Category: Uncategorized

Aplinkos ministerija lapkričio 8 d. atnaujino rekomendacijas dėl pakuočių priskyrimo perdirbamoms/neperdirbamoms. Pranešime teigiama, kad Lietuvoje ir užsienyje veikiančių sertifikuotų mokslinių laboratorijų bei atliekų perdirbėjų duomenimis, perdirbti tinkama homogeniška (vienalytė), iš vienos rūšies medžiagos pagaminta pakuotė. Taigi, be papildomų perdirbamumą patvirtinančių dokumentų perdirbamajai priskiriama iš vienos rūšies medžiagos pagaminta pakuotė, kuri:

• paženklinta pagal Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklių priede nurodytą ženklinimo sistemą, medžiagos, iš kurios ji pagaminta žymėjimu (pvz., paženklinta PAP arba PAP 22 – popierius) arba
• nepaženklinta medžiagos, iš kurios ji yra pagaminta, žymėjimu, tačiau kurią vizualiai galima identifikuoti kaip pagamintą tik iš vienos rūšies medžiagos, pvz., kartono, stiklo, metalo.

Pakuočių medžiagų rūšių, iš kurių pagaminta homogeniška pakuotė priskirtina perdirbamajai, sąrašas

1 lentelė

Pakuotės, kurioms reikia dokumentų, patvirtinančių jų tinkamumą perdirbti, ir neperdirbamosios pakuotės

Dažniausia nėra perdirbamos pavojingoms medžiagoms arba preparatams supakuoti naudojamos pakuotės, kurios dėl sąlyčio su šiomis medžiagomis šalinamos ar sudeginamos kaip pavojingosios atliekos.

Lietuvoje ir užsienyje veikiančių sertifikuotų mokslinių laboratorijų bei atliekų perdirbėjų duomenimis, perdirbti tinkamų kombinuotų pakuočių yra labai mažai, jų perdirbimui taikomi dar visiškai nauji inovatyvūs ir brangūs sprendimai. Tokių pakuočių atliekos dažniausiai vežamos į atliekų deginimo gamyklas ir panaudojamos energijai gauti.

Todėl norint minėtas pakuotes priskirti perdirbamosioms būtini jų tinkamumą perdirbti (perdirbamumą) patvirtinantys dokumentai iš akredituotų laboratorijų ar pakuočių atliekų perdirbėjų ar eksportuotojų iš Tvarkytojų sąrašo, kurie tokios rūšies pakuočių atliekas perdirba Lietuvoje ar išveža perdirbti į kitas ES šalis.

Taigi, neturint perdirbamumą patvirtinančių dokumentų, neperdirbamosioms pakuotėms priskiriamos:

• pavojingoms medžiagoms arba mišiniams supakuoti naudojamos pakuotės, pažymėtos pavojų sveikatai reiškiančiais ženklais:

 

 

 

 

 

Pakuočių užterštumą ir pavojingumą galima identifikuoti naudojantis „Haz-ident“ metodika: https://pavojingosiosatliekos.lt/metodika/

• atitinkančios Duomenų ir informacijos apie Lietuvos Respublikoje gaminamas, importuojamas, platinamas, eksportuojamas ir profesionaliai naudojamas chemines medžiagas ir preparatus, jų savybes, galimą poveikį žmogaus sveikatai ir aplinkai teikimo, rinkimo, kaupimo bei tolesnio paskirstymo tvarkos aprašo 1 priede (Cheminiai mišiniai, priskiriami pavojingiems dėl jų poveikio žmonių sveikatai ar dėl jų fizinio poveikio) pateiktas pavojingumo fazes. Pavyzdžiui, Augalų apsaugos produktų pakuočių, išskalautų pagal Augalų apsaugos produktų saugojimo, tiekimo rinkai, naudojimo taisykliųnuostatų reikalavimus (šių taisyklių 65 p. nurodytu trigubo skalavimo metodu), atliekos klasifikuojamos kaip nepavojingosios pagal Atliekų tvarkymo taisyklių 1 priedo IV skyriuje nurodytą Atliekų sąrašą priskiriant atitinkamą nepavojingų atliekų kodą atsižvelgiant į medžiagą, iš kurios yra pagamintos tokios pakuotės (pvz., kodą 15 01 02 plastikinės pakuotės), jeigu atlikus minėtu būdu išskalautų augalų apsaugos produktų pakuočių atliekų pavojingųjų savybių vertinimą, vadovaujantis Atliekų tvarkymo taisyklių 1 priedo I skyriuje pateikta metodika, nustatoma, kad šių pakuočių atliekos nepasižymi nei viena pavojingąją savybe. Tokios pakuotės gali būti priskiriamos perdirbamosioms. Priešingu atveju, t. y. neišskalavus augalų apsaugos produktų pakuočių minėtu būdu arba jas išskalavus, bet neatlikus šių pakuočių atliekų pavojingųjų savybių vertinimo ar atlikus tokį vertinimą nustačius, kad šios pakuočių atliekos pasižymi bent viena pavojingąja savybe, tokios augalų apsaugos produktų pakuočių atliekos priskiriamos pavojingosioms atliekoms.

• Kombinuotosios pakuotės, pagamintos iš skirtingų medžiagų sluoksnių (pvz., plastikas su aliuminio sluoksniu, popierius, padengtas vienu ar daugiau sluoksnių kitų medžiagų, impregnuotas popierius (pvz., C/PAP 82 – popierius+plastikas; C/PAP 84 – popierius ir kartonas+plastikas+ aliuminis).
• Daugiasluoksnis plastikas (kietasis, lankstusis) – įvairūs plastikų lydiniai, laminatai (PP+PE, PET+PE, PA+PE, OTHER 7 ir pan.).

Daugiasluoksnės plastiko pakuotės yra skirstomos į lanksčiąsias ir kietąsias. Sunkiausiai perdirbamos daugiasluoksnės lanksčiosios plėvelės, sudarytos iš kelių skirtingų polimerų sluoksnių.

Vizualiai vertinant nepaženklintą pakuotę ir esant abejonių, ar pakuotė pagaminta iš vienos medžiagos, pvz., ar pakuotė pagaminta tik iš vienos rūšies plastiko, ar popierinė pakuotė nėra laminuota, gamintojai ir (ar) importuotojai turėtų įsitikinti, ar tokia plastikinė pakuotė nėra daugiasluoksnė plastikinė pakuotė, pagaminta iš kelių rūšių plastikų (ženklinama – OTHER 7), ar tokia plastikinė pakuotė neturi aliuminio sluoksnių, ar popierinė pakuotė nėra laminuota plastiko sluoksniu. Gamintojai ir importuotojai, norėdami priskirti jas perdirbamosioms, privalo turėti dokumentus, pagrindžiančius, kad šios pakuotės atitinka 2 lentelėje nurodytų standartų reikalavimus ir (ar) yra perdirbamos Lietuvoje ar išvežamos perdirbti į kitas ES šalis.

Norint įrodyti, kad kieto ar lankstaus daugiasluoksnio plastiko pakuotės atitinka perdirbamumą įrodančius standartus, turi būti atlikti tokios pakuotės sudėtinės medžiagos tyrimai, kurių metu būtų nustatyta, su kuria plastiko rūšimi (PE, PP, PET ir t.t.) ši medžiaga tinkama (turėtų būti) perdirbama.

 

Nebaigtinis standartų, pagal kuriuos įrodomas pakuočių (medžiagų) perdirbamumas, sąrašas

2 lentelė

 

*Lietuvoje pagal šį standartą plastiko perdirbimo procesus ir jų gaminius sertifikuoja bei konsultacijas teikia auditorius MB „Ecogrant“

Nebaigtinis laboratorijų, nustatančių kombinuotų ir daugiasluoksnio plastiko pakuočių tinkamumą perdirbti kartu su atitinkamos medžiagos rūšies antrinių žaliavų srautu, sąrašas

Lietuvoje Kauno technologijos universiteto Pakavimo inovacijų ir tyrimų centro, Aplinkosaugos technologijos katedra ir VšĮ „Lietuvos energetikos institutas“ laboratorijose atliekami tyrimai siekiant pagrįsti visų lanksčiojo, kietojo plastiko daugiasluoksnio ar popieriaus pagrindu pagamintų kombinuotų pakuočių tinkamumą perdirbti kartu su iš vienos medžiagos pagamintos perdirbamos medžiagos srautu.

 

Atliekami tyrimai dėl kombinuotų ir daugiasluoksnių pakuočių sudėtinių medžiagų tinkamumo perdirbti su	Tyrimus atliekanti laboratorija
AUKŠTO TANKUMO POLIETILENU HDPE arba HDPE 2	https://www.iktr-online.de/ (Vokietija), https://ct-ipc.com/ (Prancūzija) https://www.plasticsforming.com/testing/  (JAV)
LANKSČIUOJU POLIETILENU PE	https://www.aimplas.es/ (Ispanija) https://www.proplast.it/en/ (Italija) https://www.plasticsforming.com/testing/ (JAV)
POLIPROPILENU PP arba PP 5	Kietuoju PP: https://www.iktr-online.de/ (Vokietija) https://ct-ipc.com/ (Prancūzija) https://www.plasticsforming.com/testing/  (JAV) https://www.norner.no/ (Norvegija) https://www.proplast.it/en/ (Italija) Lanksčiuoju PP: https://www.aimplas.es/ (Ispanija) https://www.plasticsforming.com/testing/  (JAV)

 

Daugiau informacijos galite rasti:

https://am.lrv.lt/lt/veiklos-sritys-1/atliekos/pakuociu-priskyrimas-perdirbamoms-neperdirbamoms-neperdirbamu-pakuociu-apmokestinimas

 

 

Dar vienas tvaraus verslo laidoje Švarūs miestai pristatomas pavyzdys – skaniais riešutais ir džiovintais vaisiais jau ne vienerius metus ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio gyventojus džiuginanti įmonė – mūsų klientai – Arimex.

Ekologija, tvarūs sprendimai, pradedant  nuo paties produkto, ir tęsiant  visuose sprendimuose (išteklių naudojimas, transportavimas, pakuotės parinkimas) – tai dalis įmonės filosofijos.

Ypač didelis dėmesys skiriamas pakuočių tvarumui. Kodėl? Nes riešutus, džiovintus vaisius talpinanti pakuotė turi būti ne tik estetiška vartotojo akiai, bet pirmiausia – užtikrintų ir išsaugotų visas produkto gerąsias savybes, o tuo pačiu – būtų perdirbama.

Šie kertiniai reikalavimai pakuotei tampa iššūkiu jos gamintojams – kaip pagaminti daugiasluoksnę pakuotę iš skirtingo plastiko, kad ji būtų ir saugi, ir lengvai perdirbama, ir neišbrangintų pačios pakuotės kainos, kuri tuo galėtų išgąsdinti pirmiausia produkto užsakovą – o parduotuvės lentynoje – ir pirkėją. Apie Arimex jau įgyvendintus atradimus ir tolimesnius planus – žvilgt laidoje (nuo 10 min.)

Seimas praėjusią savaitę uždraudė prekybininkams nuo 2023 metų liepos neatlygintinai dalinti itin plonus permatomus plastiko maišelius – parlamentarai priėmė tai numatančias Pakuočių ir pakuočių atliekų įstatymo pataisas. Jau kitų metų vasarą maišeliai turės būti apmokestinti, išskyrus skirtus pakuoti šviežią mėsą ar žuvį bei jų produktus. Už neatlygintiną maišelių dalijimą grėstų įspėjimas arba baudos.

Tikimasi, kad šis sprendimas padės skatinti vartotojus keisti apsipirkimo prekybos vietose įpročius, o verslus prisidėti prie plastiko taršos mažinimo, ieškant alternatyvų esamiems labai lengviems plastikiniams pirkinių maišeliams.

„Plastikiniai maišeliai aplinką teršia visą savo gyvavimo ciklą – tiek gamybos proceso metu, kai jie gaminami iš neatsinaujinančių energijos išteklių, tiek tapę atliekomis. Dėl plastikinių maišelių neigiamo poveikio aplinkai atlikta daugybė mokslinių tyrimų, pagrindžiančių šių maišelių daromą žalą. Pavyzdžiui, pateikiami tyrimai, kad plastikinių maišelių gamybos metu susidaro šiltnamio efektą sukeliančios dujos, kurios, kaip žinoma, prisideda prie klimato kaitos. Taip pat pateikiami tyrimai, įrodantys, kad netinkamai pašalinti plastikiniai maišeliai užteršia vandenis, dirvožemį. Plastikas yra biologiškai neskaidomas, jis suyra į mikroplastiką (mažas, kietas, netirpias plastiko daleles), kuris patenka į vandenis, dirvožemį, žmogaus ir kitų gyvūnų organizmą, dreifuoja oru. Aktualu tai, kad plastikui suirus, mikroplastiko dalelių iš aplinkos pašalinti beveik nebeįmanoma“, − pažymi pasiūlymo iniciatoriai aiškinamajame rašte.

Priimtomis pataisomis siekiama sumažinti šių maišelių naudojimą bei neigiamą poveikį aplinkai. „Kiekvienais metais visame pasaulyje yra pagaminama 5 trilijonai plastikinių maišelių, o kiekvienam iš jų suirti gali prireikti daugiau nei 1000 metų. Beveik 513 mln. tonų plastiko atliekų kasmet patenka į vandenynus, o tarp jų ir plastikinių maišelių atliekos. Europos Komisijos duomenimis, plastikiniai maišeliai yra vienas iš dešimties dažniausiai išmetamų daiktų Europoje“, − pabrėžiama projekto aiškinamajame rašte.

Plačiau, žr.

Pakuotei turi būti skiriamas ne mažesnis dėmesys nei pačiai prekei, nes be pakuotės produktas tiesiog negali saugiai pasiekti kliento. Pokalbis apie tai, kaip tvariai supakuoti dideles prekes bei gaminius, kurie saugiai, neužimdami daug vietos ir nesukurdami per didelio CO2 pėdsako, pasiektų užsienio klientus į 50 ir daugiau skirtingų šalių rinkų. Ir apie kitus įmonėje diegiamus tvarumo sprendimus žiūrėkite „Švarūs miestai“ reportaže – iš baldus gaminančios įmonės  –  UAB Narbutas.

Žvilgt: nuo 16 min.

Seimas po svarstymo lapkričio 15 d. pritarė Pakuočių ir pakuočių atliekų įstatymo pataisoms, pagal kurias pakuočių pardavėjams ir platintojams nuo kitų metų vidurio būtų draudžiama prekių ar produktų pardavimo vietose neatlygintinai dalyti ne tik lengvuosius, bet ir labai lengvus plastikinius pirkinių maišelius. Išimtis galiotų tik tuomet, kai į juos būtų pakuojama šviežia mėsa ir žuvis bei jų produktai.

„Plastikiniai maišeliai aplinką teršia visą savo gyvavimo ciklą – tiek gamybos proceso metu, kai jie gaminami iš neatsinaujinančių energijos išteklių, tiek tapę atliekomis. Dėl plastikinių maišelių neigiamo poveikio aplinkai atlikta daugybė mokslinių tyrimų, pagrindžiančių šių maišelių daromą žalą. Pavyzdžiui, pateikiami tyrimai, kad plastikinių maišelių gamybos metu susidaro šiltnamio efektą sukeliančios dujos, kurios, kaip žinoma, prisideda prie klimato kaitos. Taip pat pateikiami tyrimai, įrodantys, kad netinkamai pašalinti plastikiniai maišeliai užteršia vandenis, dirvožemį. Plastikas yra biologiškai neskaidomas, jis suyra į mikroplastiką (mažas, kietas, netirpias plastiko daleles), kuris patenka į vandenis, dirvožemį, žmogaus ir kitų gyvūnų organizmą, dreifuoja oru. Aktualu tai, kad plastikui suirus, mikroplastiko dalelių iš aplinkos pašalinti beveik nebeįmanoma“, − pažymi projekto iniciatoriai aiškinamajame rašte.

Svarstomomis pataisomis siekiama sumažinti šių maišelių naudojimą bei neigiamą poveikį aplinkai. „Kiekvienais metais visame pasaulyje yra pagaminama 5 trilijonai plastikinių maišelių, o kiekvienam iš jų suirti gali prireikti daugiau nei 1000 metų. Beveik 513 mln. tonų plastiko atliekų kasmet patenka į vandenynus, o tarp jų ir plastikinių maišelių atliekos. Europos Komisijos duomenimis, plastikiniai maišeliai yra vienas iš dešimties dažniausiai išmetamų daiktų Europoje“, − pabrėžiama projekto aiškinamajame rašte.

Šiais pokyčiais tikimasi skatinti vartotojus keisti apsipirkimo prekybos vietose įpročius, o verslus prisidėti prie plastiko taršos mažinimo, ieškant alternatyvų esamiems labai lengviems plastikiniams pirkinių maišeliams.

Lydimųjų Aplinkos apsaugos įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimais būtų įtvirtinama juridinių ir fizinių asmenų atsakomybė už nustatytų reikalavimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą.

Po svarstymo už šiuos projektus (Nr. XIVP-1118(2), Nr. XIVP-1119(2), Nr. XIVP-1120(2) balsavo 108 Seimo nariai, susilaikė 9 parlamentarai. Tam, kad naujos nuostatos būtų priimtos, Seimas turės balsuoti dar kartą.

Švarūs miestai reportaže – dar vieni organizacijos Gamtos Ateitis nariai – Klaipėdos duona – įmonė, skaniais kepiniais žmones džiuginanti jau 45 metus. Pokalbio su „Klaipėdos duona“ gamybos vadove R. Baltramonaitiene išgirsite apie tai, kaip iš pradžių pokyčiai ekologijos, tvarumo srityje įmonėje labiau vyko dėl griežtėjančių įstatymų, reglamentuojančių gamybą maisto srityje, o ilgainiui tapo kasdienybe jų veikloje. Ne išimtis – gaminių pakuotės:

• atsisakyta kombinuotos pakuotės (popierinių maišelių su plastikiniu langeliu);
• pereinama prie poperinių maišelių;
• kombinuota pakuotė iš plastiko su popieriniais lipdukais keičiama į dažytą plėvelę;
• ieškoma sprendimų kominuotam plastikinių maišelių uždarymui;
• atsisakyta kartoninių dėžių produktų transportavimui, jas pakeičiant daugkartine plastikine tara, kuri susigrąžinama, plaunama ir naudojama dar ir dar kartą;
• kuriant pakuotę naujiems gaminiams visada stengiamasi, kad maišelio storis būtų optimalus, pakuotė nebūtų per didelė, kad išlaikytų visus produkto saugumo reikalavimus ir tvaru – tiek kiek reikia, nei lašo daugiau.

Kad ir kaip būtų gražu – pirmiausia turime galvoti apie pakuočių tvarumą

Reportažą apie „Klaipėdos duoną“ žiūrėkite nuo 15 min.

https://tv.lrytas.lt/laidos/svarus-miestai-svari-lietuva/2022/11/05/news/-svarus-miestai-svari-lietuva-2022-11-05-25074837

Laidą „Švarūs miestai – švari Lietuva“ žiūrėkite kiekvieną šeštadienį 11 valandą per „Lietuvos ryto“ televiziją.

 

 Švarių miestų reportaže – dar vieni organizacijos Gamtos ateitis nariai – kavinių tinklas – „Vero cafe“.

Kviečiame pažiūrėti reportažą, kuriame išvysite, ką naujo ir tvaraus pastaruoju metu savo klientams siūlo „Vero cafe“, keisdami vartotojų įpročius ir požiūrį į tai, kaip kavos vartojimas gali tapti tvaresnis, jei:

– rasime minutę kitą prisėsti jaukioje kavinėje ir išgerti puodelį kavos vietoj išskubėjimo su vienkartiniu puodeliu rankose;

– įsigysime daugkartinį puodelį, iš kurio kavą bus gerti ir maloniau, ir pigiau, nes tokiu būdu įsigyjama kava su specialia nuolaida.

Reportažą apie „Vero cafe“ žiūrėkite nuo 18 min. Žvilgt

Įmonių sertifikavimas Aplinkosaugos vadybos ir kitais standartais – ar viską apie tai žino verslas? Nuo ko pradėti? Atsakymus rasite „Švarūs miestai“ reportaže – pokalbyje su įmonės, dirbančios sertifikavimo srityje, atstove nuo 17 min, 40 s. – žvilgt.

Ekologija – tai ne tik gražūs ir švarūs miestai. Tai ir tvarus žaliavų vartojimas, protingas energijos šaltinių pasirinkimas, technologijų taikymas, išmetamų teršalų ir pramoninių atliekų tvarkymas bei komunikacijos sprendimai. Pastaruoju metu tai tampa vis svarbiau ir organizacijoms, ir vartotojams, besinaudojantiems tų organizacijų paslaugomis. Požiūris į vartojimą keičiasi: stengiamės vartoti atsakingiau, saikingiau, rinkdamiesi tam tikrus produktus, atsakingiau žiūrime į produkto kilmę, kokybę, pakuotę, ar ji yra tvari, skaitome etiketes ir domimės gamintojo patikimumu.

Vyksta cikliška komunikacija, kai vartotojai ieško tvaresnių, žalesnių sprendimų – tokiu būdu atsirenka patikimus gamintojus, o gamintojai iš dalies yra motyvuojami ir skatinami ieškoti, kaip tobulinti savo gamybą, įsidiegiant tam tikras sistemas, kurios užtikrintų mažesnį poveikį aplinkai.

Verslui: Kai įmonė nusprendžia, kad nori sertifikuotis, svarbu nuspręsti – kuria sistema sertifikuotis. Svarbu išsikelti sau tikslus, kaip tobulinti savo sistemas, taikyti ir laikytis norminių aktų reikalavimų, pasigilinti į standartų reikalavimus ir savo jėgomis ar pasitelkiant konsultantus, įsidiegti tinkamą sistemą, kreiptis į sertifikavimo įstaigą, kuri atliktų objektyvų, nepriklausomą, nešališką įmonės sistemos įvertinimą. Jei įmonėje nenustatomi jokie trūkumai, įmonei išduodamas sertifikatas. Tokiu būdu deklaruojamas įmonės veiklos ar įmonės kuriamų produktų tvarumas, pagrįstas sertifikavimu, tampa oficialiu.

Vartotojui. Jei vartotojui rūpi įmonės tvarumas, visada svarbu kelti klausimus – ką reiškia vienas ar kitas logotipas ant prekės pakuotės, ar gamintojas yra įsidiegęs tam tikras sistema, ar yra sertifikuotas.

Aplinkos apsaugos agentūra lapkričio 8d. paskelbė Gamintojų ir importuotojų organizacijų užimamas pakuočių rinkos dalis. Pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licenciją turinčių gamintojų ir importuotojų organizacijų užimamos rinkos dalys 2022 m. IV ketv., apskaičiuotos pagal 2021 m. pakuočių tiekimo Lietuvos Respublikos vidaus rinkai duomenis:

Organizacijos pavadinimas	Užimama rinkos dalis, %	Finansuojamos rinkos dalys, %
		stiklinei pakuotei	be stiklinės ir medinės pakuotės	be medinės pakuotės
VšĮ „Žaliasis taškas“	57,654335	68,250808	59,173384	61,865643
VšĮ „Gamtos ateitis“	39,043719	31,749192	40,826616	38,134357

PASTABA. Rinkos dalys apskaičiuotos pagal mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijų (FR0524) 2022-10-10 duomenis.

Gyventojų apklausos rodo, kad 9 iš 10 apklaustųjų rūšiuotų savo aplinkoje atliekas daugiau ir atsakingiau, jei būtų sudarytos tam patogios sąlygos ir pakaktų motyvacijos ir paskatinimo iš šalies. Ne išimtis ir šių įgūdžių stiprinimas kiekvieno mūsų darbo vietoje. Tad nusprendus įmonėje pradėti labiau rūpintis tvarumu, atsakingu vartojimu, atliekų rūšiavimu, reikia su komanda įgyvendinti pagrindinį tikslą – padaryti taip, kad tai taptų pačiu paprasčiausiu ir įprasčiausiu dalyku kiekvienam.

VšĮ „Gamtos Ateitis” dalijasi paprastais patarimais, kaip šiuos kolegų įgūdžius stiprinti darbo vietoje, leidžiant visiems suprasti, kad rytojus labiausiai priklauso nuo to, kaip elgiamės šiandien. Jeigu galime kažką pakeisti – būtina tai daryti be pasiteisinimų, dabar, tarsi pradedant bėgti ilgą maratoną, o ne trumpą sprintą. Bet bėgti drauge su kažkuo visada smagiau ir lengviau.

Pirmiausia motyvacija – po to veiksmas  

„Kiekvienam įgūdžiui tapti įprasta rutina reikia laiko, – atkreipia dėmesį VšĮ „Gamtos ateitis“ viešinimo ir marketingo vadovė Diana Ramanauskaitė. – Įsivaizduokime, kad vadovui kilo mintis nuo rytojaus ofise pradėti labiau rūpintis ekologija, rūšiavimu, atsakingu vartojimu, tikintis, kad jau kitą dieną bus galima skaičiuoti pirmuosius rezultatus. Deja, bet darbuotojai kaip ir su kiekvienu darbo aplinkoje įgyvendinamu pokyčiu, turi apsiprasti, išgirsti privalumus, naudas, pasiteirauti kolegų nuomonės, pamatyti, kas keisis kasdienėje aplinkoje ir ilgainiui sau įtvirtinti naujus įpročius”. Kalbant apie tvarumą ir su juo keliaujančius pokyčius, darbuotojai turi žinoti, kuo jų asmeninis indėlis ir prisidėjimas bus naudingas įmonei, kurioje jie dirba – tai padidins motyvaciją prisijungti prie pokyčių. Viena priežasčių, kodėl ofise žmonės nelinkę rodyti inciatyvos rūšiuojant ar stengiantis taupyti įvairias priemones, yra ta, kad jie nesupranta, kodėl įmonei tai yra svarbu, nežino, kad tai – galbūt dalis įmonės strategijos, žengiant kelyje į tvarumą.

Tad pradėkime nuo pirminės motyvacijos. Šiandien jau nepakaks pasakyti darbuotojams, kad „rūšiuokime – planeta mums padėkos”, reikia kažko apčiuopiamesnio ir matomesnio kiekvienam. Tebūnie tai bus visų kartu sutaupytos išlaidos (sunaudojant mažiau popieriaus, mažiau kanceliarinių priemonių ir kt.), už kurias bus galima įsigyti kažką kito, galbūt paaukoti geriems darbams – gyvūnų prieglaudai, medžių sodinimui ar vabzdžių viešbučio miesto parke, bičių avilio ant stogo įrengimui. „Svarbiausius dalykus apie nerūšiuojamų atliekų ir netausojamų išteklių daromą žalą gamtai visi ir taip jau žinome, tačiau tai, kas įmonėje kuria bendro tikslo jausmą, skatina komandiškumą tarp kolegų, kuria teigiamą įmonės ir bendruomenės įvaizdį ir duoda rezultatą – tik pridės papildomų taškų prie įmonės vidinės kultūros stiprinimo” – priduria VšĮ „Gamtos ateitis“ viešinimo ir marketingo vadovė.

Nuo ko pradėti?

1. Šiukšliadėžės rūšiavimui:

• Atlikite mini auditą ofise, atsakydami į klausimą – ar darbuotojai apskritai turi, į ką rūšiuoti atliekas? Jei turi, ar tokių šiukšliadėžių ofise yra pakankamai? Jei atsakėte „taip” – kiekvienas turi šiukšliadėžę po stalu, rekomenduojame to atsisakyti – įrengiant rūšiavimui skirtas bendras šiukšliadėžių stoteles patogiose ir kolegų dažnai praeinamose, patogiose vietose (koridoriuje, poilsio zonoje, virtuvėlėje) – eidami išmesti šiukšlių kolegos tuo pačiu ir pajudės.
• Kaip atrodo rūšiavimui skirtos šiukšliadėžės? Jos turi būti puikiai matomos, sugrupuotos centralizuotai, vienoje vietoje – skirtingoms atliekoms.
• Labai svarbūs aiškūs ženklai ir paaiškinimai ant pačių šiukšliadėžių ar šalia – kokias atliekas į kurias šiukšliadėžes galima mesti. Skaičiuojama, kad priartėjęs prie šiukšliadėžės žmogus apsisprendimui, kur mesti atliekas, paprastai skiria 2-3 sekundes, todėl palengvinkime kolegoms šį darbą, naudodami aiškią, lengvai suprantamą grafiką, padedančią greitai rasti teisingą atsakymą.
• Žinoma – pati šiukšliadėžė, skirta rūšiavimui ar visa rūšiavimo šiukšliadėžių stotelė turi atrodyti estetiškai ir tvarkingai, turi būti reguliariai ištuštinama.
• Taip pat svarbu žinoti, ar surinkus šias surūšiuotas atliekas, už ofiso švarą atsakingi darbuotojai, aptarnaujanti švaros įmonė turės kur šias atliekas utilizuoti, t.y. ar pati įmonė / patalpas ofisui nuomojanti įmonė turi sudariusi sutartį dėl antrinių žaliavų išvežimo. Kad nesigautų taip, kad darbuotojų iniciatyva baigsis mišriųjų atliekų konteineryje.
• Kur gauti specialių šiukšliadėžių rūšiavimui? Galima jų įsigyti tiek prekybos centruose, tiek šioje srityje besispecializuojančiose parduotuvėse arba ieškoti informacijos apie skelbiamas iniciatyvas, akcijas, kai tokios dėžės (kartoninės ar plastiko) verslo įmonėms dalijamos naudojimui nemokamai.

2. Įmonės vidinės kultūros tradicijos. Norite, kad tvarumas taptų įpročiu jūsų kolegoms? Paskatinkime juos augti:

• Įveskite į įmonės minimų / švenčiamų dienų kalendorių tvarumo / aplinkosaugos ar Žemės dieną, per kurią kasmet inicijuokite skirtingas veiklas: bendrą filmo aplinkosaugos / tvarumo tema žiūrėjimą (tikrai puikių filmų galima rasti Netflix), surenkite protmūšį aplinkosaugos tema, pasirinkite ir sutvarkykite kolegiškai kokį parką mieste, prisidėkite prie kitų organizuojamų iniciatyvų, susijusių su tvarkymu ar aplinkos gražinimu, pakvieskite į įmonę kokį aplinkosaugos srities ekspertą – pranešimui ar pokalbiui.
• Raskite tinkamą progą įteikti kolegoms jo asmeniniams pokyčiams skatinančią dovaną (gal gimtadienio proga, galbūt – didžiųjų metų švenčių proga, o gal – priimant naują kolegą į darbą) – daugkartinę gertuvę ir dėžutę pietums. Šiuo veiksmu ne tik paskatinsite savo darbuotojus gyventi sveikiau, taupiau, bet ir pakviesite prisidėti prie atliekų kiekio įmonėje sumažinimo, kai nebereikės išmesti kaskart parsineštų pietų vienkartinių dėžučių, maišelių arba tuščių vandens buteliukų ar sodos gėrimų skardinių.

Kai mažiau yra daugiau – kaip sutaupyti?

• Spausdintuvas. Nustatykite ir šalia spausdintuvo pateikite paprastas naudojimosi spausdintuvu taisykles: spausdinimas ant abiejų pusių / nebereikalingų dokumentų grąžinimas į atskirą padėklą papildomam spausdinimui / dokumentų naikinimas ir kt. Taip pat – priminkite kolegoms, kad spausdintuvas šiandien – tik būtiniausioms reikmėms, juolab – kai ir sutartys, ir sąskaitos, ir kiti formalūs dokumentai šiandien puikiai patvirtinami el. parašais be jokių originalių ranka raitomų parašų.
• Vizitinės. Ar jų tikrai šiandien reikia, kai kiekvienas ar dažnas mūsų turime LinkedIn, Twitter, Facebook ar esame randami su savo kontaktais įmonės tinklalapyje? Tad susitikimo metu iškart galime susidraugauti viename iš soc. tinklų – čia, dabar, be vizitinės kortelės ir jai pagaminti sunaudoto popieriaus. Dar viena idėjų, kaip galima tą pakeisti – turėti mini antspauduką su jūsų rekvizitais. Taip bus ir tvariau, ir įdomiau. Tik yra vienas minusas – tokie antspaudukai, nešiojami rankinėje / kelnių kišenėje, gali netyčia jas ištepti arba – prireikus, nebus ant ko tokio antspauduko uždėti.
• Popieriniai rankšluosčiai ofise. Šiandien jau tam yra ne viena alternatyva: daugkartiniai, į ruloną susukami rankšluostukai ar medvilninio rankšluosčio takelis su jį laikančia specialia stotele. Tokie rankšluosčiai yra skalbiami, naudojami daug kartų – ir atrodo estetiškai, ir nesukuria krūvos atliekų, kurių perdirbti nėra galimybės.
• Kanceliarinės prekės. Jei yra galimybių rinktis – rinkitės iš perdirbamų medžiagų gaminamas kanceliarines prekes, tą patį popierių, lengvai suyrančius maišus šiukšlėms, ekologiškas priemones ofiso valymui.

Žalieji įmonės lyderiai

Esame tikri, kad šiandien tarp kolegų tikrai turite ne tik vegetarų, veganų ir visokeriopų gamtos mylėtojų bei puoselėtojų, bet ir rūšiavimo namuose aktyvistų bei specialistų, kurie kolegoms ir patys galėtų papasakoti ne vieną edukuojančią istoriją apie tai, kaip maisto atliekas kompostuoja specialioje šiukšliadėžėje su sliekais, kodėl zero waste yra mūsų ateitis, kaip galima apsiskaičiuoti savo CO2 pėdsaką ir kodėl verta keliauti į darbą dviračiu ar dalijantis automobiliu su kolega.

Inicijuokite kolegas papasakoti apie save kitiems – juk tikrai turite vidinius komunikacijos kanalus: intranetą, socialinius tinklus, naujienlaiškius ir pan. O galbūt – tokios istorijos bus puiki proga pristatyti savo įmonę ir jos tvarumo iniciatyvas ir įkvepiančius pavyzdžius ir viešumai – savo klientams. Apie tai, kad tai svarbu ne tik jums, bet ir jūsų įmonėje dirbantiems kolegoms. O galbūt metų pabaigoje bus galima tokius herojus ir apdovanoti – už tvarumą, už žaliųjų įdėjų sklaidą ar kolegų motyvavimą bei paskatinimą keistis, prisijungiant prie pokyčių. O galbūt ir naujus darbuotojus ilgainiui pritrauksite į savo įmonę būtent dėl to, kad estate tvarūs, atsakingi ir besirūpinantys aplinka, kurioje kuriate verslą ir dirbate kartu su kolegomis – ne mažiau kaip 5 dienas per savaitę, 8 val. per dieną – o gal tvariau, dalį laiko skirdami darbui iš namų.

Ir, žinoma – reguliariai klauskite savo darbuotojų idėjų ir pasiūlymų – jie visada ras ką jums pasiūlyti, kai už geriausią idėją, pritaikomą gyvai praktikoje, atsidėkosite kažkokiais paskatinančiais prizais, pietumis ar bilietų į kino filmą.

Nėra tikslo dirbti ir siekti tikslo vieniems – viską darykite kartu, su savo kolegomis. Padėkite žmonėms priimti teisingus sprendimus ir patys dalyvaukite juose – ne nuo naujų metų, ne nuo kito pirmadienio, bet nuo šiandien, „dabar“.

 

Šiandien Lietuvoje ekologiški maisto produktai sudaro tik 2-3 proc. viso maisto segmento, kai tuo tarpu Amerikoje – 17 proc., Vakarų Europoje – nuo 7 iki 10 proc.

Reportaže pristatoma įmonė, Lietuvoje gyvuojanti jau 12 metus ir gaminanti ekologiškus maisto produktus – UAB Foksas. Verslą ši įmonė Lietuvoje pradėjo tuo metu, kai ekologija dar tik žengė pirmuosius žingsnius, tikėdamiesi, kad vieną dieną ekologiškumas taps svarbus kriterijus renkantis maisto produktus sveikesniam ir ekologiškesniam stalui. Mūsų klientai – UAB „Foksas“ – gamina, pilsto aliejų, pakuoja kruopas (ekologišką kuskusą, grikius, avižinius dribsnius).

Kuo pasireiškia jų parduodamų produktų ekologiškumas?

• Ekologiški produktai yra kontroliuojami prižiūrinčių institucijų ir paleidžiami į rinką tik pagal numatytus ES reglamentus.
• Visi produktai, kuriuos įmonė perka iš ūkininkų, tiekėjų, privalo turėti sertifikatą, kad buvo užauginti be pesticidų, herbicidų, neturi savo sudėtyje kitų blogųjų sudedamųjų dalių, kas tokius produktus paverstų neekologiškais.
• Ekologiškas produktas tas, kuris nėra purškiamas jokiais chemikalais, pesticidais, sintetinėmis trąšomis, auga švarioje žemėje, neužterštoje jokia chemija – produktai auga natūralūs, ekologiški, tvarūs ir tuo vėliau nekenkia mūsų organizmui.
• Brangiau, bet nepalyginamai sveikiau, o ilgalaikėje perspektyvoje – ir mažiau ligų bei sveikesnė mūsų gyvensena.

Dar daugiau reportažų apie švarius miestus ir tvarius verslus – Lrytas TV laidoje Švarūs miestai, kiekvieną šeštadienį, 11 val.

Reportažą apie UAB „Foksas“ žiūrėkite:

https://tv.lrytas.lt/laidos/svarus-miestai-svari-lietuva/2022/10/08/news/-svarus-miestai-svari-lietuva-2022-10-08-24801775