Maisto ir gėrimų pramonėje tvarumas nebėra tik madingas žodis – šiandieninis verslas turi tiesiog pripažinti naujos realybės faktą. Kodėl? Nes kuo toliau, tuo vartotojui labiau svarbus ne tik pats produktas ar prekė, bet ir kokį pėdsaką jų tiekimo grandinė palieka mus supančiai aplinkai.
Tvari, ekologiška, lengvai perdirbama pakuotė – viena iš svarbiausių šios grandinės dalių.
Apie Volfas Engelman sukauptą patirtį, nueitą kelią tvarumo srityje – Švarūs miestai reportaže iš jų gamyklos Kaune.
Kiekvienas renginys – nuo verslo konferencijų iki sporto varžybų – palieka pėdsaką ir tam tikrą taršą. Todėl kartu su Europos Sąjungos žaliuoju kursu, Jungtinių tautų iniciatyvomis ir bendra aplinkos tausojimo banga pasaulyje, tvarūs renginiai tampa viena iš svarbių krypčių, padedančių prekių ženklams išsiskirti ir tapti konkurencingais. O sporto renginiai, kurie sutraukia itin didelę susidomėjusių žmonių auditoriją, jau tampa ir svarbia scena – juose galima perduoti ne tik aistros laimėti jaudulį, bet ir visuomenei svarbią tvarumo žinią.
Visą straipsnį skaitykite: https://www.vz.lt/tvarus-
Spalio 20 dieną Kėdainiuose buvo suorganizuota parodomoji švietimo akcija „Išmokime teisingai rūšiuoti atliekas“. Akciją organizavo Kėdainių rajono sav. administracija, Kauno regiono atliekų tvarkymo centras, UAB „Ekonovus“, pakuočių atliekų tvarkymo organizacija VšĮ „Gamtos ateitis“ kartu su kitomis šalyje veikiančiomis organizacijomis.
Akcijos metu buvo išpilti pakuočių atliekų rūšiavimo konteineriai ir analizuojama bei vertinama, kiek į juos pateko netinkamų rūšiavimui atliekų.
„Dažnai bendraujame ir su atliekų vežėjais, tvarkytojais, ir su pakuočių tvarkymo organizacijomis, kurių teigimu, žmonės vis dar nemoka iki galo teisingai rūšiuoti, – akcijos metu kalbėjo Arūnas Kacevičius, Kėdainų raj. savivaldybės administracijos direktorius. – Iš gyventojų dažniausiai girdime tokius nusiskundimus, kad per mažai kartų aptarnauja atliekas tvarkantys automobiliai, kad reikia daugiau konteinerių, bet pagal stebėjimus ir gyvas analizes matome, kad kalnai šiukšlių susidaro būtent dėl tos priežasties, kad vis dar nemokama ar nenorima teisingai rūšiuoti. Į pakuočių atliekų tvarkymo konteinerius vidutiniškai dar patenka iki 30 proc. netinkamų atliekų. Šiandieninė akcijos tikslas – parodyti gyvai, kas atsiduria konteineriuose, ką mes netinkamo primetame į tuos konteinerius, ir paskatinti kėdainiškius būti atsakingesnius, tvarkant savo atliekas. Turime suprasti, kad norėdami tinkamai tvarkyti atliekas, visų pirma patys turime žiūrėti, ką mes išmetame ir kaip mes jas išmetame. Tuo tikslu pasikvietėme ir mokinius, ir darželinukus, kad jie pamatytų, o paskui ir savo šeimos narius paskatintų dar kokybiškiau rūšiuoti ir gyventi tvariau“.
Susirinkęs gausis būrys mokinių, darželinukų bei aplinkinių kiemų gyventojų, dalyvavusių akcijoje, teigė, kad namuose rūšiuoja atliekas. Nors gyventojai tvirtino atliekas rūšiuoją, tačiau pasirinktame konteineryje (Chemikų g. 5, Kėdainiai) buvo nemaža dalis ir netinkamų atliekų, tad stengtis dar tikrai yra kur.
Vaikai paklausti, kodėl gi reikia rūšiuoti, vienbalsiai atsakė – kad padėtume gamtai. „Jaunosios kartos žinios ir entuziazmas nuteikia optimistiškai – švietimas ir edukacijos didina visuomenės sąmoningumą atliekų rūšiavimo srityje. Visi kartu išmoksime tinkamai rūšiuoti atliekas ir taip prisidėsime prie gamtos saugojimo sau ir kitam,“ – optimistine gaida akciją baigė renginio organizatoriai.
Stiklas – vienintelė pakuotė, kuri gali būti perdirbama neribotą kiekį kartų.
Išsamus pasakojimas apie kelionę, kaip gimsta stiklo pakuotės „Kauno stiklo fabrike“ – „Švarių miestų“ laidoje.
· Kokie mitai vis dar populiarūs tarp pakuotes nerūšiuojančiųjų?
· Kokių klaidų nedaryti, rūšiuojant pakuotes?
· Į ką svarbu atkreipti dėmesį ir ko nepamiršti? Dar ir dar kartą!
Atsakymus į visus šiuos klausimus – Švarūs miestai laidoje – pateiks ir ukmergiškių rūšiavimo įpročius įvertins jos vedėja Justė Zinkevičiūtė kartu su Umergės Viešosios tvarkos skyriaus vedėju Aidu Dutkum – žiūrim.
Tvari pakuotė – pirmas žingsnis tvaraus verslo link. Mūsų klientai, „Ateities pakuotės klubo“ nariai Augma – jau šiandien rūpinasi savo pakuočių tvarumu. Apie įdirbį, patirtį ir patarimus kitiems, einantiems kelyje į pokyčius – „Švarių miestų“ laidoje.
„Tvari pakuotė – tai jau nėra ateitis – tai dabartis ir būtinybė“ – sako jie.
Šiandien skamba neįtikėtinai, kad plastikas buvo išrastas siekiant sumažinti natūraliųjų išteklių – medienos, uolienų ir metalo – naudojimą. Niekas nenumatė, kad 1950-ųjų plastiko revoliucija po šimtmečio sukels neatitaisomą žala gamtai. Visgi plastiko masiškas vartojimas turi priežasčių – rasti tvarių ir panašias savybes turinčių alternatyvų yra sunki užduotis. Dalijamės naujausiais atradimais, kuriuos vysto startuoliai ir mokslo laboratorijos, tikėdamosi sukurti gamtą tausojančias plastiko alternatyvas.
Perdirbome tik 9 procentus per 75 metus susidariusių plastiko atliekų
Patvarumas, lengvas pritaikomumas ir mažos gamybos sąnaudos yra pagrindinės plastiko savybės, dėl kurio jį naudojame kone kiekviename žingsnyje. Į plastiko butelius pilstome geriamą vandenį, plastiko induose saugome maistą, vilkime poliesterio ir nailono drabužiais, plastiko įrankius ir reikmenis naudojame buityje, medicinoje ir pramonėje.
Nenuostabu, kad nuo 1950 iki 2015 metų sugeneravome 6,3 mlrd. plastiko atliekų, iš kurių perdirbame tik 9 procentus. Kitos plastiko atliekos atsidūrė sąvartynuose, iš jų upėmis pasiekė vandenynus. Daugiausiai šio plastiko buvo gaminta iš naftos. Šių produktų molekulinė struktūra tokia, jog jie suyra tik per kelis šimtmečius.
Bioplastikas suyra per kelis mėnesius, tačiau tam reikia pramoninio būdo
Tuo tarpu bioplastikas, priešingai, kuriamas iš atsinaujinančių išteklių. Nors dauguma šių naujų „plastiko“ rūšių turi tą pačią molekulinę struktūrą kaip ir iš naftos išgautas plastikas, jų polimerai natūraliai skyla ir suyra kompostavimo aikštelėse. Tai reiškia, kad taršos „grandinė“ net nespėja užsikurti. Bioplastiko gamintojai tiki, jog būtent tokia plastiko rūšis gali tapti kertine žiedinės ekonomikos dalimi.
„Visgi tai nereiškia, kad bioplastiko pakuotę galima palikti gamtoje lyg obuolio graužtuką. Tiesa yra tokia, kad biologiškai iriems plastikams suskaidyti prireiks aukštesnės temperatūros nei yra gamtoje arba tai užtruks žymiai ilgesnį laiko tarpą. Tad suskaidymą suirimą dažniausiai galima padaryti tik pramoniniu būdu ar pramoniniuose kompostavimo įrenginiuose, kai plastiko temperatūra bus pakelta bent iki 50 laipsnių karščio temperatūros. Jei bioplastikas atsidurs vandenyne, jis kenks lygiai taip pat, kaip naftos pagrindu pagamintas plastikas“, – komentuoja VšĮ „Gamtos ateitis“ Aplinkosaugos ekspertė Dalia Gedgaudienė.
Alyvuogių kauliukų ir saulėgražų lukštų granulės naudojamos baldų ir automobilių pramonėje
Gaminant alyvuogių aliejų, išgaunamas šalutinis produktas – alyvuogių kauliukai, kurie gali tapti bioplastiko žaliava. Turkų startuolis „Biolive“ iš alyvuogių sėklų kuria bioplastiko granules, kurios suyra per metus. Šio plastiko aktyvioji sudėtinė dalis yra oleuropeinas, polifenolių junginys, kuris patraukė mokslininkų dėmesį ir dėl sveikatinančių savybių. Stiprus antioksidantas bioplastikui suteikia patvarumo, o pasiekus kompostavimo stadiją, skatina tokio plastiko irimą.
Alyvuogių kauliųkų granulių pritaikomumas gamyboje yra labai paprastas: granulės gamyboje taikomos taip pat, kaip identiški produktai iš naftos. Plastiko gamintojams nereikia keisti ar kurti naujų procesų, pakanka pakeisti žaliavą. Be to, gamybos kaštai sumažėja iki 90 procentų.
Dar tvirtesnį pažadą dėl visiškai suyrančio plastiko duoda saulėgrąžų lukštų granules gaminantis vokiečių startuolis „Golden Compound“. Jų teigimu, toks bioplastikas yra visiškai perdirbamas, ypač jų „žaliasis“ bioplastikas, kurį vartotojai gali visiškai perdirbti namų sąlygomis. Iš saulėgražų lukštų plastiko „liejama“ beveik viskas – nuo ofiso baldų, perdirbamų transporto priemonių iki daiktadėžių.
Kepinių pakuotėms – bioplastikas iš žuvų atliekų ir dumblių
Siekdami transformuoti kuo didesnę organinių atliekų įvairovę, bioplastiko kūrėjai atsigręžia net į žuvininkystės atliekas. Vien Didžiojoje Britanijoje per metus susikaupia iki 500 tūkst. tonų žuvų atliekų.
Britų kompanija „Marina Tex“ atrado būdą, kaip žuvų odos ir žvynų atliekas apjungus su raudonaisiais dumbliais, sukurti biologiškai skaidžią plastiko alternatyvą. Iš jos gaminamos kepinių ir sumuštinių pakuotės.
Negana to, šis plastikas yra tvirtesnis nei įprastas, ir tai paneigia įsisenėjusius mitus, jog bioplastikas yra nepakankamai patvarus. Šią žaliavą sukūrusi studentė sako, kad ją išradimo paieškoms įkvėpė žuvų odos ir žvynų paslankumas, tvirtumas ir lankstumas.
Audinys iš grybienos ilgainiui pakeis sintetinę „veganišką odą“
Atsparumu pasižymi ir iš grybienos išgauta žaliava. „Reishi“ yra vienas iš pirmųjų prekės ženklų, bioplastiko gamybai pasitelkiančių grybus. Iš grybienos pagaminta korėta mikrostruktūra atkartoja gyvūnų odos kolageno struktūrą, yra atspari vandeniui ir gali visiškai pakeisti odą ar sintetiką.
Kai kurie Europos prabangos prekės ženklai įtraukė šią žaliavą į savo gamybos grandinę. Manoma, kad ilgainiui žaliava iš grybienos gali visiškai pakeisti vadinamąją „veganišką odą“, kuri, nepaisant pavadinimo, gaminama iš netvaraus plastiko.
„Šiai dienai sunku tvirtai pasakyti, ar bioplastikas ilgainiui pakeis visą plastiką. Nepaisant kelių išimčių, biologiškai suyrančių pakuočių žaliavos yra brangesnės, gamybos technologija sudėtingesnė. Gamybos procesai dar nėra iki galo išvystyti globaliai, tad prognozuoti būtų sudėtinga. Tačiau kasmet atsiranda naujų išradimų, kurie paneigia dalį mūsų pirminių įsitikinimų“, – apibendrina D. Gedgaudienė.
VšĮ „Gamtos ateitis“ Aplinkosaugos ekspertė priduria, kad vien plastiko planetos neišgelbės. Svarbiausia išlieka atsakingas vartotojų elgesys, gebėjimas tinkamai tvarkyti atliekas, sąmoninga nuostata gamtos atžvilgiu ir mokymasis sukurti mažiau atliekų.
