Skip to content

Išmanūs įrenginiai – atsakingas jų pakavimas saugiam pristatymui

Vilniuje veikianti įmonė – NavitusLT – savo gaminamos produkcijos dėka padeda taupyti elektros energijos išteklius. Įmonė gamina prietaisus tiek verslui, tiek privatiems namų ūkiams, nuskaitančius iš išmaniųjų elektros prietaisų duomenis ir perduodančius juos į kitas sistemas.

Veikla vykdoma vadovaujantis tvaria filosofija ir didžiausią dėmesį skiriant sprendimams, padedantiems taupyti gamtos išteklius ir galvojant proaktyviai apie mūsų daromą įtaką gamtai.

Pakuotės – tai dalis jų verslo proceso, kadangi pagaminta produkcija keliauja į Europos, Azijos šalis, Australiją ir turi užtikrintai ir saugiai pasiekti galutinį vartotoją už tūkstančių kilometrų. Atsparumas smūgiams, tvirtumas, saugumas – tai savybės, kurios užkerta kelią panaudotų pakuočių pakartotiniams pakavimui ir siuntimui į tolimiausias šalis, bet kalbant apie artimiausias rinkas – išbandomi įvairiausi tvarūs sprendimai, leidžiantys sutaupyti išteklius ir šioje srityje.

Apie visa tai reportaže nuo 15 min.

 

Tvari pakuotė: tarp ateities idėjų ir šiandienos iššūkių

Nuo skaudžios realybės atliekų rūšiavimo konteineriuose iki inovatyviausių tvarios pakuotės pranašysčių ir tvarumo kelyje dažnai kylančių pakuotės optimizavimo, dizaino, teisės niuansų – gamintojų ir importuotojų asociacijos „Gamtos ateitis“ įsteigto „Ateities pakuotės klubo“ suburti specialistai pabrėžia: norint užtikrinti pakuočių tvarumo pokytį, svarbu matyti pilną pakuotės paveikslą.

Visą straipsnį skaitykite čia.

Darnus santykis su mus supančia aplinka turėtų tapti kiekvienos įmonės prioritetu

Ar kada susimąstėte, iš ko, kaip ir kada buvo pagamintas jūsų darbo stalas? O kaip buvo supakuota kėdė, ant kurios dabar sėdite?

Šiame „Švarūs miestai“ reportaže – baldų gamybos bei kėdžių pardavimo įmonė Vildika.

Pokalbio su įmonės atstovu Jonu Lazausku išgirsite, kokius tvarius sprendimus įmonė taiko savo veikloje: nuo saulės kolektorių įsirengimo patiems, investicijų į perdirbamus baldus ar baldų gamybą iš perdirbtų žaliavų iki paieškos tvaresnių pakuočių, kurios kainuoja brangiau, bet atsiperka ilgaamžiškumu ir galimybe panaudoti jas 3-4 kartus, o galiausiai ir dar ilgiau, nes galutiniame etape tampa paminkštinamąja medžiaga produktų pakavimui. Įmonė tiki, kad visi tvarūs sprendimai ir pačios idėjos gimsta aplinkoje, kur būtent ir gaminami produktai. Svarbiausia – ieškoti būtų, kaip prisidėti patiems prie kovos su klimato kaita ir nešvaistyti resursų.

Žvilgt – nuo 15 min. 

„Ateities pakuotės klubo“ Verslo pusryčiuose piešėme pilną pakuočių paveikslą

„Ateities pakuotės klubo“ verslo pusryčiai jau tampa maža tradicija, kai kaskart pavyksta suburti vis didesnį ratą klubo narių ir pranešėjų, susirenkančių kartu aptarti visiems aktualių tvarumo temų, išgirsti įdomių pranešimų, padiskutuoti ar pasidalinti, kuo tvarumo keliu keliaujantys verslai gyvena šiandien ir kokia ateitis laukia pakuočių, į kurias pakuojami gaminiai kasdien – patiems įvairiausiems mūsų poreikiams.

Renginį, kurį moderavo tvarumu besidominčiam verslui jau puikiai pažįstamas Tvarių pakuočių vystymo konsultantas Juozas Baranauskas, paliečiant įvairias temas – antrinė-tretinė pakuotė / dizainas / teisė / atliekų tvarkymas / komunikacija / tvari pakuotė – piešėme pilną pakuočių paveikslą.

Už pranešimus dėkojame Beata Nicholson, Povilui Vaišnorui, Augustinui Paukštei, Vilmai Sabaliauskienei, Marinai Curko, Kęstučiui Gečui, Juozui Baranauskui. Už aktyvumą ir įsitraukimą į renginį – visiems dalyvavusiems svečiams.

„Gyvename besikeičiančioje visuomenėje, keičiamės patys, keičiasi ir sąmoningėja verslai. Vis labiau tikime tuo, kad keisdamiesi, nors ir labai pamažu, galime vis labiau įtakoti ateitį, o kasdien darydami net ir pačius mažiausius dalykus ilgainiui galime sukurti didelį rezultatą, – renginio metu kalbėjo Gamintojų ir importuotojų asociacijos „Gamtos ateitis“ Viešinimo ir marketingo vadovė Diana Ramanauskaitė. – Džiaugiamės, kad mūsų klientai, klubo nariai ir apskritai, vis daugiau lietuviško verslo kuria, inicijuoja, skaičiuoja, taiko užsienio šalių patirtį, klysta, bet bando iš naujo, moko kitus ir mokosi patys, o svarbiausia – ieško receptų, kaip pastatyti kuo tvirtesnius tvarumo pagrindus savo verslui, savo pirkėjams, savo vartotojams, savo darbuotojams ir gamtai – jau šiandien, o ne po kelių ar keliolikos metų“.

©mantasrepeckafoto

Guminių batų gamintojai: tvarumo paieškos nuo žaliavų iki pakuotės

„Tvarumas mums dažnai padeda atidaryti duris. Kai pasakai, kad turi tvarų, įdomų produktą, užsakovai tave įsileidžia, išklauso. Net jei galiausiai pasirenkama įprasta gamyba ar įprasta kolekcija, būtent tvarus sprendimas vis dažniau sudomina ir padeda atkreipti dėmesį į mus“, – sako J. Šumskienė.

Beveik 2 mln. batų porų per metus Vilniuje pagaminanti įmonė, didžiąją dalį gaminių eksportuoja į Europos šalis ar kitus žemynus. Užsienyje „Palūtis“ prisistato ir nauju „Swampok” prekės ženklu. Tarp užsakovų – tiek prabangūs mados prekių ženklai, tiek ir prekybos ar specializuotos įmonės, pavyzdžiui, statybų verslas.

Visą straipsnį apie mūsų klientus – „Ateities pakuotės klubo“, šiuo metu vienijančio 45 Lietuvos įmones ir skatinančio Lietuvos gamintojus ir importuotojus naudoti ekologiškesnes pakuotes, dalytis gerosiomis praktikomis šioje srityje ir stiprinti ekologinių iniciatyvų sklaidą Lietuvos versle ir visuomenėje – narius skaitykite „Verslo žiniose“. 

 

Išmanių namų sprendimai – taupymui, ekonomijai ir ekologiškumui užtikrinti

Gamtai draugiški namai sparčiai populiarėja. Vis daugiau žmonių renkasi tvarius sprendimus ne tik būsto statybų etape, bet ir tolimesniame jo įrengime.

Šiame Švarūs miestai reportaže – dar vieni Gamtos ateitis klientai – JUNG Vilnius – jums patars, į ką atkreipti dėmesį įsirenginėjant išmanius namus.

Kaip pasirinkti produktus taupymui ir ekonomijai, kurie būtų pagaminti iš energetiškai atsistatančių resursų, paliktų kuo mažesnį CO2 pėdsaką, visą gyvavimo ciklą būtų nekenksmingi aplinkai, o net ir pasibaigus jų naudojimo terminui, galėtų būti išrūšiuojami ir netaptų gamtos teršiančiomis atliekomis?

Įmonė „Agaras“: apie tvarumą – ne dėl mados

Naujame Švarūs miestai reportaže – dar vieni mūsų klientai – įmonė „Agaras“

Prieš daugiau nei 3 dešimtmečius įkurta mėsos krautuvėlė, šiandien išaugusi į vieną moderniausių skerdyklų visoje Lietuvoje. Šios įmonės pagaminta produkcija keliauja į daugiau nei 20 ES valstybių.

Kokie iššūkiai lydi šį verslą kiekvieną dieną, kalbant ir apie patį produktą, ir apie gamybos procese liekančių produkcijos atliekų tolimesnį panaudojimą, ir apie tvaresnės pakuotės paiešką, kuri užtikrintų ne tik maisto saugumą, bet ir tvarumą, gyvenant darnoje su gamta?

„Gera mėsa – teisė, ne privilegija, tad nėra prabangos laukti – sprendimai priimami „čia“ ir „dabar“, – tvirtina Daina Butėnė, įmonės komercijos direktorė.

Apie tvarumą ne dėl mados, bet dėl poreikio vystyti atsakingą verslą, kad po savęs paliktum kuo mažiau to, ko jau negali panaudoti dar kartą. Žvilgt, reportaže: nuo 12 min.

Apklausa parodė – dažniausiai rūšiuoja Kauno, Šiaulių, Alytaus ir Tauragės apskričių gyventojai

Šįkart laida „Švarūs miestai“ apie tai – ką parodė reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa apie popieriaus, plastiko, stiklo ir metalo pakuočių atliekų rūšiavimą. 

Atsakymą „rūšiuoju visada” dažniau rinkosi Kauno, Šiaulių, Alytaus ir Tauragės apskričių gyventojai, „rūšiuoja dažnai“ daugiausia pažymėjo gyventojai iš Marijampolės ir Utenos apskričių. Apie viską išsamiai – reportaže, nuo 14 min. https://tv.lrytas.lt/laidos/svarus-miestai-svari-lietuva/2023/04/01/news/-svarus-miestai-svari-lietuva-2023-04-01-26597113

Kokią ateitį susikursime patys – tokią ir turėsime

„Daugiau nei atliekų tvarkymas“ – tokiu šūkiu vadovaujasi Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras, kuriuos šįkart aplankė laida „Švarūs miestai“ .

Pokalbyje su ŠRATC direktoriumi Žilvinu Šilgaliu:

  • apie atliekų tvarkymo iššūkius ir ateities planus – jų kuruojamose 7 Šiaulių regiono – Šiaulių, Naujosios Akmenės, Joniškio, Kuršėnų, Pakruojo, Radviliškio, Kelmės – savivaldybėse.
  • apie „Daiktų kiemą“ – vis labiau populiarėjantį dalijimosi daiktais stotelių tinklą, kuris padeda žmonėms dalintis jiems nebereikalingais daiktais, suteikiant jiems antrą šansą būti naudingiems dar ir dar kartą.
  • apie kasmet vis labiau besikeičiančius gyventojų įpročius, kurie keičiasi kuriant nuolatinį dialogą, edukuojant, skatinant gyventi švariai
  • apie vis dar išliekančias žmonių vartotojiškumo problemas, kai žmonės vis dar mokosi pirkti tai, ko reikia šiandien, bet ne po metų ar dviejų, nes buvo akcija
  • apie tikėjimą, kad visgi žmonės daugelį dalykų žmonės nedaro ne dėl to, kad jie piktybiškai nusiteikę, bet paprasčiausiai – dėl žinojimo, supratimo trūkumo, ką ir kaip teisingai daryti

„Nebūkime sau priešais – gyvendami neatsakingai tvarumo prasme kenkiame tik patys sau ir savo vaikams. Kiekvienas galime padaryti po nedaug, bet sudėjus visų mūsų pastangas į krūvą gausime stebėtino dydžio rezultatą mums visiems. Kokią ateitį susikursime patys – tokią ir turėsime“ – pokalbį užbaigė Žilvinas Šilgalis.

Žiūrėkite reportažą, nuo 13 min.