Category: Uncategorized

Įsibėgėjant rudeniui ir metams vis labiau ritantis į pabaigą, „Gamtos ateitis“ spalio 20 d. sukvietė savo įsteigto „Ateities pakuotės“ klubo narius į Verslo pusryčius Vilniuje – į kūryba, kulinariniais nuotykiais bei namų jaukumu ir tvarumu garsėjančią Gian Luca Demarco Kulinarijos studiją – paklausyti tvarių pakuočių srityje dirbančių pranešėjų pristatymų ir kartu padiskutuoti apie verslą šiuo metu lydinčius tvarumo iššūkius. Klubo nariai turėjo progą išgirsti trijų pranešėjų pristatymų, apimančių skirtingas sritis – mokslą, verslą ir kūrybą.

Tvarių pakuočių vystymo konsultantas Juozas Baranauskas, bendradarbiaujantis su „Gamtos ateitis“, konsultuojant klubo narius tvarių pakuočių klausimais, kalbėjo apie tai, „Kaip išspręsti pakuočių tvarumo rebusus?“.

„Pakuočių tvarumo temoje keičiasi vartotojai, reikalavimai ir konkurentų pakuotės. Kokios rizikos ir galimybės atsiranda su visais šiais pokyčiais ir nuo ko pradėti? – kėlė klausimą Juozas Baranauskas. – Prekės ženklas nori kuo pigesnių sprendimų, rinkodaros skyrius nori turėti skambius šūkius, dizaino skyrius nori išsiskirti lentynoje, pakuočių gamintojai nori standartinių sprendimų – kaip rasti kompromisą? Kaip suderinti visų lūkesčius ir tuo pačiu gauti geriausią rezultatą? Geriausią visiems – ne tik pačiam gamintojui, vartotojui, bet ir savo paliekamu pėdsaku – gamtai? O ir apsisprendus keistis, galime pridaryti nemažai klaidų. Kaip jų išvengti?“ Pranešimo metu buvo kalbėta apie pakuočių iššūkius, galimybes, klaidas; apie tvarumo, kainos, originalumo, patvarumo ir kitų niuansų santykį. Taip pat didelis dėmesys skirtas aptarti, kokios galimos ir rekomenduotinos pakuočių keitimo kryptys, strategijos, atskirų atvejų pristatymai.

Juozas Baranauskas, dirbęs su dizainu ir gamyba, dabar prekės ženklams ir dizaino agentūroms padeda kurti tvaresnes, išskirtinesnes, pigesnes pakuotes ir visus sprendimus aiškiai pateikti vartotojams. Priklausomai nuo projekto, Juozas suburia nuolat besikeičiančias tvarumo konsultantų,  konstrukcijų projektuotojų, medžiagų inovatorių ir kitų profesionalų komandas, o pati jo veikla neapsiriboja teoriniu konsultavimu, nes kartu su Pinproof komanda klientus nuveda iki techninio projekto paruošimo stadijos.

KTU Aplinkos inžinerijos instituto docentas ir KTU Pakavimo inovacijų ir tyrimų centro vadovas, Doc. Dr. Visvaldas Varžinskas pristatė pranešimą „Ateities pakuočių medžiagos ir technologijos. Ką mokslas ruošia smarkiai besikeičiančiam rytojui?“.

Mokslininkas savo pristatyme aptarė šiandienines globalias tendencijas, formuojančias naujų pakuočių tyrimų ir inovacijų kūrimo kryptį, pristatė ir pateikiant konkrečius pavyzdžius, aptarė, kokie šiuo metu vykdomi pakuočių tyrimai aktualiausi šiandien – tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje. Taip pat – papasakojo, kokios naujos medžiagos bei pakavimo technologijos – rytojaus pakuočių rinkai – yra kuriamos jų Pakavimo inovacijų ir tyrimų centre.

„Verslas ir tvarumas – tai nesibaigiančios lenktynės, kai kažkuriam verslui pristačius visuomenei tvarią idėją, prasideda kitų verslų, veikiančių konkurencinėje plotmėje, noras sukurti kažką dar tvaresnio, dar originalesnio ir, žinoma, nepamirštant ir siekio dar labiau taupyti verslui kaštus.“ – kalbėjo doc. Dr. Visvaldas Varžinskas. – Tik gaila, kad neretai tie dideli norai ir pompastiški vieši pristatymai apie tvarumą ilgainiui baigiasi tuo, kad nueinama žaliojo smegenų plovimo arba priešingai – netvarumo ir nesibaigiančių lenktynių keliu. Ar bus tvariau, jei gėrimo tvarią stiklo pakuotę pakeisime į pakuotę iš popieriaus (arba kitais žodžiais įvardijant – iš medžio pluošto), kurio viduje – skysčiui nelaidi plėvelė, gaminama iš skirtingų medžiagų – plono PET ar bioplastiko plėvelės, kas galutiniame rezultate tokią pakuotę paverčia kombinuota, su maža tikimybe jai būti perdirbtai ir su didžiausia tikimybe jai nukeliauti į deginimo įrengimus“?

„Komunikuoti reikia tikrus dalykus, – ragino mokslininkas. – Nes vartotojas šiandien yra labiau išprusęs nei gali tikėtis verslas, o jei vartotojas nesupras – tai nenustebkite, kad konkuruojantis verslas – savotiška kontrolės tarnyba – padės jūsų vartotojui suprasti, ar jūsų vykdoma komunikacija apie produkto tvarumą neprasilenkia su realybe. Tada verslui reikės dirbti dvigubai daugiau, tuo pačiu bandant kapstytis iš klampios komunikacijos, reabilituojant tą tikrąjį tvarumą“.

Doc. Dr. V. Varžinsko pagrindinės tyrimų ir vykdomų projektų sritys – aplinkos apsaugos vadybos sistemos ir standartai, švaresnės gamybos ir žiedinės ekonomikos metodų taikymas gaminių vystymo sistemose, būvio ciklo įvertinimas, ekologinis (“žiedinis”) gaminių projektavimas ir technologinių eko-inovacijų diegimas pramonėje, darnaus vartojimo strategijos, verslo socialinė atsakomybė.

CRITICAL Dizaino vadovas Paulius Budrikis pristatė pranešimą „Juk poveikis, o ne „spalva“ mums rūpi.“ Pranešėjas atvirai ir praktiškai pristatė tvarumo temos nevienareikšmiškumą, atsakė į klausimą, kodėl pakuočių dizainas negali būti teigiamai paveikus, tvarus ir efektyvus be mokslo, be įvairiausių tyrimų, eilės kūrybinių procesų ir skirtingų suinteresuotųjų šalių įsitraukimo. Taip pat įvardino kūrybos procesus bei kontekstui jautrius įrankius, kurie padeda kurti tą poveikį, kurio visi siekiame, stengdamiesi nueiti didelius žingsnius su paliekamu kuo mažesniu pėdsaku.

„Žalia (angl. „green“) yra tapusi tiek semantiniu, tiek vizualiniu sinonimu tvarumo krypčiai reprezentuoti. Tačiau tikslas, kuris įgalina šią temą aktyvuoti, yra pozityvus poveikis (angl. impact). – kalbėjo P. Budrikis. – Jis yra taškas, į kurį turi krypti kiekvieno į tvarumą–orientuoto žvilgsnis. O poveikis visada egzistuoja kontekste. Todėl norint sukurti tvarų pokytį, būtina žvelgti integraliau ir sistemiškiau nei dėžutės dydis ar jos medžiagiškumas“.

Paulius Budrikis yra vienos didžiausių Baltijos šalyse tyrimų ir dizaino (Research & Design) CRITICAL + Xwhy agentūros dizaino vedlys, jau daugiau nei du dešimtmečius aktyviai dalyvaujantis dizaino lauke kaip kūrėjas, mentorius, LDA (Lietuvos Dizaino Asociacija) ir ADCE (The Art Directors Club of Europe) narys. 

„Ateities pakuotės“ klubas buvo sukurtas tam, kad įmonės, gamintojai ir importuotojai – „Gamtos ateities“ klientai – tarpusavyje ir visuomenei dalintųsi savo patirtimi pakuočių ekologijos tema ir įkvėptų pokyčių imtis tuos, kurie dar tik svarsto eiti šiuo keliu. – renginyje kalbėjo „Ateitis pakuotės“ klubo koordinatorė, VšĮ „Gamtos ateitis“ Komunikacijos ir marketingo vadovė Diana Ramanauskaitė. – Klubas dar labai jaunas, skaičiuojantis antrus veiklos metus, bet jau turintis 40 narių. Per šiuos metus pristatėme ne vieną klubo narių verslų tvarumo kelionę, bendradarbiaudami tiek su „Verslo žiniomis“, tiek su Lietuvos ryto televizijos laida „Švarūs miestai“, tiek deleguodami pranešimui „Verslo žinių“ konferencijoje „Tvarus verslas“ mūsų klubo narius, taip pat – pakviesdami savo ekspertinėmis žiniomis aktualiomis temomis konferencijose ar publikacijose dalintis ir mūsų draugus / partnerius – tvarumo ekspertus“.

Klubas taip pat buvo pastebėtas ir šiais metais įvertintas kaip geriausia metų korporatyvinės komunikacijos iniciatyva. „Klube yra toliau laukiami visi mūsų klientai. – primena Klubo koordinatorė. – Svarbiausias kriterijus, į kurį atsižvelgiame – tai įmonės darbas su tvaria pakuote arba siekis tapti tvaresniais, imtis kitų ekologinių iniciatyvų. Labai džiaugiamės, kad dabar tarp klubo narių yra didelė įvairovė – nuo stambių rinkos žaidėjų iki startuolių. Kiekvienas jų turi kuo pasidalinti, kuo pasidžiaugti. Netgi šiandien, kai globali situacija diktuoja naujas sąlygas ir iššūkius verslui, o galbūt tvarumo temą vėl bloškia į mažiau prioretizuojamų temų sąrašą, smagu girdėti, kad verslų jau anksčiau atlikti namų darbai tvarumo srityje leidžia jiems kiek lengviau kvėpuoti šiandien, kad pavyktų ne tik išlikti, bet ir tapti dar labiau draugiškesniais jų vartotojui, visuomenei ir gamtai“.

Ilgalaikis „Ateities pakuotės klubo“ tikslas – vystyti ir skleisti ekologines idėjas Lietuvoje, skatinti Lietuvos gamintojus ir importuotojus naudoti ekologiškesnes pakuotes, šviesti visuomenę aplinkos taršos pakuočių atliekomis bei jų rūšiavimo klausimais.

„Ateities pakuotės klubo“ veiklos įstatus galite peržiūrėti: https://gamta.padarom.lt/ateities-pakuotes-klubo-veiklos-istatai/.

Išsamiau apie klubo veiklą galite susipažinti: https://gamta.padarom.lt/apie-rusiavima/ateities-pakuotes-klubas/.

Norinčius prisijungti prie klubo kviečiame kreiptis: apk@gamtosateitis.lt arba tel. Nr.: +370 655 02837.

 

Kaip ir kasmet, VšĮ „Gamtos ateitis“ pakvietė organizacijos narius – supakuotų gaminių gamintojus ir importuotojus – į praktinį seminarą „Pakuočių apskaita, įdiegus naujus GPAIS funkcionalumus. Pakuočių atliekų tvarkymo užduočių vykdymas“.

Seminaro metu buvo pristatomos ir išsamiai aptariamos šios temos:

• Pakuočių apskaita po GPAIS atnaujinimo;
• Pakuotės priskyrimas perdirbamai / neperdirbamai;
• Neperdirbamų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių vykdymas;
• Pakuočių ženklinimas;
• Teikiančių rinkai užpildytus vienkartinius plastikinius gaminius pareigos nuo 2023 m.

Kaip ir kasmet, po renginio, visiems, dalyvavusiems seminare – registracijos formoje / prisijungimo metu nurodytu el. paštu bus išsiųstas renginio įrašas (kelių dienų bėgyje, kai bus sugeneruotas ir paruoštas naudojimui).

Taip pat primename, kad jei į jūsų klausimą nebuvo atsakyta seminaro metu ar norite pasikonsultuoti papildomai, prašome kreiptis žemiau nurodytais kontaktais.

Kreiptis pakuočių apskaitos, užduočių vykdymo, deklaracijos pildymo klausimais:

Aplinkosaugos ekspertė Dalia Gedgaudienė

dalia.gedgaudiene@gamtosateitis.lt / +370 698 22548

Jūsų dėmesiui – VšĮ „Gamtos ateitis“ III ketv. šių metų naujienlaiškis, kuriame – mūsų naujienos, aktualijos, patarimai ir rekomendacijos pakuočių atliekų tvarkymo ir tvarumo tema – Jums ir Jūsų verslui.

https://issuu.com/info-gamtosateitis/docs/naujienlaiskis_iii

Arba atsisiųskite .pdf formatu.

VšĮ „Gamtos ateitis“, kaip ir kasmet, organizuoja praktinį seminarą organizacijos nariams – supakuotų gaminių gamintojams ir importuotojams. Šių metų seminaro tema – „Pakuočių apskaita, įdiegus naujus GPAIS funkcionalumus. Pakuočių atliekų tvarkymo užduočių vykdymas“.

· Seminaras vyks internetu (online) – spalio 6 d., nuo 10 iki 14 val.

· Išsami renginio dienotvarkė ir kita papildoma informacija dėl dalyvavimo renginyje – pridedama čia.

· Dalyvavimas renginyje – nemokamas.

Kilus klausimų prašome kreiptis info@gamtosateitis.lt arba tel. +370 655 02 837.

Skelbiame konkursą nekomunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų sutvarkymo paslaugai 2022 m. (įskaitant pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pateikimą Organizacijai – VšĮ „Gamtos ateitis“) pirkti.

Konkursas skelbiamas dėl žemiau nurodytų pakuočių atliekų sutvarkymo paslaugų pirkimo:

1. Popierinės ir kartoninės pakuotės atliekos (kodas 15 01 01);
2. Plastikinės pakuotės atliekos (kodas 15 01 02 02);
3. PET pakuotės atliekos (kodas 15 01 02 01);
4. Medinės pakuotės atliekos (kodas 15 01 03);
5. Stiklinės pakuotės (kodas 15 01 07);
6. Metalinės pakuotės (aliuminio) (kodas 15 01 04 01);
7. Metalinės pakuotės (juodojo metalo) (kodas 15 01 04 02);
8. Kitos pakuotės atliekos (kodas 15 01 09).

Kviečiame atliekų tvarkytojus teikti pasiūlymus. Pasiūlymus galima teikti visoms arba tik pasirinktoms pakuočių atliekų rūšims. Visos pakuočių atliekų rūšys bus vertinamos atskirai.

• Pasiūlymai turi būti parengti pagal konkurso sąlygas.
• Pasiūlymų pateikimo terminas: 2022 m. rugsėjo 30  d. 15:00 val.
• Pasiūlymus teikti adresu: Švitrigailos g. 11B, Vilnius.
• Dėl konkurso sąlygų prašome kreiptis el. paštu info@gamtosateitis.lt.

 

Ar jau suspėjote užsiregistruoti į kasmetinę „Verslo žinių“ organizuojamą konferenciją „Tvarus verslas“, kuri vyks rugsėjo 21 d. Registracija į renginį šiais metais – nemokama.

Džiugu pranešti, kad mūsų įsteigto „Ateities pakuotės“ klubo iniciatyva pranešimą nuotolinėje konferencijoje skaitys Tvarių pakuočių vystymo konsultantas Juozas Baranauskas, o taip pat – vieni iš mūsų klubo narių – DS Smith, Lietuva – jų atstovas Genadijus Poplavskis, „DS Smith Packaging Lithuania“ Verslo plėtros vadovas Baltijos šalims.

Plačiau apie konferenciją / registracija į renginį – čia.

 

Atsižvelgiant į VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacijai“ išduotos pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijos galiojimo sustabdymą nuo rugpjūčio 26 d., dėl tolimesnio pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo už 2022 m. (rugsėjo-gruodžio mėn.), kviečiame šios organizacijos buvusius pavedimo davėjus – gamintojus ir importuotojus – kreiptis į VšĮ  „Gamtos ateitis“.

Prašome spausti čia– jei norite atsisiųsti sutartį pasirašymui. Ją pasirašytą prašome siųsti mums el.p. erika.graziene@gamtosateitis.lt / ricardas.milasauskas@gamtosateitis.lt iki š. m. spalio 1 d.

Kilus klausimų kviečiame susisiekti:

• Erika Baltrūnaitė – Gražienė: +370 608 87377
• Ričardas Milašauskas: +370 650 30380

 

Artėjanti mokslo metų pradžia kelia daug jaudulio – tiek pradinukams, tiek būsimiems abiturientams, tiek jų tėveliams. Vienas iš rūpesčių, susijusių su rugsėjo 1-ąja – tai mokyklai skirto mokinio krepšelio parengimas ar atnaujinimas. Pakuočių atliekų tvarkymo įmonė VšĮ „Gamtos ateitis“ pataria, kaip šį krepšelį sudaryti iš tvarių priemonių.

„Tvarumo, kaip ir viso kito, vaikai pirmiausiai mokosi iš tėvų ir jų elgsenos. Tai, kaip elgiasi tėvai, įgydami naujas priemones mokyklai, formuoja vaikų būsimas nuostatas sekantiems metams ir įgūdžius ilgalaikėje perspektyvoje. Jei tėvai rodo vaikams, jog jiems rūpi ne tik priemonių tinkamumas ir kaina, jei įtraukia vaikus į diskusiją apie tai, kur jie dės šias priemones joms susinaudojus, ilgainiui patys vaikai kvies tėvus tokiam dialogui. Taip visi kartu mokomės pirmųjų žingsnių plastiko taršos mažinimui“, – sako VšĮ „Gamtos ateitis“ viešinimo ir rinkodaros vadovė Diana Ramanauskaitė.

Ji dalijasi 5 patarimais, kurie padės įdiegti tvarumo principus ruošiantis mokslo metų pradžiai.

Naudokitės praėjusių metų priemonėmis

Raginimas naudoti jau turimus daiktus vietoj naujai įsigyjamų – universalus ir galioja visose buities srityse. Visi jį gerai žinome, tačiau visi ties juo dažniausiai paslystame, ypač tėvai, spaudžiami vaikų poreikių ir įgeidžių.

„Geriausia pradėti nuo to, jog vaikams nesukurtume lūkesčio, jog jų kuprinė ar penalas kasmet bus keičiami naujais. Jeigu praėjusiais metais ar anksčiau įgyta kuprinė tebėra tinkama naudojimui – ją ir naudokime. Tai galioja ir visoms kitoms priemonėms – pieštukinėms, penalams, pietų dėžutei, rašikliams ir kitiems“, – dalijasi D. Ramanauskaitė.

Geriausias scenarijus – susitarti su vaikais naujo daikto įsigijimo metu, jog jis jiems tarnaus kelis ar daugiau metų. Verčiau investuoti į vieną brangesnę ergonomišką kuprinę nei kasmet pirkti vaikams naują su jų naujai pamėgtų herojų dekoracijomis.

Nuo pagundos įsigyti naujų priemonių padeda susilaikyti jau turimo krepšelio peržiūra prieš keliaujant į parduotuvę. Kartu su vaikais apžiūrėjus ir įvertinus jų būklę, galima drauge sutarti, kurių priemonių trūksta, o kurios dar atitarnaus naują mokslo metų sezoną.

Dauguma mokyklai skirtų priemonių yra gaminamos iš plastiko, o daugkartinis plastiko daiktų vartojimas yra vienas pagrindinių būtų tausoti aplinką žiedinės ekonomikos principais.

Renkite vaikus kitų šeimos ar giminės vaikų mokykline apranga

„Jei anksčiau madingiausias buvo tas, kuris dėvi naujausių tendencijų bateliais, dabar į madą grįžta vintažas. Tai geriausiai iliustruoja paaugliai, naršantys po second hand parduotuves. Žinoma, pradinukų tokiais argumentais neįtikinsime, tačiau pamažu šeimoje galima diegti tradicijas vaikams vilkėti brolių, seserų ar pusbrolių bei pusseserių mokyklinę aprangą“, – sako VšĮ „Gamtos ateitis“ viešinimo ir rinkodaros vadovė.

Ji priduria, kad pati mokykla arba klasė gali formuoti šias tvarumo tendencijas arba, priešingai, klasės draugų elgsena gali skatinti perteklinį vartojimą. Tokiu atveju vaikų nuostatų pokytis gali įvykti tuomet, kai daugkartinis vartojimas ir tvarumas tampa vyraujančia pasaulėžiūra.

„Ją skatina tokios iniciatyvos kaip internetinė išaugtų mokyklos uniformų krautuvėlė, kur tėvai palankesne kaina gali įsigyti kitų moksleivių išaugtas uniformas, arba išaugtų uniformų ir kitų mokyklos priemonių mainų mugės. Tai lengvai įgyvendinami sprendimai, kurie sukuria vertę visiems – išaugusiems uniformas, jų ieškantiems ir planetai“, – priduria D. Ramanauskaitė.

Rinkitės priemones iš perdirbamų medžiagų

Rasti tinkamą sąsiuvinį iš perdirbto popieriaus vis dar sudėtinga, be to, jie yra brangesni nei įprasti sąsiuviniai. Tačiau galima padaryti pradžią įgyjant bent kelis perdirbto popieriaus sąsiuvinius vaiko mėgstamiausiems užsiėmimams. Tokie užrašai jam išliks svarbūs tiek dėl mėgstamo dalyko, tiek dėl jam parinktos kokybiškos priemonės.

„Lengviau rasti perdirbto plastiko kuprines ar penalus, jų modelių ir spalvų įvairovė didesnė. Jei yra galimybė, bent jau įgyjant šiuos naujus pirkinius verta apsispręsti rinktis perdirbto plastiko gaminius. Mums vis dar atrodo, kad tokį sprendimą galime atidėti kitam rudeniui ar kitam dešimtmečiui, tačiau plastiko taršos rodikliai rodo, kad nebeturime laiko sprendimų atidėjimui“, –  teigia D. Ramanauskaitė.

Įsigykite atnaujintus telefonus ir kitą įrangą

Perdirbti, o jei tiksliau – atnaujinti – telefonai ir kompiuteriai yra nauja tvarumo tendencija. Tai nėra mada, atnaujinta įranga pasiekiamas poveikis gamtai yra realus ir pamatuotas. Atnaujinti panaudoti išmanieji telefonai yra tokie, kurie yra surenkami, atnaujinami ar suremontuojami tam, kad juos būtų galima naudoti dar kartą.

„Šią paslaugą Lietuvoje teikia mūsų klientas, mobiliųjų telefonų techninis centras MTTC, su kuriuo daugeliui teko susipažinti tais laikais, kai dažnai remontuodavome savo asmeninius mobiliuosius telefonus. Dabar jų atnaujinti telefonai, kurie vėl išleidžiami vartotojams į rinką, atrodo taip, kaip nauji telefonai. Vartotojas negalėtų atskirti, ar šis telefonas visiškai naujas ar praėjęs atnaujinimo procesus. Tad tai verta dėmesio alternatyva tiems, kurie ieško tvarių sprendimų sau ir savo vaikams“, – dalijasi VšĮ „Gamtos ateitis“ viešinimo ir rinkodaros vadovė.

Ekologiniu ir ekonominiu atžvilgiu šis sprendimas – vertingas tol, kol nesusiduriame su sunkiai įveikiamu vaikų ar mūsų pačių naujų daiktų poreikiu. Šiuo atžvilgiu mūsų visų laukia rimti namų darbai keičiant vartojimo įpročius.

Kalbėkitės apie tvarumą, skatinkite diskusijas mokyklose

Kad keistųsi mūsų mąstymas ir įpročiai, turime apie tai kalbėtis. Pirmiausiai – šeimoje ir su vaikais. Tuomet – mokyklose ir kitose ugdymo įstaigose.

„Dalinkimės tarpusavyje, kaip mums sekasi keisti savo vartojimą, kaip pavyksta įtikinti vaikus naudotis tais pačiais daiktais kelerius metus, kaip mums patiems sekasi išvengti naujų nereikalingų pirkinių. Tylomis tvarumo pokyčių nepasieksime, tik diskutuodami rasime geriausius sprendimus arba paskatinsime kitus naujiems žingsniams“, – sako D. Ramanauskaitė.

Ji ragina tėvelius kviesti šiai diskusijai mokytojus, kad drauge su jais ieškotų būdų, kaip mokyklos erdvę paversti tvaresne.

Daugiau informacijos apie tvarų vartojimą ir rūšiavimą rasite – https://gamta.padarom.lt/apie-rusiavima/

 

 

Jau tradiciškai, skaičiuojant trečius metus iš eilės, VšĮ „Gamtos ateitis“ ir šiemet prisijungė prie savaitę trukusio, giliausias tradicijas Lietuvoje turinčio tarptautinio buriuotojiško renginio „Kuršių marių regata 2022“, kuri šiemet buvo jubiliejinė ir skaičiavo 55-erius metus.

„Smagu jau ne pirmus metus tapti šio renginio, kasmet sukviečiančio aktyvaus sporto mylėtojus, entuziastus ir gerbėjus, dalimi. Juk mūsų organizacijos viena iš veiklų – edukuoti ir šviesti visuomenę pakuočių atliekų tvarkymo, atsakingo vartojimo, o verslą – tvaraus produktų pakavimo temomis. O kaip žinia, po Kuršių marių regatos vėliava telpa ir sportas, ir tvarumo idėjos, ir noras skleisti geros nuotaikos bei puikios energijos bangą ne tik Neringoje, bet visos Lietuvos mastu,“ – apie renginį kalbėjo VšĮ „Gamtos ateitis“ Viešinimo ir marketingo vadovė Diana Ramanauskaitė.

Simboliška tai, kad šis renginys vyko liepą – tai laikomas mėnuo be plastiko. Kaip tik šiuo metu Jungtinių Tautų Aplinkos programos nariai ruošia pirmąjį konvencijos dėl plastikos taršos mažinimo dokumentą – pagal jį plastiko taršos mažinimo prievolė galios visoms Jungtinių Tautų šalims narėms nuo 2025 metų. Nors mūsų pakrantėje to plika akimi nesimato, besivystantis Azijos regionas dūste dūsta nuo plastiko ir kitų atliekų, kuriuos vandenynas suneša į šio regiono pakrantes.

„Kelis metus iš eilės per Kuršių marių regatą rengėme iniciatyvą „NE plastiko bangai“ ir bendruomeniškai tvarkėme paplūdimius kartu su vietiniais miestelėnais bei iš visos Lietuvos sugužėjusiais Nidos svečiais, buriuotojais. Galime tik pasidžiaugti, kad tvarkyti šiais metais Neringoje nebebuvo ko – Neringos paplūdimiai švarūs ir poilsiautojai patys, be papildomų aktyvacijų ir iniciatyvų, surenka ir sutvarko į paplūdimius išmestas šiukšles.

Tikimės, kad šis pozityvumas ir nusiteikimas Neringoje gyventi ir poilsiauti švariai ir tvariai, be šiukšlių paplūdimiuose ir su mažiau plastiko kiekvieną dieną vis labiau ir labiau užkrės kiekvieną mūsų visoje Lietuvoje. – pasidžiaugė D. Ramanauskaitė. – Tad šiais metais į renginio žinutę „NE plastiko bangai“ pažiūrėjome kiek kitaip – regatoje dalyvaujančias įgulų narius pradžiuginome tvariomis dovanomis – iš skirtinguose pasaulio paplūdimiuose, vandenynuose žvejų surinkto ir perdirbto plastiko pagamintais ekologiškais rankšluosčiais, kurių pagrindinė žinutė – „Tik kartu mes galime išvalyti pasaulio jūras ir vandenynus“, pridedant nuo mūsų, kad „Kartu mes galime daug daugiau“. Beje, kaip tik liepos mėnesį Vilniuje pirmą kartą pakilo ir socialinę žinutę „RŪŠIUOKIME“ iš dangaus siunčiantis karšto oro balionas, tad trys Nidos svečiai, įveikę užduotis apie rūšiavimą, tvarumą, – turės galimybę kilti šiuo oro balionu patys“.

„Džiugu, kad prasidėjusi su vos keliomis nedidelėmis ir gerokai padėvėtomis jachtomis, ši regata sugebėjo išaugti į pusšimtį įgulų iš visos Lietuvos sutraukiančias aukšto sportinio lygio varžybas. Tai didžiausias buriavimo renginys Lietuvoje, kuris vadinamas rimčiausiu išbandymu Baltijos jūroje ir Kuršių mariose, mat per septynias dienas buriuotojai, nesvarbu, ar kepina saulė, ar pila lietus, turi įveikti penkis etapus – du Baltijos jūroje ir tris Kuršių mariose. Tačiau greta sportinės pusės Kuršių marių regata buvo ir visuomet išliks tuo įvykiu, kuris kartą metuose ne tik suburia visą „buriuomenę“, bet ir į savo sūkurį įtraukia visus mylinčius vėją, jūrą ir gamtą“, – teigė Lietuvos buriuotojų sąjungos prezidentas Raimundas Daubaras.

„Kuršių marių regata“ visuomet garsėjo ne tik kaip sportinės buriuotojų varžybos ant vandens, tačiau ir kaip šventinę nuotaiką visam pajūriui dovanojantis vasaros įvykis. Šiemet buriuotojai galėjo džiaugtis atsinaujinusiu varžybų formatu bei tarptautine buriavimo teisėjų komanda.

Nidoje kiekvieną vakarą po lenktynių visi buvo kviečiami stebėti apdovanojimus, pasigrožėti įspūdingiausiais regatos vaizdais didžiuliame ekrane ties regatos scena, greta Nidos prieplaukos. Taip pat – dalyvauti įvairiose renginio atrakcijose bei iniciatyvose, kuriuose lydėjo ne tik sportas, bet ir žinutė apie tai, kad kiekviename žingsnyje turime saugoti mus supančią gamtą, vartoti mažiau, pirkti atsakingiau, nes tikėti būtina – „Gamta turi ateitį“.

 

 

 

 

 

Visame pasaulyje liepos mėnuo yra mėnuo be plastiko. Lietuvoje šis mėnuo bus pažymėtas pirmuoju pakilimu karšto oro baliono, kuris siųs priminimą apie būtinybę rūšiuoti plastiką, popierių, stiklą ir kitas perdirbamas medžiagas. Naujasis oro balionas siunčia vieno žodžio žinutę iš dangaus: „RŪŠIUOKIME“. Ją ir oro balioną pristatė pakuočių atliekų tvarkymo įmonė VšĮ „Gamtos ateitis“.

Motyvacija atkakliems rūšiuotojams ir dar nepradėjusiems rūšiuoti

„Plastiko, popieriaus ir stiklo rūšiavimas – labai žemiškas užsiėmimas, kuris reikalauja valios, pastangų ir gerų įpročių. Tai dar viena pareiga dienos eigoje, todėl norėjome suteikti jai daugiau polėkio. Taip gimė idėja apie oro balioną, kuris, tikimės, kilstels mūsų motyvaciją rūšiuoti. Atsakingiesiems, kurie kasdien rūšiuoja, oro balionu tikimės suteikti džiaugsmo ir patvirtinimą, jog jie eina teisingu keliu. Tuo tarpu tiems, kurie šią veiklą vis atidėlioja, tikimės suteikti įkvėpimo“, – šypsosi VšĮ „Gamtos ateitis“ viešinimo ir rinkodaros vadovė Diana Ramanauskaitė.

1. Ramanauskaitės teigimu, simboliška, kad apie rūšiavimą primenantis oro balionas į Lietuvos padangę pakils kaip tik tuo metu, kai Jungtinių Tautų Aplinkos programos nariai ruošia pirmąjį konvencijos dėl plastikos taršos mažinimo dokumentą. Pagal jį plastiko taršos mažinimo prievolė galios visoms Jungtinių Tautų šalims narėms nuo 2025 metų.

„Labai džiaugiamės, kad oro balionų parką pasiekė socialiai atsakinga iniciatyva, paliečianti kiekvieną. Tikime, kad aplinkos tausojimo ir rūšiavimo žinutei abejingų nebus, ir, pasiekus dangų tokiu oro balionu, grįžus į žemę bus daugiau jėgų imtis svarbaus rūšiavimo darbo. Oro balionų pramogą besirenkantiems žmonėms rūpi konkretaus oro baliono istorija, tad mūsų pilotai pasirūpins tinkama rūšiavimo žinutės sklaida“, – sako VšĮ „Oreivystės centras“ atstovas – nuo 2009 metų oro balionus pilotuojantis Giedrius Leškevičius.

Į vandenyną kasmet išleidžiame 11 milijonų tonų plastiko

Poreikis kalbėti apie plastiko ir kitų atliekų rūšiavimą iš mūsų kasdienybės niekur nedings. Priešingai, šis poreikis kasmet tik didės, atsižvelgiant į žemės išteklius, senkančius dėl taršos.

„Prasidėjus atostogų sezonui, mums visiems buvojant prie jūros ir vandenyno, verta prisiminti, jog kasmet į pasaulio vandenis išleidžiame 11 milijonų tonų plastiko atliekų. Nors mūsų pakrantėje to plika akimi nesimato, besivystantis Azijos regionas dūste dūsta nuo plastiko ir kitų atliekų, kuriuos vandenynas suneša į šio regiono pakrantes. Jose yra atskira profesija – atliekų rinkėjai, kurie rankomis renka iš viso pasaulio suplūdusias perdirbamas pakuotes. Jei kiekvienas reguliariai per savaitę išrūšiuotume bent vieną perdirbamų atliekų maišelį, prisidėtume prie sunkaus atliekų rinkėjų darbo“, – sako D. Ramanauskaitė.

Net 80 proc. šių plastiko atliekų vandenyną pasiekia iš sausumos. Didžiąją jų dalį – net tris ketvirtadalius – sudaro nesurinktos atliekos. Vieną ketvirtadalį sudaro plastikas, į vandenyną patenkantis iš surinktų atliekų.

„Pasauliniu mastu vis dar rūšiuojame nepakankamai ir, nors dedame daug pastangų, perdirbame vos dešimtadalį plastiko atliekų. Tarptautiniai rodikliai rodo, kad net 50 procentų plastiko atliekų galiausiai atsiduria šiukšlynuose. Turint minty, kad plastiko vartojimas per pastaruosius 30 metų išaugo keturis kartus, o vieningą plastiko taršą reguliuojantį reglamentą turėsime tik po kelių metų, ateities tendencijos nedžiugina. Rūšiuokime – tai ne jau nebe kvietimas, tai jau moralinis imperatyvas“, – sako VšĮ „Gamtos ateitis“ viešinimo ir rinkodaros vadovė.

Karšto oro balionas su ryškiai matoma žinute „Rūšiuokime“ pirmą kartą pakilo Vilniuje šįryt, anksti ryte, liepos 21 d. Toliau savo kelionę balionas tęs Vilniuje, Kaune ir Trakuose.