Ieškant geriausio sprendimo prekės ar produkto pakuotei, būtina iš karto galvoti ne tik apie jos kelią nuo gamybos iki vartotojo, bet ir tolimesnį tokių pakuočių atliekų likimą. Antrinių žaliavų tvarkymo bendrovės „Ekobazė“ duomenimis, kol kas dar labai daug pastangų ir resursų, skirtų surinkti, išrūšiuoti ir perdirbti tokias pakuotes, nueina niekais, nors bent keli susitarimai ar sprendimai padėtį galėtų gerokai pagerinti.
Jūsų dėmesiui – Gamintojų ir importuotojų asociacijos „Gamtos ateitis“ šių metų III ketv. naujienlaiškis, kuriame – mūsų naujienos, aktualijos, patarimai ir rekomendacijos pakuočių atliekų tvarkymo ir tvarumo tema – Jums ir Jūsų verslui. Atsisiųskite .pdf formatu arba skaitykite jį el. formatu.
https://issuu.com/info-gamtosateitis/docs/naujienlaiskis_2023.3
Gamintojų ir importuotojų asociacija „Gamtos ateitis“, kaip ir kasmet, organizuoja seminarą organizacijos nariams – supakuotų gaminių gamintojams ir importuotojams.
Šių metų seminaro tema – „Pakuočių apskaita ir užduočių vykdymas. Naujausi pakeitimas ir aktualijos“.
Kilus klausimų prašome kreiptis info@gamtosateitis.lt arba tel. +370 655 02 837.
Nors 76 proc. Lietuvos gyventojų prisipažįsta, kad jie rūšiuoja atliekas, asociacija „Gamtos ateitis“ perspėja, kad didžiosios dalies gyventojų rūšiavimo įpročiai dar tik formuojasi. „Šiukšlės nesensta“, – teigia asociacija ir pristato šokiruojančią informacinę kampaniją „Trash is timeless“, kuri ragina kovoti su nesibaigiančia „šiukšlių jaunyste“.
„Lietuva tampa vis labiau vakarietiška, formuojasi šiukšlių rūšiavimo kultūra ir aplinkosauginis sąmoningumas, tačiau galima įžvelgti ir Vakarų Europą apimančias tendencijas – „rūšiuoju tada, kada patogiau“ arba „rūšiuoju tada, kada noriu“. Šiuos įpročius ir norime keisti pasiūlydami netikėtą informacinę kampaniją ir pristatydami kremą, pagamintą iš šiukšlių“, – sako „Gamtos ateitis“ Viešinimo ir marketingo vadovė Diana Ramanauskaitė.
Jos teigimu, naujoji informacinė kampanija savo netradicine kalbėjimo maniera primena, kad šiukšlės yra neišvengiama žmogaus veiklų dalis, tačiau tik nuo mūsų pasirinkimo priklauso, ar jos bus surūšiuotos ir ar tai bus padaryta teisingai. D. Ramanauskaitės teigimu, vaizdo klipą nuo rugsėjo 25 d. planuojama rodyti per TV kanalus, socialiniuose tinkuose, taip pat ją galima rasti ir internete.
Aukštosios mados pasaulį imituojantis vaizdo klipas reklamuoja rinkoje neegzistuojantį, bet fiziškai pagamintą veido kremą „Trash is timeless“, ironiškai pabrėždamas, kad šiukšlės nesensta ir visada išlieka jaunos. Nespalvotas klipas primena iš TV ekranų atpažįstamo premium segmento kosmetikos prekės ženklo reklamą. Jame pulsuojančiu ritmu rodomas moteriškas modelis, kuris vieną po kito tepasi ant savo veido ir rankų odos jauninančio kremo sluoksnius. Dinamiško montažo metu išryškėja, kad modelio naudojamas kremas padarytas iš tų pačių nesurūšiuotų šiukšlių, kurios putoja ir skleidžia sąvartyno kvapą, kas šokiruoja ir priverčia susimąstyti.
„Pagrindinė reklamos idėja kritikuoja vartotojišką gyvenimo būdą, mados pramonę ir visų mūsų lengvabūdiškumą, kuris yra suviešėjęs šiame besaikio šiukšlinimo amžiuje. Vartojame milžinišką kiekį gamtą teršiančių produktų, iš nesurūšiuotų šiukšlių pasklidęs mikroplastikas randamas ir gamtoje, ir mūsų kūnuose, taigi reklama skaudžiai primena, kad tas pačias šiukšles, kurių vakar nerūšiavome, tuojau teks vartoti patiems“, – teigia viena iš vaizdo klipo kūrėjų Renata Šarkauskaitė, reklamos agentūros „Marios Agency“ partnerė ir kūrybos vadovė.
Anot jos, reklamos srityje retai atsitinka, kuomet į komunikaciją įtraukiamas ne tik vaizdas ar muzika, bet ir kvapas bei taktiliniai pojūčiai. Šio iš “šiukšlių” ekstrakto pagaminto kremo kvapas išties paveikus ir leidžia jusliškai patirti šiukšlinimo ir nerūšiavimo problemos artumą. Kremas „Trash is timeless“ fiziškai išsiųstas žymiausiems mados ir socialinių tinklų influenceriams, tikintis jų reakcijos ir pavyzdžio ugdant vartotojų sąmoningumą ir būtinybę rūšiuoti. Taip pasiekiama nauja šiai temai auditorija – žmonės, esantys toli nuo ekologijos aktualijų, sekantys mados tendencijas, vertinatys tai, kas populiariai suvokiama, kaip prabanga, vartojantys greitają madą ir didžiulius kiekius gamtą teršiančios kosmetikos.
Kaip rodo šiemet „Baltijos tyrimų“ atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa, šiukšles visada rūšiuoja apie 36 proc., ne visada, bet dažnai – apie 40 proc. gyventojų. Maždaug apie 9 proc. apklaustųjų teigė atliekų apskritai nerūšiuojantys. Apie 34 proc. Lietuvos gyventojų rūšiavimą suvokia kaip pilietinę pareigą, 25 proc. – kaip asmeninį indėlį kovojant su klimato kaita. Likusieji rūšiavimą laiko asmeninių pažiūrų dalimi, taip pat nori rodyti teisingą pavyzdį savo artimiesiems.
Asociacijos „Gamtos ateitis“ tikslas – atstovaujant Lietuvos gamintojams ir importuotojams, vystyti skaidrią ir efektyvią pakuočių atliekų tvarkymo veiklą bei įgyvendinti visuomenės švietimo, edukacijos priemones, siekiant didinti gyventojų, savivaldos, verslo atsakomybę ir sąmoningumą aplinkos taršos pakuočių atliekomis bei jų rūšiavimo klausimais.
Praėjusiais metas „Gamtos ateitis“ ir tos pačios kūrybinės komandos reklamos kampanija „Gamta turi ateitį“ buvo pripažinta geriausia savo kategorijoje ir iškovojo sidabrą „Baltic Best“ reklamos festivalyje Estijoje.
Tvarumas, rūšiavimas, atsakingas vartojimas – daugeliui jau pabodusios temos, tad kaip dar atkreipti visuomenės dėmesį, kaip sudominti, kaip motyvuoti pokyčiams?
Su šia užduotimi puikiai susidorojo Gamintojų ir importuotojų asociacijos „Gamtos ateitis“ rūšiavimo ambasadoriai – trys smagūs personažai – Stiklinis, Popierinė ir Plastikinis, kurių nepastebėti minioje tiesiog neįmanoma. Rugsėjo 9 d. „Gamtos ateitis“ kartu su Klaipėdos miesto savivaldybe ir PC AKROPOLIS Klaipėda, klaipėdiečiams surengė smagią informacinę kampaniją.
Rūšiavimo ambasadoriai į šį renginį atvyko su rimtomis užduotimis – ne tik nusifotografuoti ar pabendrauti su prekybos centro lankytojais, bet dar kartą priminti visiems pakuočių atliekų rūšiavimo ir tvaraus vartojimo taisykles. Akcijos metu prekybos centro lankytojams, teisingai atsakius į personažų apie rūšiavimą, produktų pakuotes, atsakingo vartojimo įpročius užduotus klausimus, buvo dovanojami tvarūs daugkartiniai pirkinių maišeliai, maišeliai sveriamiems maisto produktams, vaikams – edukacinės užduočių knygelės.
„Eurostato duomenimis, kiekvienas Lietuvos gyventojas per metus panaudoja iki 300 ir daugiau įvairių plastikinių maišelių, t.y. bene po vieną maišelį kasdien ar kas dvi dienas. Absoliuti dauguma šių maišelių naudojama tik vieną kartą. Vos 9 proc. maišelių yra perdirbami – visi kiti patenka į sąvartynus arba tiesiai į aplinką,– apie akciją kalbėjo „Gamtos ateitis“ Viešinimo ir marketingo vadovė Diana Ramanauskaitė. – Atsisakyti plastiko per vieną dieną gal ir neįmanoma, bet pasiryžimas į parduotuvę neštis daugkartinį, draugišką gamtai, skalbiamą ir dėvėti patogų maišelį pirkiniams arba sveriamiems produktams – jau svarbus pirmasis žingsnis, kuris leistų sumažinti aplinkai daromą žalą, o galbūt ilgainiui paskatintų pirkėją imtis ir kitų tvarumo pokyčių“.
Vienkartiniai gaminiai dalies vartotojų yra vertinami prastai pirmiausia dėl to, kad yra naudojami labai trumpai: vos tik panaudoti minimaliam patogumui sukurti – ypač kalbant apie įvairias pakuotes – išmetami beveik nauji. Tačiau didžiausia bėda yra ta, kad tokiems produktams gaminti sunaudotas plastikas apskritai nėra perdirbamas: plastikiniai maišeliai vengtini ir šalinami iš rūšiavimo linijų, nes juos sunku apdoroti, jie užkemša perdirbimo centrų įrangą, lėtina perdirbimo procesą. Dėl to absoliuti dauguma plastikinių maišelių, įskaitant įvairias pakuotes ir burbulinę plėvelę, perrūšiavus visą surinktą plastiko atliekų srautą, keliauja į mišrių atliekų sąvartynus arba yra deginami.
„Matau, kad dalis klaipėdiečių prekybos centruose prekes pakuoja į savo iš namų atsineštus daugkartinio naudojimo maišelius. Džiugina gyventojų sąmoningas požiūris į siekį mažinti perteklinį vartojimą. Esu įsitikinusi, kad dauguma savo įpročius keičia ne tik dėl finansinių sumetimų, bet dėl to, kad jiems rūpi pasaulis, kuriame gyvensime, kokį jį paliksime savo vaikams. Svarbi yra kiekviena iniciatyva, kiekvienas veiksmas, prisidedantis prie gamtos išsaugojimo. Jei nors keletas pirkėjų susimąstė apie tai, ar prekės, kurios norisi, išties reikia, tai jau yra gerai, nes dideli dalykai prasideda nuo mažų žingsnelių“, – sakė Klaipėdos miesto savivaldybės Aplinkosaugos skyriaus vyr. specialistė Renata Chockevičienė.
Prieš keletą metų buvo uždrausta prekių pardavimo vietose nemokamai dalinti lengvuosius plastikinius pirkinių maišelius, nuo šių metų liepos mėnesio jau draudžiama dalyti labai lengvus plastikinius pirkinių maišelius sveriamiems produktams prekių ar produktų pardavimo vietose nemokamai. Tai – puikus žingsnis visiško plonų plastikinių maišelių atsisakymo link, kas turėtų tapti kiekvienos išsivysčiusios valstybės tikslu.
„Štai, pavyzdžiui, 1974 metais vienas gyventojas per metus panaudodavo maždaug du kilogramus plastiko. Šiandien šis skaičius jau viršija 40 kilogramų,– apžvelgė statistiką Diana Ramanauskaitė. – Pats plastikas savaime – nėra blogai. Blogai tuomet, kai jis yra vienkartinis, neperdirbamas ir negrįžta į žiedinės ekonomikos ratą, idant iš jo būtų pagaminti nauji produktai. Tad jei yra galimybių atsisakyti neperdirbamų dalykų – atsisakykime ir taip elgtis motyvuokime ir kitus. Apie tai ir buvo ši mūsų akcija – „Rinkis atsakingai. Rūšiuok. Geras įprotis – didžiausia tavo padėka žemei!”
Gamintojų ir importuotojų asociacija „Gamtos ateitis“ – licencijuota pakuočių atliekų tvarkymo organizacija – skelbia konkursą nekomunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų sutvarkymo paslaugai 2023 m. (įskaitant pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pateikimą Organizacijai) pirkti.
Konkursas skelbiamas dėl žemiau nurodytų pakuočių atliekų sutvarkymo paslaugų pirkimo:
Kviečiame atliekų tvarkytojus teikti pasiūlymus. Pasiūlymus galima teikti visoms arba tik pasirinktoms pakuočių atliekų rūšims. Visos pakuočių atliekų rūšys bus vertinamos atskirai.
Papildoma informacija:
Kaip ir kasmet – Rugsėjo 21 d. nuo 10 val. kviečiame dalyvauti „Verslo žinių” organizuojamoje nuotolinėje konferencijoje – verslo diskusijoje – „Tvarus verslas“.
Registracija į renginį – nemokama, tad nepraleiskite progos išgirsti ir verslui, ir vartotojams šiandien ypač aktualių pranešimų tvarumo tema:
Džiugu, kad gamintojams ir importuotojams aktualias temas jums pristatys renginiui mūsų deleguoti ir jums jau puikiai pažįstami savo srities ekspertai: Tvarių pakuočių ekspertas Juozas Baranauskas su itin intriguojančiu pranešimu „Pakuočių tvarumas: kaip apgauti vartotoją?“ Taip pat – ILAW LEXTAL partnerė, advokatė Vilma Sabaliauskienė – su pranešimu „Tvari pakuotė. Teisė vs praktika“.
Daugiau informacijos apie renginį rasite:
https://verslodiskusija.vz.lt/tvarus-verslas-2023/
Greta ekonominių ir konkurencinių aspektų, kurie jau skatina verslą peržiūrėti pakuočių tvarumą, svarbu žinoti ir esminius teisinio reguliavimo pokyčius – šie vis stipriau spaus siekti ES Žaliojo kurso ir žiedinės ekonomikos tikslų. Pokalbis apie tai – su ILAW LEXTAL partnere Vilma Sabaliauskiene. Skaitykite.
Jau tradiciškai, skaičiuojant ketvirtus metus iš eilės, Gamintojų ir importuotojų asociacija „Gamtos ateitis“ ir šiemet dalyvavo savaitę trukusiame, giliausias tradicijas Lietuvoje turinčiame tarptautiniame buriuotojų renginyje „Kuršių marių regata 2023“.
Legendinė „Kuršių marių regata“ Smiltynėje ir Nidoje šiemet vyko jau 56-ąjį kartą ir visą savaitę kvietė drauge patirti nesuvaidintas sportines emocijas, pasigrožėti sparčiai modernėjančiu Lietuvos jūriniu laivynu bei laiką leisti šventinėje vėją ir jūrą mylinčių draugijoje.
„Smagu kasmet jau tradiciškai grįžti į šį renginį, suburiantį aktyvaus sporto mylėtojus, entuziastus, gerbėjus ir visus, mylinčius vėją, jūrą ir gamtą, – apie renginį kalbėjo Gamintojų ir importuotojų asociacijos „Gamtos ateitis“ Viešinimo ir marketingo vadovė Diana Ramanauskaitė. – Kadangi mūsų organizacijos viena iš veiklų – edukuoti ir šviesti visuomenę atsakingo vartojimo, o verslą – tvaraus produktų pakavimo temomis, smagu ir simboliška, kad šis renginys kasmet vykstą liepą, mėnesį be plastiko. Be plastiko, o šiemet Lietuvoje – ir be nemokamų plastikinių maišelių prekybos centruose jau nuo liepos 1 d.“
Rūšiavimo ambasadoriai
„Kiekvienais metais turime tradiciją kažkuo nustebinti renginio svečius, kadangi tvarumas, rūšiavimas, atsakingas vartojimas – kai kam jau tokia pabodusi ir žinoma tema, kad tenka nemažai pasukti galvą, kaip dar atkreipti visuomenės dėmesį, kaip sudominti, kaip motyvuoti pokyčiams, – kalbėjo D. Ramanauskaitė. – Tad šiais metais renginyje pirmą kartą pristatėme mūsų smagius tris personažus – rūšiavimo ambasadorius – Stiklinį, Popierinę ir Plastikinį.“
Šiuos tris linksmus personažus sukūrė knygų vaikams autorius, menininkas, iliustratorius Rimas Valeikis, o jiems virsti minioje lengvai pastebimais herojais padėjo siuvimo ir siuvinėjimo įmonė „Garbaris“, padedanti pliušines idėjas paversti realybe.
„Gamtos ateitis“ rūšiavimo ambasadoriai į šį renginį atvyko su rimtomis užduotimis – ne tik nusifotografuoti ar pabendrauti su renginio svečiais, bet dar kartą priminti visiems pakuočių atliekų rūšiavimo ir tvaraus vartojimo taisykles, vadovaujantis šūkiu „Rinkimės atsakingai. Rūšiuokime. Geras įprotis – tai didžiausia mūsų padėka žemei“.
Rūšiuoti atliekas – lengva, tereikia žinoti pačias svarbiausias taisykles
Regatai persikėlus į Nidą, jaunieji miesto gyventojai bei svečiai kartu su savo tėveliais turėjo galimybę sudalyvauti kas vakarą „Gamtos ateities“ komandos siūlomose pramogose regatos miestelyje, prie regatos scenos. Kad būtų lengviau, rūšiavimo ambasadoriai – Stiklinis, Popierinė ir Plastikinis – turėjo įvairios edukacinės dalomosios medžiagos susirinkusiems: atmintinių apie rūšiavimą, daugkartinių pirkinių maišelių ir daugkartinių maišelių sveriamiems produktams tvariems apsipirkimams be plastiko, užduotėlių knygelių vaikams.
Jie kvietė susirinkusiuosius atlikti įvairias su rūšiavimu susijusias užduotis, galbūt net pažiūrėti į tai kiek kitaip – per iššūkius, per žinių patikrinimus bei aktyvumą ir dar kartą padėjo įsitikinti, kad kažką kitą padaryti neretai būna sunku, o rūšiuoti atliekas – lengva, tereikia žinoti pačias svarbiausias rūšiavimo taisykles. Po visų aktyvių užduočių mažiesiems renginio dalyviams kas vakarą buvo rodomas animacinis kino seansas po atviru dangumi.
Geras įprotis – didžiausia mano padėka žemei
„Visada lengviau pagauti visuomenės dėmesį, kai jie atostogauja, atsipalaiduoja, turi laiko sustoti, paklausyti ir pagalvoti – o gal iš tiesų kažką galima daryti kitaip? Kitaip sau ir gamtai, – kalbėjo D. Ramanauskaitė. – Ir kai užduodamas klausimas – o kas labiausiai gamtai kenkia? Paprasčiausias ir trumpiausias atsakymas turėtų iškart sužibti kiekvieno mūsų galvoje – aš, žmogus… Bet jeigu aš saugau gamtos išteklius, riboju savo vartojimo įpročius, perku mažiau, skaitau pirkinių etiketes ir renkuosi tai, kas perdirbama ar pagaminta tvariai, jei prieš pirkdamas pagalvoju, ar man tikrai to daikto reikia šiandien, čia ir dabar, jeigu moku bent svarbiausias pakuočių atliekų rūšiavimo taisykles ir net anksti ryte, pažadintas tų pačių miesto švaros sanitarų tuštinamų stiklo konteinerių garso, galėčiau per 5 sekundes atsakyti, į kurį konteinerį išmesiu tetrapak pieno pakelį, į kurį – seną sudulkėjusią knygą kietu viršeliu ar išvalgytos uogienės stiklainį – tai vadinasi, kažką aš jau darau gerai. „Gerai“ sau, tau ir mus supančiai gamtai. O darau gerai, kai… renkuosi atsakingai, kai rūšiuoju, ir kai žinau, kad geras įprotis – didžiausia mano padėka žemei“.
Jei jums vis dar kyla klausimų apie tai, kaip teisingai rūšiuoti – atsakymus visada rasite www.gamtosateitis.lt. Pirmą kartą šiame renginyje pasirodę rūšiavimo ambasadoriai Stiklinis, Popierinė ir Plastikinis tęs savo kelionę per Lietuvą, edukuojant ir motyvuojant pokyčiams tvarumo tema ir toliau – „Gamtos ateitis“ kituose suplanuotuose renginiuose prekybos centruose, miestų šventėse, ikimokyklinio ir mokyklinio ugdymo įstaigose.
Gamintojų ir importuotojų asociacija „Gamtos ateitis“ – licencijuota pakuočių atliekų tvarkymo organizacija, koordinuojanti Lietuvos gamintojų ir importuotojų prekinių pakuočių atliekų tvarkymą. Asociacijos „Gamtos ateitis“ tikslas – atstovaujant Lietuvos gamintojams ir importuotojams, vystyti skaidrią ir efektyvią pakuočių atliekų tvarkymo veiklą bei įgyvendinti visuomenės švietimo, edukacijos priemones, siekiant didinti gyventojų, savivaldos, verslo atsakomybę ir sąmoningumą aplinkos taršos pakuočių atliekomis bei jų rūšiavimo klausimais.
Domo Rimeikos foto
Jūsų dėmesiui – Gamintojų ir importuotojų asociacijos „Gamtos ateitis“ šių metų II ketv. naujienlaiškis, kuriame – mūsų naujienos, aktualijos, patarimai ir rekomendacijos pakuočių atliekų tvarkymo ir tvarumo tema – Jums ir Jūsų verslui. Atsisiųskite .pdf formatu arba skaitykite jį el. formatu.
Seimui nuo 2023 metų liepos 1 d. uždraudus neatlygintinai dalinti itin plonus permatomus plastiko maišelius, šie parduotuvėse kainuos nuo 1 iki 5 centų.
Apie nemokamų plastikinių maišelių draudimą pastaruoju metu kalbama visame pasaulyje, ne viena šalis juos jau apmokestino arba iš viso uždraudė, reikalaudama prekybininkų naudoti alternatyvas, pvz., iš perdirbto popieriaus pagamintus maišelius.
Lietuvos parlamentarai priėmė tai numatančias Pakuočių ir pakuočių atliekų įstatymo pataisas, kurios nurodo, kad išimtis nemokamai dalinti svėrimui skirtus maišelius bus taikoma tik pakuojant šviežią mėsą ar žuvį bei jų produktus. Už neatlygintiną maišelių dalijimą grės įspėjimas arba baudos.
Dėl plastikinių maišelių neigiamo poveikio aplinkai atlikta daugybė mokslinių tyrimų, pagrindžiančių šių maišelių daromą žalą. Pavyzdžiui, pateikiami tyrimai, kad plastikinių maišelių gamybos metu susidaro šiltnamio efektą sukeliančios dujos, kurios, kaip žinoma, prisideda prie klimato kaitos. Taip pat pateikiami tyrimai, įrodantys, kad netinkamai pašalinti plastikiniai maišeliai užteršia vandenis, dirvožemį.
Paliko laisvę spręsti patiems
Prekybininkai Lietuvoje artėjant šiam pokyčiui turėjo laisvę patys spręsti, kaip elgtis su dabar dalinamais nemokamai plastikiniais maišeliais: jų atsisakyti, apmokestinti pasirinkta suma ar ieškoti kitų, aplinkai mažiau taršių alternatyvų.
Priėmus Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimus, nebuvo nustatyta papildomų tvarkų, kaip prekybos centrai, parduotuvės organizuos labai lengvų plastikinių maišelių, išskyrus tų, į kuriuos bus pakuojama šviežia mėsa ar jos produktai bei šviežia žuvis ar jos produktai, apmokestinimą.
Projekto sumanytojai sprendimą drausti nemokamai dalinti vienkartinius maišelius grindė tuo, kad plastikiniai maišeliai aplinką teršia visą savo gyvavimo ciklą – tiek gamybos proceso metu, kai jie gaminami iš neatsinaujinančių energijos išteklių, tiek tapę atliekomis.
Priimtomis pataisomis siekiama sumažinti šių maišelių naudojimą bei neigiamą poveikį aplinkai. Tikimasi, kad šis sprendimas padės skatinti vartotojus keisti apsipirkimo prekybos vietose įpročius, o verslus prisidėti prie plastiko taršos mažinimo, ieškant alternatyvų esamiems labai lengviems plastikiniams pirkinių maišeliams.
Daugkartiniai maišeliai vietoj vienkartinių? Ar prigis šis įprotis mūsų šalyje?
„Ne viename prekybos centrų, kurių partneriai pakuočių atliekų tvarkymo srityje esame mes, kaip gamintojų ir importuotojų asociacija, jau prieš metus ar dar anksčiau asortimente pirkėjams buvo pasiūlyta įsigyti ir vienkartinių plastiko maišelių alternatyvų – daugkartinių maišelių sveriamiems vaisiams, daržovėms, biriems produktams, – teigė Diana Ramanauskaitė, Gamintojų ir importuotojų asociacijos „Gamtos ateitis“ Viešinimo ir marketingo vadovė“. Anot jų, pirkėjai šiuos pokyčius priėmė teigiamai ir tikrai jau šiandien prekybos centruose pamatysime ne vieną pirkėją, kraunantį vaisius ar daržoves į savo atsineštus daugkartinius medžiaginius maišelius.
Dalis pirkėjų, paklausti apie šiuos pokyčius, juos visgi sutiko neigiamai ir, tikėtina, toliau liks prie senųjų įpročių bei jų įvardijamo patogumo vardan ir vėliau rinksis vienkartinius plastiko – kad ir apmokamus – maišelius.
„Kadangi mes esame atsakingi įgyvendinant visuomenės švietimo, edukacijos priemones, siekiant didinti gyventojų, savivaldos, verslo atsakomybę ir sąmoningumą aplinkos taršos pakuočių atliekomis bei jų rūšiavimo klausimais, tad šiais metais, artėjant pokyčiams nuo liepos 1 dienos, pagaminome ir šią edukacinę priemonę pasirinkusias savivaldybes aprūpinome daugkartinio naudojimo maišeliais sveriamiems maisto produktams bei daugkartiniais pirkinių krepšiais, kad juos savivaldybės darbuotojai galėtų nemokamai, skatindami gyventi tvariau, dalinti savo krašto gyventojams, organizuodami renginius ir įvairias iniciatyvas tvarumo tema“, – asociacijos įgyvendinamas iniciatyvas pristatė D. Ramanauskaitė.
„Patys taip pat dar esame numatę ne vieną renginį skirtinguose Lietuvos miestuose, kur gyventojai taip pat galės nemokamai gauti šių maišelių savo būsimiems apsipirkimams ir tvaresniems sprendimams gamtos labui, atsisakant to, kas neperdirbama, nedraugiška gamtai ir tarnauja tik keliolika ar keliasdešimt minučių, o po to nugula sąvartynuose ar gamtoje. Tikime, kad ir ši naujovė prekybos centruose jau nuo liepos 1 dienos, kaip ir bet kuri kita, skatinanti žmogų atsisakyti to, kas jam buvo įprasta keliolika metų, pamažu taps dar vienu geru įpročiu. O juk kiekvienas geras mūsų įprotis – tai didžiausia padėka žemei“.
Kaip elgiasi kitos šalys
Kai kurios įmonės kitose šalyse nelaukia valdžios sprendimų ir problemą imasi spręsti pačios. Praktiškai visoje Australijoje lengvi plastikiniai maišeliai apskritai yra uždrausti nepaisant to, ar jie mokami, ar – ne.
Jungtinė Karalystė itin lengvus plastikinius maišelius ketina uždrausti nuo šių metų spalio. Šioje šalyje verslui taip pat duota laiko pasiruošti būsimiems pokyčiams.
Tokiu keliu norėtų žengti ir dar daugiau šalių, tačiau daugiausia klausimų kyla dėl alternatyvų ir techninio draudimo įgyvendinimo. Pagrindinis klausimas – kaip pirkėjams nusipirkti sveriamų birių gaminių, daržovių ir pan.
Įdomu tai, kad pirmoji itin plonus plastiko maišelius uždraudusi šalis buvo Bangladešas. Šalis tai padarė jau prieš du dešimtmečius, kai paaiškėjo, kad maišeliai per potvynius užkemša jų drenažo sistemas.
Skaičiuojama, kad per metus pasaulyje pagaminami 5 trilijonai plastikinių maišelių, kurie suirti gali tik per kelis šimtus ar net tūkstantį metų. Beveik 513 mln. tonų plastiko atliekų kasmet patenka į vandenynus, o tarp jų ir plastikinių maišelių atliekos. Europos Komisijos duomenimis, plastikiniai maišeliai yra vienas iš dešimties dažniausiai išmetamų daiktų Europoje, o per 2020 metus vienam gyventojui teko 249 itin ploni plastikiniai maišeliai.
Gamintojų ir importuotojų asociacija „GAMTOS ATEITIS“ (toliau – Organizacija) – licencijuota pakuočių atliekų tvarkymo organizacija, skelbia konkursą nekomunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų sutvarkymo paslaugai 2023 m. (įskaitant pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pateikimą Organizacijai) pirkti.
Konkursas skelbiamas dėl žemiau nurodytų pakuočių atliekų sutvarkymo paslaugų pirkimo:
Kviečiame atliekų tvarkytojus teikti pasiūlymus visoms arba tik pasirinktoms pakuočių atliekų rūšims. Visos pakuočių atliekų rūšys bus vertinamos atskirai.
