Month: 2023 kovo

„Daugiau nei atliekų tvarkymas“ – tokiu šūkiu vadovaujasi Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras, kuriuos šįkart aplankė laida „Švarūs miestai“ .

Pokalbyje su ŠRATC direktoriumi Žilvinu Šilgaliu:

• apie atliekų tvarkymo iššūkius ir ateities planus – jų kuruojamose 7 Šiaulių regiono – Šiaulių, Naujosios Akmenės, Joniškio, Kuršėnų, Pakruojo, Radviliškio, Kelmės – savivaldybėse.
• apie „Daiktų kiemą“ – vis labiau populiarėjantį dalijimosi daiktais stotelių tinklą, kuris padeda žmonėms dalintis jiems nebereikalingais daiktais, suteikiant jiems antrą šansą būti naudingiems dar ir dar kartą.
• apie kasmet vis labiau besikeičiančius gyventojų įpročius, kurie keičiasi kuriant nuolatinį dialogą, edukuojant, skatinant gyventi švariai
• apie vis dar išliekančias žmonių vartotojiškumo problemas, kai žmonės vis dar mokosi pirkti tai, ko reikia šiandien, bet ne po metų ar dviejų, nes buvo akcija
• apie tikėjimą, kad visgi žmonės daugelį dalykų žmonės nedaro ne dėl to, kad jie piktybiškai nusiteikę, bet paprasčiausiai – dėl žinojimo, supratimo trūkumo, ką ir kaip teisingai daryti

„Nebūkime sau priešais – gyvendami neatsakingai tvarumo prasme kenkiame tik patys sau ir savo vaikams. Kiekvienas galime padaryti po nedaug, bet sudėjus visų mūsų pastangas į krūvą gausime stebėtino dydžio rezultatą mums visiems. Kokią ateitį susikursime patys – tokią ir turėsime“ – pokalbį užbaigė Žilvinas Šilgalis.

Žiūrėkite reportažą, nuo 13 min.

Jūsų dėmesiui – Gamintojų ir importuotojų asociacijos „Gamtos ateitis“ šių metų I ketv. naujienlaiškis, kuriame – mūsų naujienos, aktualijos, patarimai ir rekomendacijos pakuočių atliekų tvarkymo ir tvarumo tema – Jums ir Jūsų verslui.

Atsisiųskite .pdf formatu arba skaitykite jį el. formatu:

https://issuu.com/info-gamtosateitis/docs/2023_i_3_

Ką daryti su per didele kartonine dėže, kuri netelpa į konteinerį? Kur dėti tuščią nagų lako valiklio buteliuką?

Į visus šiuo klausimus iš vienos iš Klaipėdos mieste veikiančių didžiųjų atliekų priėmimo aikštelių atsako Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro Komunikacijos atstovas Arūnas Liubinavičius.

Reportaže dar kartą išgirsite kvietimą gyventojams atvykti į tokias aikšteles jau išrūšiavus savo buityje sukauptas atliekas, kurių nevalia išmesti į mišriųjų, rūšiuojamųjų atliekų konteinerius ar dar blogiau – palikti šalia jų.

• Populiariausių atliekų trejetukas: baldai, padangos, statybinės atliekos (dažų, buitinės chemijos, visokiausių alyvų pakuotės, panaudoti makrofleksai ar netgi nagų lako valiklių buteliukai ir visa tai, kas kitoje pusėje turi ženkliukus, žyminčius, kad tai pavojinga atlieka. Ypač pavojingos tokios atliekos – jei jų pakuotėse yra dar likusios nepanaudotos chemijos);
• įvairūs plastikiniai daiktai, stiklai;
• žaliosios atliekos;
• netgi aliejus, likęs po maisto gamybos;
• ar dar naudingi, veikiantys, bet nebereikalingi daiktai – baldai, šviestuvai, žaislai, buities reikmenys, knygos, kurie nukeliauja į Klaipėdoje veikiančias daiktų dalinimosi stoteles IMK.

Arūnas Liubinavičius: „Gyvendami rutinoje nepastebime šalia vykstančių pokyčių, bet jei prieš 15 metų Klaipėdos kiemuose dar nebuvo rūšiavimo konteinerių, jei prieš dvidešimt metų nebuvo išvis jokių konteinerių – važiuodavo po kiemus mašina, surenkanti šiukšles iš žmonių su kibirėliais, tai dabar vykstančius procesus, susijusius su atliekų tvarkymu, galime vadinti ir revoliucija, ir evoliucija.  Įpročiai elgtis su atliekomis civilizuotai ir sąmoningai – tik stiprėja, ir tai nuteikia optimistiškai. Sąvartyno mokestis per metus padidėjo penkis kartus – jeigu mes mažiau atliekų išmesime į sąvartyną, daugiau išrūšiuosime – neišvengiamai mažės mūsų mokesčiai – čia kartu ir palinkėjimas, ir raginimas“.

Žiūrėkite reportaže – nuo 14 min.

Aplinkos apsaugos agentūra kovo 21 d. paskelbė Gamintojų ir importuotojų organizacijų užimamas pakuočių rinkos dalis.

Pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licenciją turinčių gamintojų ir importuotojų organizacijų užimamos rinkos dalys 2023 metams, apskaičiuotos pagal 2022 m. pakuočių tiekimo Lietuvos Respublikos vidaus rinkai duomenis:

PASTABA. Rinkos dalys apskaičiuotos pagal mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijų (FR0524) ir GPAIS teikiamų pakuočių ataskaitų 2023-03-14 duomenis.

Gamintojų ir importuotojų asociacijos „Gamtos ateitis“ užsakymu tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ šiais metais atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą apie popieriaus, plastiko, stiklo ir metalo pakuočių atliekų rūšiavimą. Nustatyta, kad atliekas visada rūšiuoja 36 proc., ne visada, bet dažnai – 40 proc. 18-likos metų ir vyresnių žmonių.

„Džiugu, kad gyventojų sąmoningumas apie tvarumą tik auga, – apklausos rezultatais džiaugėsi Gamintojų ir importuotojų asociacijos „Gamtos ateitis“ Viešinimo ir marketingo vadovė Diana Ramanauskaitė. – Kaip parodė ši apklausa, pats svarbiausias dalykas kas antram suaugusiam Lietuvos gyventojui yra noras prisidėti prie aplinkos tausojimo, o tai padeda taupyti gamtos išteklius, mažinti sąvartynus ir pan.“. Kas trečias respondentas savo pasirinkimą rūšiuoti motyvuoja supratimu apie atliekamą savotišką pilietinę pareigą (34 proc.), kiti tai suvokia kaip asmeninį indėlį kovojant su klimato kaita (25 proc.). Tyrimo dalyviams nesvetimas ir socialinis momentas – dalis apklaustųjų nori rodyti teisingą pavyzdį savo artimiesiems (vaikams, anūkams ar tėvams). Be to, jiems patinka rūšiuoti pakuočių atliekas, nes tai atitinka asmenines pažiūras bei įsitikinimus.

Įdomu, kad atsakymą „rūšiuoju visada” dažniau rinkosi Kauno, Šiaulių, Alytaus ir Tauragės apskrityse, individualiuose ar sublokuotuose namuose, kotedžuose gyvenantys respondentai, o tai, kad rūšiuoja dažnai, daugiausia pažymėjo dalyviai iš Marijampolės ir Utenos apskričių, gyvenantys daugiabučiuose namuose.

Kad niekada nerūšiuoja atliekų, atsakė tik 9 proc. gyventojų – kiek dažniau bedarbiai, namų šeimininkės ir senjorai. Svarbiausios jų nurodomos priežastys, kodėl nerūšiuoja pakuočių atliekų, yra šios: tikėjimas visuomenėje dar giliai įsitvirtinusiais, bet vis labiau svorį prarandančiais mitais apie tai, kad nėra prasmės rūšiuoti, nes iš konteinerių atliekos yra pilamos į tą pačią šiukšlių mašiną (45 proc.); nemato prasmės rūšiuoti ir nesupranta, kam to reikia (29 proc.); namie neturi tinkamų sąlygų ar pakankamai vietos atliekoms rūšiuoti (22 proc.).

Neigiamai apie rūšiavimą atsiliepę gyventojai teigė, kad jaustų paskatinimą pradėti rūšiuoti tik tada, jei išvežti šiukšles rūšiuojantiems kainuotų mažiau arba už pakuočių atliekų nerūšiavimą gyventojai turėtų mokėti daugiau, o ne vienodai, kaip yra dabar. „Gaila, kad kai jau pakankamai didelė visuomenės dalis yra sąmoninga apie tvarumą ir nebekelia klausimo „kodėl nerūšiuoti?“, vis dar yra nedidelė grupė priešingai nusiteikusių gyventojų, įsivaizduojančių, kad ne sąmoningumas, ne vidinis interesas, bet tik finansiniai motyvai ir galimos baudos gali turėti įtakos tam tikrų neigiamų įpročių pašalinimui, kuriant tvaresnį rytojų“, – kalbėjo D. Ramanauskaitė. – Kaip matyti iš aptariamojo tyrimo, 44 proc. Lietuvos gyventojų per paskutinius 2 – 3 metus pradėjo vartoti atsakingai: daugiau rūšiuoja įvairias atliekas ir stengiasi sąmoningai vartoti produktus, kad išmesti jų reikėtų mažiau. Tai nuteikia optimistiškai: galbūt pamažu ir tie žmonės, sudarantys gana nedidelį nerūšiuojančiųjų gyventojų procentą, ilgainiui pakeis savo nuomonę šia tema“.

Daugiau nei pusė (52 proc.) apklaustų pilnamečių Lietuvos gyventojų nurodė, kad jie pakuočių atliekas rūšiuoja savo nuožiūra ir papildomai informacijos neieško, o 35 proc. tyrimo dalyvių domisi informacija apie pakuočių atliekų rūšiavimą ir pagal tai renkasi, ką ir į kokį konteinerį mesti. D. Ramanauskaitės teigimu, „daugiau nei trečdalis Lietuvos gyventojų, besidominčių informacija apie rūšiavimą, yra pakankamai svarus skaičius, bet, žinoma, kartu jis kelia ir tam tikrų abejonių, pavyzdžiui, ar išties visi teigiantys, kad pakuočių atliekas rūšiuoja, tai daro teisingai? Toks elgesys turi net anglišką terminą wishcycling, kai gyventojai, nekreipdami dėmesio į rūšiavimo rekomendacijas ar pagrindines taisykles, rūšiuoja tarsi „pusiau“ – mano, kad rūšiuoja teisingai, tačiau ne viską padaro gerai iki galo. Mūsų organizacija kasmet atlieka įmonių, teikiančių pakuočių atliekų tvarkymo paslaugas visoje Lietuvoje, kontrolinius patikrinimus. Rezultatai rodo, kad individualaus naudojimo plastikinėms ir popierinėms pakuotėms skirtuose konteineriuose dar apie 30-35 proc. atliekų sudaro įvairios mišrios komunalinės atliekos: drabužiai, avalynė, maisto ir higienos priemonės, kurių vieta ne pakuočių atliekų konteineriuose. Tad esu tikra, kad ir išties uoliais rūšiuotojais save laikantys gyventojai, net ir tvirtai tikėdami, kad apie rūšiavimą žino viską, turėtų netingėti ir dar kartą pasitikrinti rūšiavimo žinias, kad klaidų pasitaikytų kuo mažiau ir kuo daugiau atliekų galėtų sėkmingai grįžti į tolimesnį žiedinės ekonomikos ratą“.

Paaiškėjo, kad net 79 proc. 18-likos metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų stiklinę tarą nuo maisto produktų, kurios nepriima dabartinė taromatų sistema, visada arba dažnai rūšiuoja ir išmeta į stiklui skirtus konteinerius prie namų, o paklausti apie esamų taromatų plėtrą nėra vieningi: tik mažiau nei pusė (46 proc.) apklaustųjų sutinka, kad reikėtų daugiau įtraukti ir kitokios taros į dabartinę taromatų sistemą. Likusieji respondentai mano, kad gerai palikti taip, kaip yra dabar (kai užstato sistemai nepriklausanti maisto produktų stiklinė ir kitokia tara metama į rūšiavimo konteinerius) arba jiems šis klausimas apskritai atrodo neaktualus.

Asociacijos „Gamtos ateitis“ Viešinimo ir marketingo vadovė D. Ramanauskaitė teigia: „Kasmet vis daugiau su savo klientais – gamintojais ir importuotojais – kalbame apie tvarias pakuotes: vienoje svarstyklių pusėje turi būti draugiškesniu aplinkai tampantis verslai, savo produkcijai besirenkantys tvaresnes pakuotes, kitoje – vartotojas, kuris tas pakuotes įsigyja parduotuvėje kartu su perkamais produktais. Džiugu, kad vis labiau keičiasi ne tik verslas, bet ir žmonių, gyvenančių Lietuvoje, įpročiai. Kaip rodo tyrimo rezultatai, pamažu formuojasi vis didesnis vartotojų segmentas, kurio poreikių verslai ilgainiui nebegalės ignoruoti. Jau truputį daugiau nei ketvirtadalis (26 proc.) 18-likos metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų rinkdamiesi ir pirkdami prekes atkreipia dėmesį į tai, iš ko pagamintos jų pakuotės ir ar tuos įpakavimus bus galima rūšiuoti bei perdirbti. Akivaizdu, kad turime kritinę masę žmonių, besirūpinančių rūšiavimo ir perdirbimo galimybėmis. Tai kuria pagrindą žiedinei ekonomikai, o šios pamatas – sąmoningai vartojantys ir rūšiuojantys gyventojai. Organizacijos gali diegti pažangiausias rūšiavimo ir perdirbimo inovacijas, tačiau jos turės vertę tik tada, jei naujoves palaikys ir jomis naudosis žmonės.“

Gaila, bet šiandien dar negalime džiaugtis vienoda pakuočių atliekų rūšiavimo sistema: skiriasi rekomendacijos bei patarimai, kokią atlieką į kurį konteinerį mesti, skelbiami savivaldybių, pakuočių atliekų tvarkymo įmonių ir regioninių atliekų tvarkymo centrų – dar tikrai būtina padirbėti, rengiant bendrą atliekų rūšiavimo taisyklių rinkinį Lietuvos mastu. „Tikiu, kad turint tokį bendrą dokumentą rūšiuojančių ir prasmę rūšiuoti atliekas matančių vartotojų rodikliai būtų dar geresni, – prognozuoja „Gamtos ateitis“ atstovė. – Tai rodo ir ši apklausa: aštuoni iš dešimties (78 proc.) suaugusių Lietuvos gyventojų mano, kad pakuočių atliekų rūšiavimo sistema turėtų būti vienoda visose šalies savivaldybėse (33 proc. atsakė „tikrai taip“ ir 45 proc. – „greičiau taip“). Bendrai ir visoms savivaldybėms privalomai atliekų rūšiavimo sistemai pritaria visų be išimties demografinių ir socialinių gyventojų grupių atstovai – iš jų tiek patenkinti, tiek ir nepatenkinti dabartine sistema”.

Apžvalgą apie vartotojų rūšiavimo įpročius Gamintojų ir importuotojų asociacijos „Gamtos ateitis“ užsakymu atliko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“. Per reprezentatyvią gyventojų apklausą, vykusią 2023 m. sausio 19 – 31 d. apklausti 1023 respondentai (18-likos metų ir vyresni) visoje Lietuvoje.

Daugiau apie pakuočių atliekų rūšiavimą rasite tinklapyje www.gamtosateitis.lt

Šįkart Švarūs miestai reportažas – iš Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro, kur kartu su centro direktoriumi Gintautu Uliu kalbėta ne tik apie centro veiklą, pakuočių atliekų rūšiavimo konteinerių plėtrą mieste, kasmet vis sąmoningėjančius tvarumo tema Panevėžio regiono gyventojus ir dar kartais pasitaikančias kuriozines ir keistas situacijas apie atliekų tvarkymą bei rūšiavimą.

Žvilgt reportažą, nuo 14 min.

Statistika negailestinga – šiandien apie 40 proc. viso pagaminamo plastiko pasaulyje yra panaudojama pakuotėms. Verslas, mokslas, visuomenė – kiekvienas turi savo tikslų, iššūkių ir lūkesčių, kaip šią statistiką keisti, kad gamtai būtų daromas kuo mažesnis poveikis, kad neatsinaujinantys šaltiniai būtų kuo lėčiau eikvojami ir kad kiekvieno mūsų atsakomybė mus supančiai aplinkai tik augtų.

Siekiant gyventojams priminti, kaip kiekvieno mūsų įpročiai gali prisidėti prie gamtos išsaugojimo, Gamintojų ir importuotojų asociacija „Gamtos ateitis“ kartu su Kauno miesto savivaldybe kovo 12 d. prekybos centre „Mega“ kauniečiams surengė smagią informacinę kampaniją. Jos metu teisingai atsakius į smagiais rūšiavimo konteineriais persirengusių personažų užduotus klausimus apie tvarumo ir atsakingo vartojimo įpročius, svarbiausias rūšiavimo taisykles, prekybos centro lankytojams buvo dovanojami tvarūs daugkartiniai pirkinių maišeliai. Jų per dieną buvo išdalinta daugiau nei 2000 vnt. Gamtai draugiški, skalbiami, patogūs dėvėjimui, iš 100 proc. antrinių žaliavų pagaminti maišeliai juos gavusiems akcijos dalyviams – tikimasi – tarnaus apsiperkant ir keletą metų, taip išvengiant kaskart naujo plastikinio maišelio įsigijimo bei apsaugant gamtą nuo bereikalingų atliekų.

„Eurostato duomenimis, kiekvienas Lietuvos gyventojas per metus panaudoja iki 300 ir daugiau įvairių plastikinių maišelių, t. y. bene po vieną maišelį kasdien ar kas dvi dienas. Absoliuti dauguma šių maišelių naudojama tik vieną kartą. Vos 9 proc. maišelių yra perdirbami – visi kiti patenka į sąvartynus arba tiesiai į aplinką, – apie akciją kalbėjo „Gamtos ateitis“ Viešinimo ir marketingo vadovė Diana Ramanauskaitė. – Atsisakyti plastiko per vieną dieną gal ir neįmanoma, bet pasiryžimas į parduotuvę neštis daugkartinį maišelį – jau svarbus pirmasis žingsnis, kuris leis sumažinti aplinkai daromą žalą, o galbūt ilgainiui paskatins pirkėją imtis ir kitų tvarumo pokyčių“.

Kai kalbame apie pakuotes, daugiausiai strėlių visuomet skrieja vienkartinio plastiko pusėn. Vertinant statistiką, Lietuva vis dar pirmauja Europoje pagal šių, itin taršių maišelių sunaudojimą, nors imamasi ryžtingų tvarumo veiksmų įvairiose srityse. Visoje ES (Eurostat duomenimis) vienas gyventojas per metus vidutiniškai sunaudoja apie 100 vienkartinių plastikinių maišelių, Belgijoje šis skaičius nesiekia 20, tuo tarpu mūsų šalyje – viršijama kelis šimtus vienetų per metus.

Vienkartiniai gaminiai dalies vartotojų yra vertinami prastai pirmiausia dėl to, kad yra naudojami labai trumpai: vos tik panaudoti minimaliam patogumui sukurti – ypač kalbant apie įvairias pakuotes – išmetami beveik nauji. Tačiau didžiausia bėda yra ta, kad tokiems produktams gaminti sunaudotas plastikas apskritai nėra perdirbamas: plastikiniai maišeliai vengtini ir šalinami iš rūšiavimo linijų, nes juos sunku apdoroti, jie užkemša perdirbimo centrų įrangą, lėtina perdirbimo procesą. Dėl to absoliuti dauguma plastikinių maišelių, įskaitant įvairias pakuotes ir burbulinę plėvelę, perrūšiavus visą surinktą plastiko atliekų srautą, keliauja į mišrių atliekų sąvartynus arba yra deginami.

Prieš keletą metų buvo uždrausta prekių pardavimo vietose nemokamai dalinti lengvuosius plastikinius pirkinių maišelius, nuo šių metų liepos mėnesio bus draudžiama nemokamai dalyti labai lengvus plastikinius pirkinių maišelius sveriamiems produktams prekių ar produktų pardavimo vietose. Tai – puikus žingsnis visiško plonų plastikinių maišelių atsisakymo link, kas turėtų tapti kiekvienos išsivysčiusios valstybės tikslu.

„Nors vienkartinio plastiko daromą žalą gamtai kalbama jau ne vienerius metus, socialinėje erdvėje kasdien pro akis nepraslysta vaizdai iš pakuočių atliekomis užterštų gamtos kampelių visame pasaulyje, daliai visuomenės vis dar trūksta sąmoningumo ir noro domėtis vienkartinių pakuočių daroma žala mus supančiai gyvūnijai, augmenijai ir mums patiems, – pažymi „Gamtos ateitis“ atstovė Diana Ramanauskaitė. – Todėl apie tai būtina priminti dar ir dar kartą, rodyti teisingą pavyzdį, kuris motyvuotų, įkvėptų keisti požiūrį į rodos įprastus, nepakeičiamus mūsų kasdienius sprendimus“.

Gyventojų apklausos rodo, kad vis dažniau žmonės klausia verslų, ar parduodami produktai yra ekologiški, kaip tai stipriai teršia gamtą ir panašiai. Verslams keliamos naujos sąlygos ir verčiama galvoti apie ekologiją. Daugėja prekybos centrų, visiškai atsisakančių plastikinių maišelių, ar bent siūlančių naudoti popierinius bei daugkartinius. Socialinėje erdvėje populiarėja idėjos kaskart einant apsipirkti neštis savo daugkartinį maišelį.

„Štai, pavyzdžiui, 1974 metais vienas gyventojas per metus panaudodavo maždaug du kilogramus plastiko. Šiandien šis skaičius jau viršija 40 kilogramų, – apžvelgė statistiką Diana Ramanauskaitė. – Pats plastikas savaime – nėra blogai. Blogai tuomet, kai jis yra vienkartinis, neperdirbamas ir negrįžta į žiedinės ekonomikos ratą, idant iš jo būtų pagaminti nauji produktai. Tad jei yra galimybių atsisakyti neperdirbamų dalykų – atsisakykime. Apie tai ir buvo ši mūsų akcija – „Rinkis atsakingai. Rūšiuok. Geras įprotis – didžiausia tavo padėka žemei!”

Naujasis „Švarūs miestai“ – apie tvarius Lietuvos miestus ir verslus – sezonas startavo svečiuojantis jau 27 metus lietaus batus Lietuvoje gaminančioje įmonėje, įsikūrusioje Vilniuje – UAB „Paliūtis“ / Swampok.
Trumpame reportaže įmonės atstovė Jekaterina Šumskienė papasakojo daug įdomių ir ne vienam, tikėtina, dar negirdėtų faktų apie lietaus batus ir tvarumo iniciatyvas jų įmonėje:

• Per metus – apie du milijonus porų botų, kurių didžioji dalis yra eksportuojama į užsienio šalis;
• Žaliava botams gaminti – gaminama taip pat Lietuvoje, išvengiant papildomų transportavimo kaštų, tiekiant gamybai žaliavą iš svečių šalių;
• Gamyba be atliekų, panaudojant gamyklinį broką, gamybos likučius ar kitų įmonių liekančią gamybos žaliavą;
• Speciali botų linija, kai 60 proc. boto – iš sertifikuotos perdirbtos žaliavos;
• Akcija „Neišmesk botų – atnešk juos perdirbti“;
• Botai, kvepiantys kava – misija įmanoma;
• Botai, be įprasto mums atpažįstamo botų kvapo – realu, kai batai gaminami iš švarių žaliavų, neužterštų švino, kadmio, draudžiamų ftalatų priemaišomis;
• Botų įpakavimas: kai tvarumas turi dvi svarstyklių puses. Nuo užsakovų lūkesčių iki skaičiavimo, kuris sprendimas tvaresnis išties.

Apie šias tvarumo iniciatyvas ir kitus įmonės planus, kuriais siekiama prisidėti prie draugiškos aplinkos kūrimo šiandienai ir ateičiai – žiūrėkite reportaže – nuo 10 minutės.