  • automobilių ratlankiai ir buferiai;
  • drėgmei, vandeniui atsparios membranos;
  • daugkartinio naudojimo dėžės ir padėklai;
  • vazonai, sėklų padėklai, laistytuvai ir kt.

Perdirbti netinkamos atliekos yra vežamos į kogeneracines elektrines – ten iš jų gaminama elektros ir šilumos energija. Pavojingos atliekos bei tos, kurių niekaip kitaip negalima panaudoti, keliauja į sąvartynus.

Ką mesti į plastikui skirtus konteinerius?

Į plastiko atliekų konteinerį galima mesti: plastikinius butelius, „Tetra Pak”, „Elopak“ (nuo sulčių, pieno) ir kitas daugiasluoksnes pakuotes, taip pat plastikines maisto pakuotes; dėžutes ir indelius, tuščią buitinių valymo priemonių tarą, polietileno maišelius ir plėvelę, saldainių, traškučių ar kitų produktų plastikines pakuotes bei kitus plastikinius įpakavimus, kuriuose yra įspausti PET, HDPE, LDPE, PP ar PS ženklai.

Pradedant rūšiuoti, visada svarbu apsižvalgyti, kokia rūšiavimo konteinerių infrastruktūra yra arčiausiai jūsų namų. Pavyzdžiui, stiklas visuomet metamas į atskirą konteinerį, tačiau, priklausomai nuo miesto ar net rajono, popierių, plastiką, metalą daug kur galima mesti į tą patį konteinerį. Tad kartu su plastiku į vieną talpą gali keliauti ir metalinės pakuotės: metaliniai dangteliai, gėrimų ir konservų skardinės, kitos smulkios atliekos iš metalo.

Rūšiuojant svarbu žinoti:

  • Jeigu plastikinėse pakuotėse yra likę skysčio ar kitų medžiagų, galinčių suteršti kitas atliekas, tokie likučiai turi būti išpilami.
  • Išmetamas pakuotes rekomenduojama išskalauti. Siekti labai aukšto švaros lygio ar sausinti pakuočių nebūtina. Perdirbamas plastikas gamyklose paprastai yra plaunamas, bet mūsų atsakomybė – pašalinti maisto ir skysčių likučius, kad nebūtų suteptos kitos pakuotės.
  • Visos perdirbamos plastikinės pakuotės yra pažymėtos perdirbimo simboliu. Dažniausiai tai būna vienas iš šių ženklų: PET, HDPE, LDPE, PP.
  • Plastikinių pakuočių į rūšiavimo konteinerį tilps gerokai daugiau, jeigu prieš išmetant jos bus suspaudžiamos.

Ko nemesti į plastikui skirtus konteinerius?

  • Į šiuos konteinerius negalima mesti medicininių atliekų, švirkštų, higienos reikmenų, dantų šepetėlių, skutimosi peiliukų, kompaktinių diskų, vaizdo kasečių, fotojuostelių, veido kaukių – tokias šiukšles reikia mesti į buitinių atliekų konteinerius.
  • Vežti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles reikia: tepalo bakelius, indelius nuo dažų, antifrizo pakuotes, smulkią ir stambią elektroninę įrangą, pavojingų medžiagų tarą, žaislus iš plastiko su elektroniniais įtaisais, plastikines dailylentes ar kitas į plastiką panašias remonto atliekas.
  • Pasibaigusio galiojimo medikamentus turime atiduoti juos surenkančioms vaistinėms.
  • Užstato sistemoje dalyvaujanti pakuotė turi būti grąžinta į taromatus.

Kartais pamirštama, kad plastiko konteineris yra skirtas būtent pakuotėms rūšiuoti, todėl kiti, nors ir plastikiniai, daiktai neturėtų būti čia metami, nes ne visada galima nustatyti jų sudėtį. Juolab jei pakuotė ar kitoks daiktas yra pagamintas iš kelių rūšių plastiko, dažniausiai jis nebus perdirbamas, nes tai yra labai brangus ir sudėtingas procesas. Tokie plastikiniai gaminiai paprastai yra deginami ir naudojami energijai gauti, nors tai ir mažiau aplinkai draugiškas sprendimas nei perdirbimas.

Kokie yra plastiko perdirbimo procesai?

Gyventojus visuomet domina klausimas: kur iš rūšiavimo konteinerių surinktas plastikas keliauja toliau? Išrūšiuotos ir atliekų vežėjų surinktos plastiko atliekos pirmiausia yra vežamos į pakartotinio rūšiavimo centrus, kad būtų dar kartą perrūšiuotos. Nuo plastikinių pakuočių ir kitų plastiko atliekų rankiniu būdu atskiriamos priemaišos, t. y., tarp minėtų atliekų patekusios kitos medžiagos, pavyzdžiui: popierius, kartonas, metalas, anksčiau tekste išvardyti tolimesnį perdirbimo procesą komplikuojantys plastiko gaminiai, kaip vienkartiniai maišeliai ir kt. Tarp netinkamų tolimesniam perdirbimo procesui elementų patenka ir plastikų atliekos, užterštos riebalais, maisto likučiais ar kitomis pavojingomis medžiagomis. Taigi atliekos išrūšiuojamos ir atskiriamos pagal rūšį, spalvą ir kitus kriterijus.

Tolimesnis perdirbimo etapas – plastiko atliekų smulkinimas. Plastikinių pakuočių ir plastiko atliekos juostiniu konvejeriu transportuojamos į smulkintuvą, kur yra smulkinamos, vėliau – konvejeriu paduodamos į plovimo įrenginius: centrifugą, skirtą labai užterštoms žaliavoms plauti, ir plovimo vonią, kurioje yra nusodinamos sunkesnės už plėvelę ir perdirbti netinkamos atliekos.

Plovimo proceso metu antrinės žaliavos yra plaunamos šaltu vandeniu. Pašalinamos žemės, dulkės bei kitos priemaišos. Išplautas ir išskalautas susmulkintas plastikas yra perduodamas į centrifugą sausinti, ten veikiant išcentrinei jėgai atskiriamas vanduo. Atskyrus vandenį, medžiaga vakuumu keliauja į išcentrinį karšto oro džiovintuvą. Išlydyta, ataušinta, švari ir sausa žaliava siunčiama į granuliavimo sandėlį: čia formuojamos perdirbto plastiko granulės – naujiems gaminiams kurti.

Kad ir kaip būtų, perdirbant visgi mažėja daugelio plastikų kokybė. Plastikas – tai ilgos polimerų grandinės. Perdirbimo metu jos trumpėja, todėl ši medžiaga ilgainiui praranda gerąsias savo savybes: lankstumą, atsparumą aplinkos poveikiui, tvirtumą. Skaičiuojama, kad daugelį plastikų galima perdirbti iki 2 – 3 kartų.

Wishcycling

Šiandien gyvename ypač greito vartojimo kultūroje, tačiau dauguma mūsų vis dar nesusimąsto apie greito vartojimo pasekmes ir jo daromą žalą aplinkai bei organizmams. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad rūpinantis aplinka pirmiausia reikia atsisakyti nebūtinų pakuočių, vienkartinius gaminius keisti ilgaamžiais ir pirmenybę teikti aplinkai draugiškoms alternatyvoms. Kitas žingsnis – išmokti teisingai rūšiuoti. Kodėl „teisingai“? Nes nekreipdami dėmesio į rūšiavimo rekomendacijas ar pagrindines taisykles kai kurie žmonės rūšiuoja tarsi „pusiau“ (šis veiksmas net turi anglišką terminą wishcycling): mano, kad rūšiuoja teisingai, tačiau ne viską padaro gerai iki galo.

Aplinkos tausojimas, švaros palaikymas prasideda nuo suvokimo ir kasdienių įpročių formavimo. Tai tikrai neužima daug laiko, nesudaro jokių papildomų nepatogumų ir juolab – netrukdo gyventi, o gamtai duoda daug naudos.

Geras įprotis – didžiausia mūsų padėka gamtai! Rinkimės atsakingai. Rūšiuokime!